Statytojų naujais mokesčiais Kėdainiuose dar neapkraus
Kėdainių rajone dar metus nebus renkamas joks infrastruktūros plėtros įmokos tarifas. Visi, kurie planuoja statytis namus, gamyklas, sandėlius ar kitos paskirties statinius, turėtų suskubti ir pasinaudoti tokia galimybe. Pereinamasis laikotarpis baigsis 2023 metų sausio 1 dieną. BNS/ Luko Balandžio nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Kėdainių rajone patvirtintas ,,nulinis“ infrastruktūros plėtros įmokos tarifas. Tai reiškia, kad iš dabar besiruošiančių statytis namus, gamyklas ar kitos paskirties statinius dar vienerius metus šios įmokos nebus renkamos. Po pereinamojo laikotarpio, iki 2023 metų sausio 1 dienos, ši situacija turės keistis ir naujus mokesčius teks patvirtinti.
Pasirinko ,,nulį“
Praėjusių metų paskutiniame posėdyje rajono taryba patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą 2022 metams – 0 Eur/m2.
„Tas mokestis, kokį pasiūlė politikai ir frakcijos, buvo labai mažas (nuo 1 iki 3 eurų už vieną kvadratinį metrą), todėl net jo administravimo kaštai būtų per dideli, o surinkti pinigai niekaip nepadėtų vystyti infrastruktūros nei rajone, nei mieste“, − taip situaciją pakomentavo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.
Diskusijos dėl šio mokesčio savivaldybėje intensyviausiai vyko iki 2021 metų pavasario.
Gegužės mėnesio tarybos posėdyje mokestis nebuvo įvestas. Sprendimas pagal jau susiformavusią ydingą praktiką buvo atmestas pačiame tarybos posėdyje neradus sutarimo tarp partijų, koks gi turi būti jo dydis ir kaip jis galėtų būti diferencijuojamas.
Kadangi savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą nuo 2020 metų gegužės 7 dienos užtikrina priimtas naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, tarifas turėjo būti patvirtintas iki šių metų sausio 1 dienos. Kol kas jis gali būti ir 0 eurų, kas Kėdainiuose ir patvirtinta, tačiau prie šio mokesčio dar teks grįžti.
Prie klausimo turės grįžti po metų
Mokesčiai įvedami tam, kad padėtų reguliuoti miesto ir rajono plėtrą, todėl iki 2023 metų sausio 1 dienos visos savivaldybės turi būti aiškiai apsisprendusios, kokias teritorijas jos mato kaip svarbesnes vystymui, ir turi užbaigti tvirtinti ar koreguoti miestų ir rajonų bendruosius planus. Juose ir bus nustatytos prioritetinės plėtros teritorijos.
Ką tik naujai priimtame Kėdainių rajono bendrajame plane prioritetinėmis rajono teritorijomis numatyti seniūnijų centrai ir gyvenvietės Akademija, Vainotiškiai bei Labūnava, o praeitais metais patvirtintą Kėdainių miesto bendrąjį planą numatoma koreguoti.
Tuomet taryba turės dar kartą svarstyti infrastruktūros plėtros įmokų dydžius ir numatyti, kad mokestis už infrastruktūros plėtrą prioritetinėje ir neprioritetinėje teritorijoje būtų skirtingas.
Patvirtinus naujus tarifus savivaldybė įsipareigotų suplanuoti ir įrengti reikalingą infrastruktūrą prioritetinėmis paskelbtose teritorijose. Jeigu ji nespėtų ar negalėtų to padaryti, tai galėtų padaryti ir nekilnojamojo turto vystytojai.
Jeigu tokie atsirastų ir įrengtų būtiną infrastruktūrą, savivaldybė iš surinkto naujojo infrastruktūros plėtros mokesčio turėtų kompensuoti patirtas projektavimo ir statybos išlaidas.
Pavyzdžiui, jeigu savivaldybės prioritetine paskelbtoje teritorijoje, kaip planuojama miesto centre, verslas nuspęstų statyti daugiabutį ir sukurtų tam reikalingą infrastruktūrą, kuria vėliau naudosis ir kiti šioje teritorijoje įsikūrę gyventojai, savivaldybė per 5 metus turėtų sugrąžinti investuotojui patirtas išlaidas.
Tas mokestis, kokį pasiūlė politikai ir frakcijos, buvo labai mažas (nuo 1 iki 3 eurų už vieną kvadratinį metrą), todėl net jo administravimo kaštai būtų per dideli, o surinkti pinigai niekaip nepadėtų vystyti infrastruktūros nei rajone, nei mieste.
G. Muznikas
Kaitaliojimai ir blaškymasis nepadės
Mokestis turėtų atitikti realiai patiriamas infrastruktūros įrengimo išlaidas. Per mažas infrastruktūros plėtros mokestis nepadengs įrengtos infrastruktūros kaštų, kas nenaudinga savivaldybei, ir neišspręs jos įrengimo problemų.
O per didelis mokestis sudarys papildomas neplanuotas išlaidas statytojams, dėl ko jie gali atsisakyti savo planų įsikurti ar plėsti verslą Kėdainių rajone.
Deja, pas mus infrastruktūra nėra tolygiai išvystyta. Ją įrengti ir išlaikyti net mažame mieste yra daug brangiau kvartaluose, kurie yra toliau nuo centro, o rajone – ir nuo paties miesto.
Jeigu mokestis liktų 0 eurų, o statytojai niekaip neprisidėtų, infrastruktūros įrengimas ir toliau būtų kompensuojamas iš savivaldybės biudžeto taip tik dar labiau skurdinant visas kitas sritis.
Na, tuomet būtų tik vienas privalumas – gal tuomet pas mus noriau kurtųsi verslas, ypač jeigu aplinkiniuose rajonuose mokestis būtų labai didelis. Pavyzdžiui, šiuo metu Jonavos rajone yra patvirtintas 50 eurų/m2 infrastruktūros mokestis.
Bet čia slypi ir dar vienas pavojus. Jeigu mokestis visoje Lietuvoje bus be galo įvairus arba dar blogiau – nuolat keisis, tuomet verslas blaškysis, kur jam kurtis ir kur jam plėstis arba nuogąstaus dėl jokių garantijų ir aiškumo nebuvimo.
Netinka regionui
Dar pavasarį kartu su Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga dėl šio mokesčio į diskusijas įsitraukė Kėdainių krašto kredito unijos vadovas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo tarybos pirmininkas bei Verslo tarybos narys Egidijus Žaltauskas.
„Šis mokestis netinka regionui, jis pritaikytas teritorijoms, kur vienoje vietoje didelė pramonės ar gyventojų koncentracija. Pas mus objektai daug didesniais atstumais nutolę vienas nuo kito ir iki jų brangu tiesti kelius, vesti elektrą ar dujas. Realiai nesurinksime tiek pinigų, kiek jų reiks visai infrastruktūrai įrengti ar plėsti, – sako E. Žaltauskas. – Jeigu norime pritraukti investuotojų, regionas turi būti pigesnis“.
Nepamirškime, kad Kėdainiai per 2011–2017 metus žiauriai nukraujavo. Lyginant su Kauno apskritimi ir Lietuva, pas mus perpus sumažėjo gyventojų – net 12 proc. Tai galbūt mažesnis mokestis rajone jaunai šeimai atsvertų didmiesčio privalumus ir pas mus veržtųsi nauji gyventojai, o gal dabar čia esantis verslas plėstųsi iki begalybės?
Simbolinis mokestis nekompensuos į infrastruktūrą įdėtų lėšų ir gali virsti dar viena apgavyste atseit „stiprinant regionus“.
Infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė įmoka, kurią savivaldybei sumoka asmenys ar organizacijos, pateikę prašymą gauti statybas leidžiantį dokumentą statiniams statyti ar rekonstruoti. Įmokos dydį nustato savivaldybės taryba.
1 Komentaras
Nesupratau. Jeigu jau atsiranda infatruktūros mokesčiai, tai mokyklas naujas statysite esamas ištuštinę? Elektrą atvesite nemokamai? Dujas? Vandentiekį iki vienkiemių? Kelius naujus nutiesite iki naujų sodybų? Kur bus tie pinigai bus panaudojami? Nes viską ką išvardinau vistiek turi iš savų lėšų daryti, tai ką tas mokestis pagelbės naujakuriams?