Širdies sveikata ir stresas: 3 paprasti būdai nuraminti organizmą
Pexels, Karola G nuotr.
Nuolatinė įtampa, skubėjimas ir informacijos perteklius šiandien daugeliui tapo kasdienybe. Organizmas prie to prisitaiko, tačiau širdis – ne visada. Ilgalaikis stresas tyliai didina pulsą, kraujospūdį, trikdo miegą ir ilgainiui gali tapti rimtesnių širdies ir kraujagyslių sutrikimų priežastimi. Bėda ta, kad stresas dažnai suvokiamas kaip normalus gyvenimo fonas, o ne kaip realus rizikos veiksnys. Toliau aptariame tris paprastus, praktiškai pritaikomus būdus, padedančius nuraminti organizmą ir sumažinti streso poveikį širdies sveikatai.
Kvėpavimas, kuris tiesiogiai veikia širdies ritmą
Vienas greičiausių būdų nuraminti nervų sistemą – sąmoningas, lėtas kvėpavimas. Gilus kvėpavimas per diafragmą aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už atsipalaidavimą. Vos kelių minučių ritmingas kvėpavimas gali sumažinti pulsą ir kraujospūdį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jaučia širdies permušimus, spaudimą krūtinėje ar nuolatinį vidinį nerimą. Jei tokie pojūčiai kartojasi, verta pasitarti su specialistais – kardiologai Vilniuje, Kaune ar kitame mieste gali padėti įvertinti, ar simptomus lemia stresas, ar yra širdies ritmo ar kraujospūdžio pokyčių, ir pasiūlyti aiškų planą, kaip saugiai nuraminti organizmą bei sumažinti rizikas.
Kasdienis judėjimas be spaudimo
Stresas dažnai siejamas su per dideliais lūkesčiais sau, todėl net sportas kartais tampa papildomu spaudimu. Širdžiai palankiausias judėjimas yra tas, kuris nekelia įtampos. Reguliarūs pasivaikščiojimai, lengvi tempimo pratimai ar lėtas važiavimas dviračiu padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir stabilizuoti širdies ritmą. Svarbu ne intensyvumas, o pastovumas. Net 20–30 minučių ramios veiklos per dieną gali turėti apčiuopiamą poveikį širdies sveikatai.
Širdžiai palankus miegas
Miegas – viena labiausiai nuvertinamų streso valdymo priemonių. Kai miego trūksta, organizmas nuolat veikia „pavojaus režimu“: kyla kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, didėja uždegiminiai procesai. Reguliarus miego režimas, ribotas ekranų naudojimas vakare ir aiškus atsipalaidavimo ritualas prieš miegą padeda širdžiai atsigauti. Tyrimai rodo, kad stabilus miegas yra svarbus veiksnys mažinant širdies ligų riziką.
Stresas dažnai atrodo neišvengiamas, tačiau jo poveikis širdžiai nėra „normali kaina“ už šiuolaikinį gyvenimą. Kuo anksčiau pastebimi kūno signalai ir į juos reaguojama, tuo daugiau galimybių išsaugoti ne tik širdies sveikatą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę. Kartais didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo radikalių sprendimų, o nuo paprastų, kasdien įgyvendinamų pasirinkimų.
