Ši vasara buvo vėsiausia nuo 2017-ųjų
Andriaus Kasparavičiaus nuotr.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad šių metų vasara buvo vėsiausia nuo 2017-ųjų. Ji išsiskyrė tuo, jog didžiąją dalį sezono vyravo temperatūros, žemesnės už daugiametį vasaros vidurkį.
Jeigu vertintume visas vasaras nuo 1961 metų, ši užėmė 33-iąją vietą pagal šilumą. Kitaip tariant, pagal temperatūrą ji atsidūrė pačiame viduryje ir gali būti laikoma tarsi „medianine“ vasara.
Dar viena įdomi detalė – šių metų temperatūra visiškai sutapo su istoriniais duomenimis iš 1966, 1964 ir 1968 metų vasarų. Tai rodo, kad klimato svyravimai nuolat kartojasi, o dabartinė vasara labiau priminė ankstesnius dešimtmečius nei pastaruosius kelerius metus.
Be to, ši vasara buvo pirmoji nuo 2017-ųjų, kai nefiksuota nė viena kaitros diena. Pagal tarnybos apibrėžimą, kaitra laikoma tada, kai oro temperatūra tris dienas iš eilės viršija 30 laipsnių Celsijaus. Toks reiškinys dažnai tampa išbandymu žmonių sveikatai, aplinkai bei žemės ūkiui, todėl šiemet jo nebuvimas buvo gana netikėtas pokytis.
Skirtingai nei šių metų pavasaris, kuris buvo ryškiau išsiskyręs temperatūros anomalijomis, vasara nepasižymėjo dideliais nukrypimais nuo normos – ji buvo gana nuosekliai vėsesnė. Vis dėlto saulėtų dienų žmonės sulaukė mažiau nei įprasta: visi trys vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme.
Kritulių kiekis taip pat buvo išskirtinis. Vidutiniškai Lietuvoje per vasaros sezoną iškrito 275,6 mm lietaus, o tai yra net 20 procentų daugiau nei daugiametis vidurkis, siekiantis 229 mm. Tai reiškia, kad gamta sulaukė gausesnio drėgmės kiekio, tačiau kartu tai galėjo turėti įtakos žemės ūkio darbams, laisvalaikio veikloms bei bendram vasaros įspūdžiui.
Taigi ši vasara Lietuvoje buvo vėsesnė, drėgnesnė ir mažiau saulėta, lyginant su ankstesniais metais, o savo temperatūros rodikliais priminė praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį.
