Ši krizė nesmogs taip skaudžiai kaip 2008-ųjų?

 Ši krizė nesmogs taip skaudžiai kaip 2008-ųjų?

lrytas.lt/G.Bitvinsko nuotr.

Lietuvos ekonomikoje fiksuota istorinė situacija

Prasidėjus kovido pandemijai kasdieną buvome įpratę stebėti užsikrėtusiųjų skaičius, o dabar vienas bene labiausiai sekamų rodiklių – infliacijos lygis. Kiek dar augs kainos? Ar užklupus ekonominiam sunkmečiui nepradės trauktis iki šiol sparčiai kilę atlyginimai? Kaip elgtis su savo pinigais, kad ši krizė neįstumtų į finansinę duobę? Atsakymus į šiuos bei daugybę kitų tiek paprastiems gyventojams, tiek verslo atstovams aktualių klausimų pateikė Vadovo dienos proga Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo kvietimu mūsų mieste viešėjęs Lietuvos banko atstovas ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Pesimistiškai nusiteikti neverta

Nors kalbos apie artėjančią ekonominę krizę netyla jau kelerius metus, eiliniai žmonės gyvena taip, kaip leidžia jų piniginė: vieni įsibaiminę stengiasi spausti kiekvieną eurą, o kiti – ramia širdimi išlaidauja prabangioms atostogoms bei norimiems pirkiniams.

Kėdainiuose pranešimą apie Lietuvos ekonomikos raidą ir 2023-iųjų perspektyvas pristatęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas V. Tuzikas sako, jog kol kas nusiteikti pernelyg pesimistiškai nereikėtų. Didesni iššūkiai numatomi verslui, o gyventojams – nežymūs sunkumai, nes žmonės pinigų turi, tik svarbu, kaip gyventojai bus linkę juos leisti.

„BVP pirmą ketvirtį šiek tiek susitraukė, tad ekonomikos plėtra šiuo metu mažėja. Panašią situaciją tam tikri rodikliai prognozavo jau 2022 metų antroje pusėje, todėl nesistebime. 2023-ieji įmonėms tampa iššūkių sprendimo metais, nes susiduriama su mažėjančiu užsakymų skaičiumi, išlieka sunkumų, susijusių su žaliavų bei darbuotojų trūkumu.

Pasak Kėdainiuose viešėjusio Lietuvos banko ekonomisto Vaidoto Tuziko, šalies gyventojų finansinė būklė nebloga, tačiau labiausiai juos neramina padidėjusios kainos ir rizika netekti darbo./Irinos Eid nuotr.

Lietuva yra maža, bet labai atvira ekonomika: daug importuojame ir eksportuojame. Šiuo ekonominiu sunkmečiu problemų gali patirti tas verslo sektorius, kurio veikla – eksportas.

Ekonominis aktyvumas gali šiek tiek susitraukti, bet dramatiškos situacijos mes, analitikai, neįžvelgiame. Šie metai bus prasteni nei praėjusieji, tačiau tikėtis kažko panašaus, kas buvo 2008–2009 metais, dar nereikėtų“, – patikino pašnekovas.

Ši krizė kitokia

Kaip aiškina V. Tuzikas, šis ekonominis sunkmetis neprilygs ankstesnei krizei, nes dabar situacija visiškai kitokia.

„Prie 2008–2009-ųjų krizės nemažai prisidėjo nekilnojamojo turto rinka, pardavimai buvo didžiuliai, statybos sektorius labai gerai gyveno. O kai viskas staiga sustojo, prasidėjo domino efektas: vieni negalėjo grąžinti skolų kitiems ir nuvilnijo bankrotų banga. Dabar situacija iš esmės kitokia: ir įsiskolinimas nėra toks didelis, ir NT rinka tvaresnė. Taigi situacija nepalyginama“, – pabrėžė Lietuvos banko atstovas.

2022 m. infliacija Lietuvoje sudarė 18,9 proc. Jei nebus kataklizmų karo fronte, šių metų antroje pusėje infliacija turėtų tapti vienaženklė.

Aut. past.

Gera žinia Lietuvai

Eurozona, kuriai priklauso ir Lietuva, yra labai arti Ukrainoje vykstančio karo, taigi, pasak V. Tuziko, tai yra vienas iš veiksnių, kodėl šio regiono ekonomika augs lėčiau.

„Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šiemet augimas sudarys tik mažiau nei procentą, o pernai augimas viršijo 3 procentus. Tai lemia visi su karu susiję sunkumai: žaliavų trūkumas, menkstanti paklausa, kurią veikia ir eurozonoje prasidėjęs pinigų politikos griežtinimas, kai Europos centrinis bankas ėmė kelti palūkanas. Džiugu tai, kad dėl griežtėjančios pinigų politikos brangstant paskoloms Lietuva nukentės gerokai mažiau, nes Europos Sąjungoje mūsų šalis išsiskiria tuo, jog mūsų gyventojai turi, palyginti, itin mažai įsiskolinimų“, – dėmesį atkreipė ekonomistas.

V. Tuzikas pridūrė, jog griežtinti pinigų politiką Europos centriniam bankui buvo būtina, nes tai padeda valdyti infliaciją. Ekonomisto nuomone, pigių pinigų era pasibaigė negrįžtamai. Nuo šiol vėl teks priprasti prie tų verslo modelių, kurie buvo iki pandemijos, kai pinigai kainavo.

Vaidotas Tuzikas atkreipė dėmesį, jog nors pastarąjį pusmetį infliacija lėtėja, tačiau šis skaičius vis dar išlieka gana aukštas./ Irinos Eid nuotr.

Energetinis šokas – praeityje

Svarbi šio ekonominio sunkmečio dedamoji – skausmingai kirtęs energetinis šokas.

„Tai jau praeitis – kainos grįžta į prieš karą buvusį lygį, – nuramina V. Tuzikas ir apžvelgia buvusią situaciją bei ateities tendencijas. – Naftos kaina piką buvo pasiekusi, galima sakyti, prasidėjus karui – 2022-ųjų vasario–kovo mėnesiais. Tada kaina šoko virš 120 JAV dolerių už barelį. Nuo to laiko su tam tikrais pasvyravimais kaina aiškiai sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 75 dolerius. Tikėtina, kad nafta per artimiausius porą metų kainuos daugiau nei iki karo, bet, palyginti su buvusiu piku, dabar kaina yra nukritusi beveik dvigubai.

Gamtinių dujų kainos lygis šiuo metu artimas 2020–2021 metų pirmo pusmečio lygiui – 40 eurų už MWh, bet metų pabaigoje, tikėtina, dujų kaina vėl šiek tiek padidės. Tai susiję su saugyklų pildymu prieš šildymo sezoną Europoje. Gera žinia ta, jog nesitikima, kad kainos šoks taip aukštai, kaip buvo piko metu 2022 metų antrą pusmetį, kai gamtinių dujų kaina viršijo 300 eurų už MWh, ir išliks apie 50 eurų už MWh.“

Ekonomikos „apsukos“ lėtėja sparčiau nei tikėtasi kovo mėnesį, tad šiemet nuosmukio greičiausiai neišvengsime.

Aut. past.

Pigesnio maisto teks palaukti

Didelį gyventojų pasipiktinimą sukėlė ir itin stipriai išaugusios maisto produktų kainos.

„Maisto kainos vis dar kyla ir tebėra pagrindinis infliaciją Lietuvoje lemiantis veiksnys. Kol kainos ims kristi, dar teks palaukti, – sako V. Tuzikas. – Išaugusios maisto žaliavų ir maisto kainos užkūrė infliacinius procesus visame pasaulyje. 2022 metais Lietuvoje infliacija sudarė 18,9 proc. Šiais metais infliacija mažės. Remiantis prognozėmis, Lietuvoje infliacija šiemet turėtų sudaryti apie 10 proc., o 2024-aisiais, manoma, infliacija dar labiau sulėtės ir priartės prie 2–3 procentų.“

Pasak V. Tuziko, nors praėjus 14-kai mėnesių nuo karo Ukrainoje pradžios gyventojų ekonominiai lūkesčiai ateičiai pagerėjo, tačiau jausdami augančias kainas gyventojai vis tiek nerimauja.

„Žmonės stengiasi atsisakyti nebūtinų didelių pirkinių. Tai rodo gyventojų nerimą. Jie neskuba leisti pinigų. Vidaus paklausa mažėja“, – paaiškina ekonomistas.

Vakarų Europa to nemato

Minėdama Vadovo dieną, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo bendruomenė domėjosi, kokios perspektyvos Lietuvos ekonomikos laukia šiemet./ Irinos Eid nuotr.

V. Tuzikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo užmokestis tebeauga pakankamai sparčiai – apie 13 proc.

„Tokie augimo tempai – didžiuliai. Vakarų Europos šalys tokių skaičių nemato. Pas juos darbo užmokestis per metus paauga tik po 2–3 procentus, – sako Lietuvos banko atstovas. – Privačiame sektoriuje atlyginimai auga šiek tiek sparčiau nei viešajame, tačiau kadangi privatus sektorius yra didesnis, tai natūralu, kad jis duos toną kelti atlyginimus ir  viešajam sektoriui. Kitaip čia ims trūkti darbuotojų.

Pagal ekonomines veiklas, darbo užmokestis sparčiausiai augo IT sektoriuje – 17,2 proc. Nors šis sektorius ir taip yra atlyginimų lyderis, tačiau čia vyksta stipri konkurencija dėl esamų specialistų. Po 15,6 procento atlyginimai augo švietimo bei transporto srityse.“

Ekonomistai mano, jog darbo užmokestis mažėti neturėtų, nes konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje vis dar išliks.

„Paprastiems žmonėms patarčiau neišleisti visų pinigų ir per daug neprisiskolinti, nes pastaruosius penketą metų Lietuvoje stebėtas spartus atlyginimų augimas artimiausius kelerius metus gali sulėtėti.

V. Tuzikas

Istorinė situacija

V. Tuzikas pateikė nemenką sensaciją. Pasirodo, Lietuvoje fiksuota istorinė situacija – darbo jėgos augimas. Tai nutiko mūsų šalyje rekordiniais dviem procentais padidėjus nuolatinių gyventojų skaičiui.

„Šalyje padaugėjus darbingo amžiaus gyventojų, išaugo darbo jėga, o užimtųjų skaičius pasiekė seniai nematytą lygį, – aiškino ekonomistas. – Prie Lietuvos BVP 2022-aisiais stipriai prisidėjo ir karo pabėgėliai. Didžioji dalis iš 60 000 į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių rado darbą ir sukūrė apie 400 mln. eurų, arba 1 procentą pridėtinės vertės.“

Patarimas gyventojams

V. Tuziko paprašėme patarti, kaip eiliniam šalies gyventojui finansiškai saugiai išgyventi šį ekonominio nerimo laikotarpį.

„Paprastiems žmonėms patarčiau neišleisti visų pinigų ir per daug neprisiskolinti, nes pastaruosius penketą metų Lietuvoje stebėtas spartus atlyginimų augimas artimiausius kelerius metus gali sulėtėti. Taigi, jei neprisiimsite neapgalvotų finansinių įsipareigojimų, skolinsitės tik tada, kai išties reikia, o nusprendę investuoti tai darysite protingai, tada tikrai pragyvensite šį ekonominį sulėtėjimą“, – sakė svečias.

Pasak V. Tuziko, Lietuvoje ekonominė įtampa atslūgti turėtų tada, kai baigsis Europos Sąjungos pašonėje vykstantis karas.

„Visų šių sunkumų priežastis iš principo yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kai jis baigsis (o visi karai anksčiau ar vėliau baigiasi), tada situacija ims normalizuotis, – paaiškino V. Tuzikas. – Tačiau kol vyks kariniai veiksmai ir didesnė ar mažesnė eskalacija, tol kurį laiką vienokių ar kitokių ekonominių turbulencijų bus.“

2 Komentarai

  • Mūsų bukalaurai dėl šių bėdų niekuo dėti,o kalčiausias pilkas beuodegis vilkas Vova.Tad dar labiau keikdami verskime ant jo visas bėdas ir tikėdami prakeiksmo įsikūnijimu ,laukime šviesos tunelio gale.

  • Ačiū galim visi choru pasakyti liansbirgiu gaujai, kuri naikina viską, tai geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video