Sėkmės mokykla: kaip pritaikyti žinias ir įgyti naujų

Susipažino su geriausiu pasaulyje mokslo centru ir jame pristatomais išradimais

Jorūnė LIUTKIENĖ

Trijų dienų edukacinės kelionės suvokti ir paimti viską, ką duoda vienas įdomiausių pasaulyje mokslo centras „Heureka“, įsikūręs šalia Suomijos sostinės Helsinkio, nepakanka. Kai kurių susidomėjusių mokinių mokytoja Gitana Kaupienė tiesiog negalėjo atplėšti nuo praktinių eksperimentų. Mokinius sužavėjo planetariumas, gamtos stichijų kambariai, o kelionėje jie mokėsi pažinti vieni kitus bei pritaikyti teoriškai įgytas žinias. Net 85 Šviesiosios gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus Sėkmės ir lyderystės mokyklos mokiniai unikaliame mokslo centre „Heureka“ lankėsi pirmą kartą. Išvyką į šį centrą planavo Sėkmės ir lyderystės mokyklos kuratorė anglų kalbos mokytoja ir rajono tarybos narė Gitana Kaupienė. Mokytoja sako, kad tai atradimas ir būtent į šį centrą ir kitą kartą veš vaikus, nes jis veikia kaip milžiniška laboratorija, kurioje kiekvienas mokinys gali rasti jį dominančią sritį, daryti eksperimentus, pajausti, kaip žmogų veikia stichijos ir kokios jos būna.

Apie mokslus patraukliai

Pagal specialią programą neformaliojo ugdymo skyriuje lavindami socialinius, emocinius įgūdžius pedagogai svarbų dėmesį skiria sudomindami ir mokslo dalykais, kurių reikia formaliojo ugdymo programose.

„Heureka“ mokslo centras, į kurį nuvyko jaunuoliai, yra milžiniško dydžio ir jame yra visi išradimai po vienu stogu. Čia savo akimis gali pamatyti, pajausti, pabandyti. Viską jame darai pats. Prižiūrėtojų nėra. Yra žmonės, kurie tik padeda atlikti kai kuriuos eksperimentus. 

Vienoje vietoje sukaupti inžineriniai, statybų, mokslo išradimai, lazeriai, šiuolaikinės technologijos. Unikalus ir medžio paviljonas, kur gali ne tik sužinoti ir pažinti, bet ir pajusti patį medį.

„Kiekvienas rado kuo užsiimti, nes muziejaus plotai neišmatuojami ir jam pažinti reikia daug daugiau laiko. Išbandai net kaip atsiranda elektra. O drąsiausiems galima net važiuoti dviračiu maždaug penkių metrų aukštyje ištemptu lynu“, − apie ekstremlius iššūkius pasakoja G. Kaupienė.  

Moksleivė Luknė Matukaitė sako, kad ją labai sužavėjo skirtingi gamtos stichijų kambariai: ugnies, ledo, vandens. O labiausiai tai paties centro interaktyvus mokslo išradimų ir net gamtos pateikimas. Viską gali pajusti, pačiupinėti.

„Taip įdomiai viskas pateikta“, − trumpai savo susižavėjimą išreiškė Luknė.

Stiprina – steam mokslų kryptį

Vienas iš Šviesiosios gimnazijos neformaliojo švietimo Sėkmės ir lyderystės mokyklos ugdymo programos tikslų – sudominti vaikus STEAM (mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) dalykais, tais, kurie dabar ypatingai perspektyvūs, bet juos, kaip savo ateities profesiją, vis dar renkasi mažai vaikų.

Šios krypties įtraukimas į ugdymo programą rodo, kad Šviesioji gimnazija su savo neformalaus ugdymo programa jau dabar yra visu žingsniu priekyje, nes būtent į STEAM (mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) orientuosis ir didelį dėmesį įrengdamas laboratorijas ir pritraukdamas naujų pažangių specialistų skirs Lietuvoje kuriamas Tūkstantmečio mokyklų projektas.

Tuo tarpu Sėkmės ir lyderystės mokykla, nelaukdama nei įrangų, nei laboratorijų, jau dabar stebi naujoves ir sudaro vaikams sąlygas pasinaudoti sukauptais ir labai šiuolaikiškai pateiktais moksliniais atradimais.

„Labai sunku sudominti dalykais, kurių jie negali pamatyti ir suprasti praktiškai. Deja, kol kas jie labiau mokosi teoriškai, iš knygų. Mokslų centre girdėjau, kaip vaikai, atlikdami eksperimentus, net sušuko: „Bet tai juk vyksta pagal formulę, kurią mes mokėmės mokykloje!“, − pasakoja neformaliojo skyriaus kuratorė, kartu su kitais šešiais mokytojais lydėjusi vaikus po mokslo centrą „Heureka“.  

„Mokslo centre tiek daug įdomių technologijų ir išradimų, kad visa tai tikrai sugebėjo mane nustebinti“, − sakė moksleivis Vakaris Rakauskas.

O labiausiai vaikinas įsidėmėjo filmą apie Šiaurės pašvaistę, kurį mokiniai žiūrėjo centro „Heureka“ planetariume.

Planetariume mokiniai žiūrėjo du pažintinius mokslinius filmas. Vieną apie Šiaurės pašvaistę, o kitą – apie Saulės sistemos planetas. Ir tikrai, pats planetariumas įrengtas taip, kad atrodo, jog tu pats judi visa Saulės sistema. Gulėdamas matai žvaigždes taip, lyg pats jas leistum.

„Pats filmas labai įdomus ir sinematiškai labai gražus, estetiškas. Žiūri jį atsigulęs ir klausaisi, o  aplink tos pašvaistės tave supa“, − apie tai, kuo susižavėjo, pasakoja V. Rakauskas.  

„Vaikams buvo puiki galimybė aplankyti Mokslo muziejų, kuris šiandien yra vienas iš geriausių tokio tipo įstaigų pasaulyje.

Mes per neformalųjį ugdymą integruojame ir formaliuosius dalykus. Į centrą jie vyko žinių. O pačios kelionės, vaikų buvimas kartu dideliame kolektyve moko susitarti, išvengti konfliktų, priimti bendrus sprendimus ir laikytis sutartų taisyklių.

Deja, per pandemiją šis poreikis buvo labai apribotas. Taip pat galimybė susipažinti su dar dviem valstybėmis: Estija ir Suomija ugdo vaikų kultūrinį intelektą. Gal kažkuriam iš vaikų, be žinių, tai įžiebs ir meilę kelionėms“, − mokyklos pasirinkimu vaikams parodyti šiuolaikinius mokslo išradimus neabejoja Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.

Siekia pažinti vaikus

„Tokių pažintinių centrų lankymas yra ir profesinis mokinių orientavimas, ir integruotas įvairių įgūdžių ugdymas“, − priduria G. Kaupienė.

Vaikai važiavo ir ne viena transporto priemone: autobusu, keltu, tramvajumi, traukiniu. 

Mokytojai gerai žino ir vaikų paslaptį: jie kartais patenkinti vien tuo, kad gali laisvai pabūti su bendraamžiais neįprastoje mokymosi aplinkoje.

Tik vaikai nežino mokytojų paslapties, kad tame buvime kartu jie taip pat yra ugdomi. Mokytojai padeda mokytis spręsti konfliktus, orientuotis. Būtent tokiose kelionėse vaikai mokosi savarankiškumo, pritaiko savo socialinius gebėjimus, pademonstruoja emocinį intelektą, kitas savybes ir asmenybės puses, kurių mokytojai nepamato pamokose.

Taip daug lengviau po to padėti vaikui save atrasti ir paskatinti juos naujiems dalykams.  

„Kad ir labiausiai būtų pavargę vaikai, vis tiek turi jėgų. Jiems nesibaigia baterijos: dainos,  šokiai ir krykštavimai nesibaigė visos išvykos metu“, − sako pedagogė G. Kaupienė.

Vaikų veiklas planuoja

Tokios kelionės mokykloje planuojamos kiekvienais metais. Sėkmės ir lyderystės mokyklos mokiniai vyko į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje, paskui į AHA mokslo centrą Tartu mieste. Šiemet jau siekė Helsinkį.

„Tai labai geras centras. Kitą kartą jau ir mes daugiau galėsime patarti vaikams, ką labiau apžiūrėti, kas aktualu, ką rinktis, kur negaišti“, − sako G. Kaupienė.

Šiemet po pažinimui ir kelionėms skurdžių pandeminių metų, iš 129 Sėkmės ir lyderystės mokyklą lankančių vaikų norą vykti pareiškė rekordiškai didelis mokinių skaičius – net 86.

Tam prireikė net dviejų autobusų. Ir jie buvo pilni. Į kelionę teko išvykti ir daugiau mokytojų bei reikėjo net kelių gidų paslaugų. 

Mokiniai beveik neturėjo laisvo laiko. Programa buvo labai intensyvi. O ir Taline, kuriame nakvojo tik į du didelius autobusus tilpusi Sėkmės ir lyderystės mokyklą lankančių mokinių grupė, ir Helsinkyje net du gidai mokiniams vedė išsamias pažintines ekskursijas.

„Miestas labai patogus, kompaktiškas, viskas šalia, greitai pasiekiama“, − sakė V. Rakauskas.

Dabar, be ugdymo proceso, bus planuojami dar du svarbiausi metų renginiai: mokslo metų pabaigos šventė ir 5 dienų vasaros stovykla. Jos planavimas jau prasidėjęs. 

„Šiais metais orientuosimės į vaikų emocinę sveikatą, nes, kaip pamatėme, vaikams neigiamą įtaką turėjo pandeminis laikotarpis ir po jo prasidėjęs karas Ukrainoje“, − jau gerai žino, ką darys toliau neformaliojo ugdymo skyriaus kuratorė mokytoja G. Kaupienė.