Sakmių ir legendų keliais užsukant į Kėdainius
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju, žurnalistu, redaktoriumi Laimonu Iniumi „Sakmių ir legendų keliais“ ir jo knygų „Paukščiai vėjyje“ bei „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ pristatymas. Knygų ištraukas skaitė bibliotekininkė Vilma Urniežiūtė. Susitikime skambėjo biografinių apybraižų fragmentai, susieti su Kėdainių kraštu.
Renginyje taip pat dalyvavo poetė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) padalinio Lietuvoje prezidentė, knygų sudarytoja ir redaktorė Dalia Poškienė.
Viešnia pristatė XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio VI tomą. Šio metraščio skyriuje „Šviesuolių vardais“ yra paskelbtas Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vadovės Virginijos Grigorjevienės straipsnis: „Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių krašte“. Dalia Poškienė taip pat pasakojo apie draugijos veiklą, supažindino su artimiausiais draugijos planais.
Mūsų krašto pėdsakai
Atsakydamas į klausimą, kodėl biografinių apybraižų rinktinę pavadino „Paukščiai vėjyje“ L. Inis sakė: „Paukštis, kaip ir žmogus, dažniausiai nešiojamas vėjo, kur papūs, į kurią pusę – neaišku. Kartais mes sugebame atsispirti, pasipriešinti, o kartais – ne. Kiekvienas žmogus turi savo džiaugsmą, savo išmintį, savo charakterį ir kartais – savo prakeiksmus. Biografijos, kurios čia sudėtos, atspindi sudėtingą žmogaus likimą.“
Knygoje „Paukščiai vėjyje“ L. Inis gilinasi į Ievos Simonaitytės, Eduardo Mieželaičio, Juozo Grušo, Mato Šalčiaus, M. K. Čiurlionio, Salomėjos Nėries ir kitų garsių rašytojų, dailininkų, muzikų gyvenimą. Rašydamas apie žymius žmones, L. Inis remiasi amžininkų prisiminimais, taip pat laiškais, dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais. Su savo kartos šviesuoliais ir jam pačiam teko artimiau susipažinti. L. Inis – ilgametis žurnalo „Nemunas“ redaktorius (1970–1990)
„Bendraudamas su žmogumi, aš stengdavausi pasižymėti, išsaugoti, pagauti tos dienos nuotaiką, pasakytus žodžius, nes jis kitą kartą taip susitikus to paties nepakartos“, – sakė rašytojas.
Susitikime su kėdainiečiais nuskambėjo knygų ištrauktos, susietos su Kėdainių kraštu. Vilma Urniežiūtė perskaitė epizodą apie Kazio Binkio nupirktą Kalnaberžės dvarą ir jaunos Binkių šeimos gyvenimą Kėdainių krašte, dideles poeto ambicijas ūkininkauti ir apie tai, kaip viskas baigėsi. Ištraukoje iš knygos „Paukščiai vėjyje“ rašytojas prisimena pirmąjį susitikimą su rašytoju Juozu Paukšteliu ir užsimezgusią judviejų draugystę.
„J. Paukštelio knygos – tai savotiška Lietuvos kaimo enciklopedija, kurioje galima rasti ir kaimo papročius, tradicijas, skirtingus charakterius“, – apie rašytojo kūrybą sakė L. Inis.
Rūpi namo likimas
L. Inis pasiteirauja, kokia situacija su J. Paukštelio namu, galbūt jame įkurtas muziejus. Namo likimas jam rūpi neatsitiktinai. Būtent Kėdainiuose, J. Paukštelio namuose, vyko pirmas jų susitikimas.
Susiradęs rašytojo namą, L. Inius mato kieme žmogų, renkantį obuolius, juos apžiūrintį, besigrožintį jais. Tai ir buvęs rašytojas J. Paukštelis. Pokalbis užsimezgęs lengvai. Sužinojęs, kad L. Inis kilęs iš kaimelio Žemaitijoje, netoli Židikų miestelio, J. Paukštelis prisiminė Žemaitiją dviračiu išvažinėjęs ir pradeda vardinti kaimelius vieną po kito, prisimena pas kleboną gyvenus pačią Šatrijos Raganą. Pokalbis įsisiūbuoja… Knygoje sudėti L. Iniaus ir J. Paukšelio draugystės atsiminimai, J. Paukštelio laiškai.
Neišsenkantis šaltinis
L. Inis įkvėpimo semiasi iš tautosakos lobyno.
„Tautosaka – neišsenkantis šaltinis, iš kurio aš geriu ir negaliu atsigerti. Piliakalnis, ežeras, upė turi savo paslaptis, savo legendas. Kurdamas aš ieškau kažkokios detalės, nuo kurios galėčiau atsispirti, galbūt nuo medžio ar akmens likimo…“, – sakė rašytojas.
Knygoje „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ sutalpinta aštuoniolika mitologinių sakmių. Knyga iliustruota garsios išeivijos dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės raižiniais ir tapybos darbais.
Skaitytojus netrukus turėtų pasiekti nauja rašytojo L. Iniaus knyga romantinių sakmių rinkinys „Milžinų kalvos paunksmėje“.
Išlikusi per „Titaniko“ katastrofą
„Tautosaka yra nemari“, – sako L. Inis. Grįsdamas savo teiginį, jis primena kaip legendą skambančią istoriją apie tautosakininko Antano Juškos dainyno, išleisto XIX amžiaus pabaigoje Kazanėje, likimą.
Antanas Juška surinko ir užrašė apie 7 000 liaudies dainų. Rūpindamasis savo darbų leidyba jau sirgdamas persikėlė į Kazanę pas brolį Joną, žymų kalbininką. Pasirodžius dainynui, A. Juška miršta. Prieš mirtį paprašė brolio karalienei Antosėlei nuvežti šilkinę skarelę, pinigėlį ir dainų rinkinį. Visi šie brangūs daiktai pasiekia adresatę.
Vėliau dainų rinkinį iš giminaitės Rozalijos Cvirkienės išprašė kunigas Juozas Montvila. Jis ruošėsi keliauti į Ameriką ir norėjo knygą padauginti ir išplatinti. Jo kelionė iš Londono (kur buvo apsistojęs pas kunigą K. Matulaitį) į Ameriką vyko garsiuoju „Titaniku“. Laivui pradėjus skęsti, kunigas atsisakė vietos gelbėjimo valtyje ir iki paskutinės minutės klausė tikinčiųjų išpažinčių… Po katastrofos praėjus šimtui metų, 2012 m., tarp iš „Titaniko“ iškeltų daiktų buvo ir kunigo J. Montvilos lagaminas su lietuviškais leidiniais ir į Ameriką gabentu A. Juškos dainynu. Siūlė ir Lietuvai dainyną įsigyti, tačiau pinigų neatsirado. Lyg ir buvo ruošiamas aukcionas. Koks tolesnis šios knygos likimas – nežinia…
Susitikimą su skaitytojais rašytojas baigė žodžiais: „Tautosaka – nemirtinga. Jos nesunaikinsi, nenuskandinsi, nesudeginsi.“
Draugijos darbai
Renginyje dalyvavo Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, draugijos leidžiamo metraščio sudarytoja. XXVII knygos mėgėjų draugija – bibliofilus vienijanti visuomeninė organizacija, veikusi 1930–1940 m. Atkurta 1993 m.
„Vienu didžiausiu atkurtos draugijos rūpesčiu tapo prieškaryje veikusios draugijos išleistų metraščių išsaugojimas. Jų buvo likę vos keli egzemplioriai, jie buvo tapę tikra retenybe. Atsikūrusi draugija išleido fotografuotinus jų leidimus. O dabar rankose laikau jau VI metraščio tomą“, – istoriją priminė D. Poškienė. Jos teigimu, draugijos laukia intensyvūs metai: „Šie metai yra Vaižganto metai. Juozas Tumas-Vaižgantas buvo vienas iš draugijos įkūrėjų. Ketiname pastatyti paminklą Kaune. Taip pat rengiamas pasodinti ąžuolynas laisvos minties skleidėjams“, – draugijos darbus vardijo D. Poškienė.
Renginio pabaigoje viešniai, neseniai šventusiai gimtadienį, kėdainiečiai sudainavo „Ilgiausių metų“ ir linkėjo sėkmės veikloje ir naujuose sumanymuose. Padėkos žodį svečiams tarė V. Grigorjevienė ir G. Jedemskienė.
