Prieš Velykas – kiaušinių marginimo pamokos

 Prieš Velykas – kiaušinių marginimo pamokos

Velykos neįsivaizduojamos be svarbiausio šios šventės atributo – margučio./Džestinos Borodinaitės nuotraukų koliažas.

Džestina BORODINAITĖ

Jau visai čia pat viena gražiausių pavasario švenčių – Velykos, kurios neįsivaizduojamos be svarbiausio šios šventės atributo – margučio. Kad laukimo džiaugsmas būtų dar didesnis, Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name pakvietė kraštiečius į kūrybinę margučių marginimo popietę, kurios metu žymiausios šio amato puoselėtojos pasakojo, iš kur perėmė tradicinį amatą, pristatė margučių parodą ir mokė renginio dalyvius skirtingų senųjų kiaušinių margimo būdų.

Puoselėjama nuo senų laikų

Tradicinių amatų centre Arnetų name dirbanti vytelių pynimo ir margučių meistrė, tautodailininkė Birutė Šinkūnienė sakė, kad kiaušinių marginimo vašku išmoko iš savo mamos, pastaroji – iš savo. Tokia Velykų tradicija šeimoje išsaugota iki šiol.

„Esu kilusi iš Žemaitijos, kur vienas gražiausių, bet ir sudėtingiausių kiaušinių marginimo būdų – vaškavimas, puoselėjamas nuo senų laikų.

Puikiai prisimenu, kai dar visai mažytę mama sodindavo mane prie krosnies, įduodavo kiaušinį ir liepdavo marginti.

Nepatikėsit, kokios būdavo lenktynės tarp brolių ir seserų dėl originaliau ir gražiau numargintų kiaušinių.

Įdomiausias momentas – kai tekdavo nuimti vašką nuo kiaušinio ir išvysti, koks stebuklas buvo sukurtas“, – prisiminimais dalijasi Birutė.

Kaip išmokė mama

Kiaušinių marginimo vašku meno Birutė nepametė iki šiol: „Kaip išmokė mama, taip ir marginu“.

Vašku nutaškuotus virtus kiaušinius ji nardina į indą su dažais, šiek tiek palaikiusi ištraukia, nuvalo švariu skudurėliu, tuomet ir pasimato dažų nepaliestas ornamentas.

„Tokiu būdu dažyti galima ir keliomis spalvomis. Pirmiausia vaškuotus kiaušinius reikėtų dėti į šviesiausius dažus, po to vėl marginti vašku, tada dėti į tamsesnius, kiek pavaškavus į dar tamsesnius…, o vaško ornamentus nuvalau tik numarginusi visą kiaušinį“, – sako Birutė.

Kėdainiečiai turi galimybę apsilankyti Arnetų namuose, kur velykinę nuotaiką iki balandžio 25 dienos skleis žymiausių šio amato puoselėtojų B. Šinkūnienės, L. Raižienės ir T. Šidlauskienės šventinių margučių paroda.

Aut. past.

Kiekvienas unikalus

Margindama kiaušinius Birutė stengiasi išlaikyti tradicijas: „Atrodo, kiekvienais metais dažau taip pat, taškuoju taip pat, stengiuosi išlaikyti tradicijas, atkartoti senuosius raštus, bet kiekvienas margutis išeina vis kitoks, unikalus“.

Rengia edukacijas

Būdavo laikai, kai gražiausioms pavasario šventėms margučių meistrė numargindavo šimtus kiaušinių.

„Tiesa, pastaruoju metu prieš Velykas šitiek kiaušinių nebemarginu. Ne dėl to, kad nesinori, labiau dėl to, kad manau, jog tradicinį amatą privalu ne tik artimoje aplinkoje, šeimoje puoselėti.

Vaškavimo subtilybėmis reikia dalytis su visais, ypatingai su jaunosios kartos atstovais, tad prieš Velykas jau ne vienerius metus rengiu edukacijas tiek Tradicinių amatų centre, tiek ir įvairiose Kėdainių krašto bendruomenėse“, – pažymi Birutė.

Margina nuo vaikystės

Sertifikuota amatininkė, tautodailininkė, margučių meistrė, vienintelė Kėdainių rajone sertifikuota kiaušinių skutinėtoja Laima Raižienė iš Angirių margučius marginti taip pat pradėjo būdama penktokė ir tikina, jog tai, ką per šitiek metų sukaupė, puikiai pavyksta puoselėti iki šių dienų.

„Tėvų namuose kiaušiniai būdavo dažomi Velykų išvakarėse. Nėra buvusios šventės su baltais, nedažytais kiaušiniais.

Mano močiutė iš tėtės pusės kiaušinius margindavo vašku, tėvelis mėgo skutinėti. Nuolat juos stebėjau, domėjausi, kaip ant visai menko kiaušinuko atsiveria tiek daug įvairiausių ornamentų ir raštų, o galiausiai kiaušinių marginimu pradėjau domėtis ir pati.

Kaip užkaitinti vašką, kaip pasigaminti juodalksnio tirpalą mane pamokė kaimynė. Vėliau daugybės paslapčių teko mokytis ir pačiai.

O būdama vienuolikos metų velykiniais skirtingų raštų ir spalvų margučiais puošdavau jau ir mūsų šeimos velykinį stalą.

Nuo to laiko kasmet vis ką nors naujo atradusi su didžiausiu malonumu ruošdavausi kiekvienoms Velykoms.

Kai suaugau, dar rimčiau susidomėti šiuo amatu mane paskatino mano darbdavys, Ežerėlio durpių įmonės direktorius, – jis vis prašė margintų kiaušinių, kuriuos prieš Velykas įprato dovanoti įmonės darbuotojams.

Norėdavosi, kad margučiai būtų kuo kruopštesni ir dailesni, tad tekdavo kaip reikiant paplušėti“, – atsiminimais dalijasi Laimutė.

Pašnekovė pripažįsta, kad pastaruoju metu artėjant gražiausiai pavasario šventei margintais kiaušinukais apdovanoja visus artimuosius ir draugus.

Lieka ištikima

Margučių marginimo popietės metu, kol šaukštelyje tirpsta vaškas, Laimutė delnuose šildo šaltą virtą kiaušinį, ima į rankas pieštuką, pasižymi kiaušinio galų centrus, pusiaują, nardina pieštuko su vinute galą į vašką ir piešia juo pasirinktus ornamentus.

Margučių meistrė lieka ištikima vaikystės tradicijai – nuvaškuotų kiaušinių dažymui liaudies amato puoselėtoja sintetinių dažų nenaudoja ir sako, kad geriausia rinktis natūralius arba maistinius dažus.

Jai artimiausios – mėlyna bei juoda spalvos, ant kurių puikiai matosi margučio marginimo raštai, tačiau nesvetimos ir tradicinės margučių spalvos – raudona, vyšninė, ruda, geltona.

Pasilengvino darbą

Vienintelė Kėdainių rajone sertifikuota kiaušinių skutinėtoja neslėpė, jog kiaušinių skutinėjimas, kurio ji išmoko vaikystėje stebėdama savo tėvelį, – ne tik vienas seniausių marginimo būdų, bet ir daug kantrybės, kruopštumo reikalaujantis darbas.

Prieš kiekvienas Velykas Laimutė imdavo į rankas peiliuką ir tobulindavo vaikystėje įgautus įgūdžius.

„Keičiantis laikams skutinėjimo peiliuką pakeičiau graviravimo įrankiu, kurio dėka procesas vyksta nepalyginamai greičiau.

Lukštą skutinėti tapo lengviau, paprastu peiliuku ant kiaušinio lukšto sudėtinga išraižyti lygius, tvarkingus, apvalėjančius ornamentus, reikia daug kantrybės, kruopštumo – graveriu skutinėjimo procesas daug paprastesnis, o ir tikimybė, kad kiaušinis suduš – mažesnė“, – pažymi Laimutė.

Saulutė ir paukščio pėdelės

Ant kiaušinio lukšto dėdama taškelius ir brūkšnelius Laimutės išaugina įvairiausius liaudies ornamentų motyvus: saulutes, gėlytes, eglutes, lapelius, rūtos šakeles, žalčiukus ir kitus: „Vieni svarbiausių simboliai marginant kiaušinius – saulutė ir paukščio pėdelės, simbolizuojantys atėjusį pavasarį“.

Ilgai eksperimentavo

Margučių marginimo popietėje dalyvavusi tautodailininkė Teresė Šidlauskienė iš Akademijos kiaušinio marginimo technika neatsilieka nuo sertifikuotų amatininkių, nevengia išbandyti ir šiuolaikines marginimo technikas.

Kiaušinius pirmoje ar antroje klasėje pradėjusią marginti Teresę tą daryti paskatino krikšto tėvų padovanoti margučiai.

„Gavusi gražiai margintų kiaušinių, kurie buvo dažyti senoviniu būdu, nuimant vašką, bet papuošti labai smulkiu, juvelyrišku raštu, turėjau iš ko pasimokyti.

Nuvaškuoti dar šiaip taip nuvaškuodavau, bet nudažyti nesisekdavo – kai merkdavau kiaušinius į karštus dažus – viskas susiliedavo.

Kadangi manęs niekas nemokė, teko nemažai eksperimentuoti, kol pagaliau sugebėjau atrasti būdą, kaip reikia tą kiaušinuką nudažyti – galiausiai po ilgų bandymų supratau, kad kiaušinius reikia merkti į šaltus, o ne karštus dažus“, – pasakoja Teresė.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Dabar viena mėgstamiausių Teresės marginimo technikų – kiaušinių marginimas juodu vašku, kuris jos darbuose atsirado visai neplanuotai: „Kartą prieš daug metų ruošdamasi marginti kiaušinius netyčia, kaitindama vašką, jį prideginau, prirūko pilnas kambarys, bet kaip lietuvių liaudies išmintis sako: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“.

Prideginusi vašką, padariau atradimą – pastebėjau, kad ant kiaušinio juodas vaškas atrodo kur kas originaliau“, – nuostabiu atradimu didžiuojasi Teresė.

Panaudojo teptuką

Įvairiai Teresė bandė marginti ir tokius kiaušinius: „Bandžiau vieną kiaušinio pusę merkti į vieną spalvą, kitą – į kitą, tada vaškuoti.

Tik po kiek laiko į galvą šovė mintis jau nuvaškuotą kiaušinį nudažyti panaudojant teptuką“, – pasidžiaugia akademiškė.

Tokių kiaušinių raštus sudaro nenutirpdytas juodas vaškas spalvotame fone, kuris nudažomas kiaušiniams skirtais dažais, panaudojus įvairaus dydžio teptukus.

Margindama kiaušinius Teresė labai tiksliai laikosi simetrijos, taip pat daugelį jos kiaušinių puošia įvairios dekoro detalės.

Margino ir dažė patys

Po nuoširdžių pokalbių su kiaušinių margintojomis popietės dalyviai su didžiuliu užsidegimu, entuziazmu kiaušinius margino ir dažė patys.

Kviečia apsilankyti

Kėdainiečiai turi galimybę apsilankyti Arnetų namuose, kur velykinę nuotaiką iki balandžio 25 dienos skleis žymiausių šio amato puoselėtojų B. Šinkūnienės, L. Raižienės ir T. Šidlauskienės šventinių margučių paroda.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video