Po skaudžių įvykių rajono mokyklose situaciją judina iš pagrindų

 Po skaudžių įvykių rajono mokyklose situaciją judina iš pagrindų

Paaiškėjo, kad pagal patyčių lygį Kėdainių rajono ugdymo įstaigose mes taip pat savotiškai pirmaujame – esame taip vadinamoje raudonojoje zonoje, viena iš savivaldybių, kurioje patyčių lygis aukščiausias./BNS Egidijaus Jankausko nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Kėdainiai per pastarąjį mėnesį jau kelis kartus nuskambėjo visos šalies mastu kaip rajonas, kuriame, nepaisant vienų geriausių švietimo rezultatų, patyčių rezultatai taip pat „geri“. Švietimo ir kultūros komitete politikai ir švietimiečiai sėdo atviros diskusijos – ką daryti, kad situacija pasikeistų iš esmės. Sutarta, kad nė vieno netenkina problemos sprendimas tik tada, kai viskas pasiekia kritinį lygį, todėl svarstyta apie kompleksinį, nuolatinį ir tęstinį veiksmų planą.

Žemėlapyje raudonuoja

Paaiškėjo, kad pagal patyčių lygį Kėdainių rajono ugdymo įstaigose mes taip pat savotiškai pirmaujame – esame taip vadinamoje raudonojoje zonoje, viena iš savivaldybių, kurioje patyčių lygis aukščiausias.

„Kėdainiuose šiuo klausimu situacija blogesnė, nei visos šalies vidurkis. Vaikai tyčiojasi daugiau, vaikai patiria daugiau patyčių.

O ir pagal lytį negalima išskirstyti, nes nors berniukai su patyčiomis interaktyvuoja daugiau, mergaitės juos vejasi. Todėl negalima sakyti, kad patyčios – berniukų ar vaikinų problema“, –sakė Visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė.

Prasideda šeimoje

Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad skatinimo priemonės turi būti taikomos ne tik naujiems darbuotojams, bet ir jau dabar dirbantiems./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Nieko nenustebina ir visiems žinoma – vaikas į viešumą atsineša tai, ką mato namuose. Ir net jei mokykloje jis bus mokomas, kad patyčios yra blogai, tačiau namuose gyvens visai kitu ritmu, šeimos pavyzdys visgi, greičiausiai, nugalės.

Dėl to atkreiptas dėmesys į tai, kad svarbu ugdyti tėvus, kad jie tinkamai augintų vaikus. Ir tai, ko gero, turėtų būti savivaldybės tikslas, mat darbas su vaikais mokyklose jau dalinai yra kova su pasekmėmis, nors naikinti reikėtų priežastis.

Kėdainiuose veikia programa „Neįtikėtini metai“, kol kas finansuojama ES lėšomis. Ši programa apima psichologų paruošimą ir jų darbą su tėvais.

„Patys programoje dalyvaujantys tėvai mums sako – niekas mūsų nemokė būti tėvais, niekas nesakė, kaip reikia bendrauti su vaikais.

Matyt, iš čia ir ateina visos tolimesnės problemos.

Būti tėvais taip pat reikia mokytis.

Bėda ta, kad norint, jog programa veiktų ir toliau, turės finansiškai prisidėti savivaldybė, be to, dabar yra dvi specialistės po 0,25 etato, apmokytos dirbti pagal šią programą.

Jų yra per mažai“, – neslėpė D. Avižiuvienė.

„Į programas dažnai ateina ne tie, kas turėtų ateiti. Programos nepasiekia tų, kuriuos turėtų pakviesti. Jei imsime į programas bet kokius žmones vien tam, kad programoje būtų uždėtas pliusiukas dėl dalyvių skaičiaus – niekas nepasikeis“.

N. Naujokienė

Ji pridūrė, kad dažnu atveju kova su patyčiomis ar smurtu yra epizodinė ir vyksta tik tada, kai nutinka visuomenėje rezonansą sukėlęs įvykis. Emocijoms nurimus, vėl grįžtama prie popierinio programų vykdymo, kuris, panašu, neveikia.

Psichologų per mažai

Psichologų poreikis Kėdainių rajono savivaldybėje – itin didelis.

„Psichologų yra per mažai. Paruošti du specialistai darbui su viso rajono tėvais – tai yra labai labai mažai. Gal ir mokyklų psichologai galėtų išeiti tokius mokymus?

Maža to, mes dar 2020 metais komitete parengėme rekomendacinį specialistų etatų skaičių, kurio nėra laikomasi.

Mokyklose akivaizdžiai trūksta psichologų ir kitų ugdymo specialistų“, – sakė rajono tarybos narė Gitana Kaupienė.

Jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė akcentavo, kad tokius apmokymus išeiti gali, deja, bet toli gražu ne kiekvienas specialistas.

Pasak Vilmos Dobrovolskienės, kai kurios mokyklos išreiškė poreikį turėti kokybiškai įrengtus relaksacijos kabinetus./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Tai buvo mano atsakomybė surasti specialistus, kurie galėtų dalyvauti mokymuose. Kalbinau labai intensyviai, kad tik tie žmonės sutiktų dalyvauti mokymuose. Jie labai intensyvūs, vyksta anglų kalba, be to, yra labai brangūs – vieno žmogaus apmokymas kainuoja tūkstančius.

Šiandien galime džiaugtis, kad iš 60 šalies savivaldybių vos 16-ai turint galimybę dalyvauti tokioje programoje, Kėdainiai yra tarp tų laimingųjų. Negalime paleisti tų specialistų ir turime dėti visas pastangas juos išsaugoti“, – sakė J. Koriznaitė. 

Kad psichologų trūksta, informavo ir pačios mokyklos, visai neseniai Švietimo skyriaus atliktoje apklausoje. Dalis mokyklų vadovų teigė, kad tiesiog neranda, kas norėtų pas juos dirbti – ir net jei pagal mokinių skaičių mokykloje turi dirbti trys psichologai, dažnu atveju džiaugiasi turėdami bent jau vieną.

Nieko nenustebina ir visiems žinoma – vaikas į viešumą atsineša tai, ką mato namuose. Ir net jei mokykloje jis bus mokomas, kad patyčios yra blogai, tačiau namuose gyvens visai kitu ritmu, šeimos pavyzdys visgi, greičiausiai, nugalės.

Aut. past.

37 oficialūs atvejai

Toje pačioje Švietimo skyriaus atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad per metus visose krašto mokyklose suskaičiuoti 37 oficialūs patyčių atvejai – t.y. atvejai, apie kuriuos žinojo mokyklos vadovybė.

Patys moksleiviai savo ruožtu pasakė, kad neturi mokyklose patikimo žmogaus, į kurį galėtų kreiptis ištikus bėdai, tad galima tik numanyti, kad tikrasis patyčių mastas, o kartu ir kenčiančių vaikų skaičius, yra nepalyginamai didesnis.

„Mokyklų vadovai išsakė tokias mintis, kaip būtų galima situaciją pagerinti. Daugelis akcentavo finansavimą, kurio žūtbūt reikia didesnio, norint turėti galimybes dalyvauti emocinės sveikatos gerinimo užsiėmimuose, paskaitose, samdyti gerus, kokybiškus lektorius, organizuoti praktinius užsiėmimus.

Tie lektoriai kainuoja labai didelius pinigus, dirba su sąlyginai nedideliu skaičiumi žmonių,  o norint, kad rezultatas būtų, reikia bent 3–4 užsiėmimų per metus.

Kai kurios mokyklos išreiškė poreikį turėti kokybiškai įrengtus relaksacijos kabinetus, nes mokyklose vaikai ne visada susitvarko su savo emocijomis, jiems reikia erdvės, vietos ir būdo sveikai nusiraminti“, – apklausos rezultatus komentavo Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė.

Danguolė Avižiuvienė: „Patys programoje dalyvaujantys tėvai mums sako – niekas mūsų nemokė būti tėvais, niekas nesakė, kaip reikia bendrauti su vaikais.“/Asmeninio archyvo nuotr.

Nepasiekia tų, kuriems reikia

„Manęs nestebina, kad psichologas mokykloje yra, o vaikas vis tiek jaučiasi, kad neturi kur kreiptis. Mūsų visų didžiausia problema, kad nėra žmogaus, kur vaikas gali ateiti net ir prasikaltęs, ir žinoti, kad nebus pasmerktas, o bus priimtas su meile ir siekiu padėti, – sakė Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė. – Kalbėjau su dviejų mokyklų vadovais, jie sakė: „Mūsų mokyklos laikomos neperspektyviomis, kas pas mus eis, jei mūsų mokyklos nėra perspektyvios?“. Švietimo reforma, kaip ir viskas, atsimuša mums kitu galu“.

Tiesa, V. Dobrovolskienė teigė, kad iš centrinės valdžios jau girdėti švelnesnis tonas dėl kaimiškųjų mokyklų ir mokinių skaičiaus reikalavimo jose. Nors daug vilties į tas kalbas dėti ir negalima.

N. Naujokienė atkreipė dėmesį, kad programų, kurios taikomos visose krašto ugdymo įstaigose, yra daug, jų taikoma ir ne po vieną. Tad kodėl jos veikia tik „popieriuje“?

„Į programas dažnai ateina ne tie, kas turėtų ateiti. Programos nepasiekia tų, kuriuos turėtų pakviesti.

Mes niekada nepasieksime rezultatų, jeigu neatrinksime tikslinės grupės.

Jei imsime į programas bet kokius žmones vien tam, kad programoje būtų uždėtas pliusiukas dėl dalyvių skaičiaus – niekas nepasikeis.

O taip dabar dažnokai ir yra – vyksta renginiai mokyklose, o jose dalyvauja patys geriausi ir aktyviausi mokiniai. Kai tuo tarpu tie, kuriems reikia pagalbos, tie, kuriems tie renginiai skirti – dažnokai jų juose net nebūna“, – sakė N. Naujokienė.

Sugalvojo planą

Pasak Gitanos Kaupienės, mokyklose akivaizdžiai trūksta psichologų ir kitų ugdymo specialistų./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Diskusijos metu buvo pateikti ir labai konkretūs siūlymai, kaip pakeisti situaciją iš pamatų. Be jokios abejonės, situacijos taisymas kainuos nemažai pinigų, o ar savivaldybė bus pajėgi juos skirti – tai jau kitas klausimas.

Programoms parengti reikės laiko, tad patyčių prevencijos programų finansavimo imsis jau naujoji rajono valdžia.

„Švietimo skyrius teiks siūlymus dėl papildomo finansavimo ugdymo įstaigoms, bus peržiūrimi etatų skaičiai ir siekiama numatyti priemones, kaip pritraukti trūkstamus psichologus ir kitus specialistus“, – sakė V. Dobrovolskienė.

Siūloma 100 proc. kompensuoti vykimo į darbą išlaidas, suteikti galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu, padengti telefono išlaidas, skirti 200 eurų būsto nuomos kompensaciją. Jei mokytojas, psichologas ar kitas specialistas norėtų pirkti ar renovuoti būstą ir persikelti gyventi į Kėdainius – bus siūloma skirti vienkartinę solidžią savivaldybės paramą.

Taip pat svarstyta apie 200 eurų finansinę paskatą kasmet, skirtą turizmo, sveikatingumo, grožio ar kultūros paslaugoms bei 100 proc. studijų kainos apmokėjimą tiems, kurie renkasi trūkstamos specialybės pedagogikos studijas.

Savivaldybė taip pat sieks bendradarbiavimo su Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.

N. Naujokienė atkreipė dėmesį, kad skatinimo priemonės turi būti taikomos ne tik naujiems darbuotojams, bet ir jau dabar dirbantiems.

10 Komentarai

  • Dar nesąmonių prisiūlys pencininke naujokiene?

    • Valynskis neveltu uzdieja premejere 10 riebu, a svietima ir sveikatos po 4

  • Šitie patyčių skaičiai, tai tik ledkalnio viršūnė. Kiek yra nuglaistoma mokyklos viduje, kiek ignoruojama. Silpni psichologai, socialiniai pedagogai progimnazijose-didžiulė problema. Ir siunčia pas psichologą, tą iš kurio tyčiojasi, o gal pas specialistą reiktų vesti ir tą, kuris tyčiojasi, kur jo problema, o dabar tik prištuku pagrūmoja-nununu.

    • Masinis atleidinėjimas savivaldybės mokyklose, kodėl to nepasako?

  • Manau, kad patyčių sprendimas mokyklose tik imituojamas, atsispindi tik popieriuose ir rezultatas yra niekinis. Priežastys- nežinojimas kaip dirbti su patyčiomis, be jokios sistemos, be jokio pasiruošimo ir tik tada, kai kažkas atsitinka. Manau reikia ne po laiko spręsti problemą, o užbėgti jai už akių, tam yra vykdoma prevencija, mokyklose organizuojant paskaitas, kuriose analizuojamos dažniausiai kylančios patyčių situacijos, vaikams ir tėvams aiškinama ką daryti, kaip to išvengti, ir kaip elgtis. Manau, kad pas mus viskas daroma ne nuo to galo, tai yra nuo pasekmės, tada žiniasklaidos reakcijos ir mokyklų atsimušinėjimo, kad viskas buvo padaryta( popieriuje). Tai tik vieno iš tėvų nuomonė.

  • Tais blogais Tarybiniais laikais patyčios spręsdavosi už mokyklos kampo. Po to dažniausiai besityčiojantiems praeidavo noras tyčiotis. O dabar baisu prisiliesti prie pupuliukų. Ir savo vaiką taip auklėjau, kad pirmas nepradėk, bet jeigu kas trenk taip, kad mažai nepasirodytu. Žinau, kad negražu ir ne humaniška, bet geriau vieną kartą taip viską išspręsti, negu drebančiam per pertraukas vaikščioti.

  • Manau, kad jeigu Nijolė kandidatuos į Tarybą, praloš visa komanda.

  • Tik propaganda šulėms sekas ,nes naujokutė su chebryte ten laksto prieš rinkimus

  • ČIA NE VIEN VAIKU PROBLEMA.KAIP GAL NEBUT PATYČIU JAI PATI DIREKTORE NUSIVEDA I SAVO KABINETA VAIKA IR IŠVADINA VISOKIAIS ŽODZIAIS. ŽEMINA IR T.T.GAL REIK IE NUO PAČIŲ MOKYKLŲ VADOVYBES PRADET. BAISU KAS DEDAS SU PACIAIS MOKYTOJAIS.JAI VYRESNI ISMOKYTI TAIP ELGAS TAI KO NORET IS VAIKU.

  • Duokim mokytojai nusilakuoti nagus, tai patyčios ir baigsis???

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video