Pigiomis Rusijos dujomis patikėjusią Moldovą ištiko tragedija
„Gazprom“ voratinklis apraizgė Moldovą. Moldovos parlamentas dažnai balsuoja taip, kaip nori „Gazprom“.
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Kišiniovo, Moldova
Lietuvos Vyriausybei nusprendus visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir naftos pasigirdo balsų, jog darome didelę klaidą, nes gausime pirkti iš kitur brangesnį kurą ir žmonių piniginės suplonės.
Taip, dujos ir degalai greičiausiai bus brangesni, tačiau laikinai, nes kainos yra sukilusios visoje ES. Diskusijoje dėl rusiškų degalų svarbiausia visgi yra Lietuvos, kaip valstybės, savarankiškumas, o Kremlius savo planų iš naujo uždėti okupacinį jungą, kaip uždėjo 1940 metais, neatsisako.
Tiems, kas mano, kad grėsmė Lietuvai būti iš naujo valdomai Maskvos yra vien bereikalingas gąsdinimas, pravartu susipažinti su dabartine situacija Moldovoje. Juolab kad ši gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą valstybė nuo SSSR atsiskyrė prieš 31 metus – tuo pačiu metu, kaip ir mes.
Tačiau Moldova šiuo metu yra vargingiausia Europos valstybė, kurios beveik pusė gyventojų yra priversti triūsti užsienyje, nes savo tėvynėje būtų be darbo ir taptų skurdžiais. Be to, Moldova nėra priimta nei į ES, nei į NATO, ir per dabartinį karą Ukrainoje jai yra iškilusi pati didžiausia grėsmė būti užgrobtai Rusijos.
Moldovos bėdas nulėmė tai, jog Maskvai 1991 metais pavyko joje sukelti pilietinį karą ir suskaidyti šalį, mat Padniestrės regionas tada pasiskelbė nepriklausoma Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Maskva 1991 metais bandė ir Vilniaus rajono lenkus sukurstyti panašiam žingsniui, tačiau toks planas neišdegė.
Padniestrėje Kremliaus planą įgyvendinti palengvino tai, jog šis regionas yra plačios Dniepro upės atribotas nuo likusios Moldovos teritorijos. Tačiau lemiamu veiksniu buvo tai, jog Padniestrėje savo bazę turėjo SSSR kariuomenė.
Jai įsikišus ir ėmus bombarduoti moldavų kaimus, Kišiniovas persigando, kad Maskva okupuos visą šalį ir sutiko pripažinti PMR savarankiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis Moldovą paverčiant Rusijos įkaite.
Po to ėjo kitas Kremliaus žingsnis, tapęs gudriais spąstais Moldovai, iš kurių ji nesugeba išsivaduoti iki pat dabar. Lemtingais spąstais tapo Rusijos dujos.
Kadangi dujos į Moldovą atiteka pro Padniestrę, Maskva ėmė šantažuoti Kišiniovą, jog jei ši bandys atsikovoti Padniestrę, negaus dujų ir sustos gamyklos, o gyventojai žiemą sušals. Moldova galėjo skubiai tiesti dujų vamzdžius iki netoli esančios Rumunijos sienos ir pirkti iš jos, tačiau Maskvos dujos buvo dešimteriopai pigesnės.
Bijodamas ekonominio kracho bei gyventojų maišto Kišiniovas pasirašė ilgalaikę sutartį su valstybine Rusijos įmone „Gazprom“ dėl dujų tiekimo. Be to, Kišiniovas sutiko, kad dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Moldovagaz“ didžiausiu akcininku arba realiu savininku taptų „Gazpromas“.
Po kelių metų „Gazpromas“ ėmė dujų kainas kelti ir per laiką jos čia tapo vienos brangiausių Europoje, o Moldovos įsiskolinimas „Gazpromui“ šiuo metu siekia 8,5 mlrd. eurų. Maskva ne tik įvarė Moldovą į skolas, bet ir „Gazpromo“ pinigais ėmė steigti bei finansuoti prorusiškas partijas, sau palankias žiniasklaidos priemones bei papirkinėti politikus tam, kad jie balsuotų už Kremliui naudingus sprendimus.
„Kišiniovo tragedija yra ta, kad jis tapo „Gazpromo“ įkaitu, o šio siūlomais pinigais susiviliojo dauguma partijų ir politinių lyderių“, – tvirtina Moldovos eksparlamentaras, politologas, tinklalapio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas.
Žurnalisto teigimu, dauguma šalies politikų viešai pasisako už šalies stojimą į ES bei NATO, tačiau tikrumoje balsuoja už Kremliui naudingus sprendimus.
Žurnalistas patarė tuo nesistebėti, nes Maskva politikus papirkinėja visoje Europoje, ir priminė buvusio Vokietijos vadovo Gerhardo Schroederio pavyzdį. Šis susiviliojo milžinišku atlyginimu ir tapo Rusijos nafta prekiaujančios įmonės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininku, ir ėmė visur girti V. Putiną.
A. Petkovas demaskavo, kokiu būdu susidarė 8,5 mlrd. eurų Kišiniovo skola už dujas ir kartu atskleidė, jog šioje aferoje dalyvauja patys Moldovos politikai. Aferos esmė yra tokia.
„Gazpromas“ dujas parduoda įmonei „Moldovagaz“, kuri sutartyje įsipareigoja du trečdalius dujų perparduoti separatistinei PMR. Keisčiausia yra tai, jog „Moldovagaz“ įsipareigoja separatistinei PMR dujas perparduoti penkiolika kartų pigiau nei pati iš Rusijos perka.
Tokia sutartis yra absurdiška, nes kasmet didina Moldovos įsiskolinimą „Gazpromui“, nors tikrumoje Rusijai skolinga yra PMR.
„Manau, kad dujų tiekimas PMR yra tarptautinė pinigų plovimo afera, su kuria Moldovoje nedrįstama kovoti, nes pinigai nubyra daug kam“, – pareiškė A. Petkovas.
Ši afera leidžia klestėti PMR ekonomikai, nes gaudama pigias dujas ji gali gaminti pigias prekes ir jas eksportuoti, taip žlugdydama Moldovos ekonomiką bei kenkdama ES įmonėms.
Be to, pigios dujos leidžia PMR pigiai šildyti gyvenamuosius namus ir girtis, kad gyvenimas komunistinėje PMR yra geresnis nei kapitalistinėje Moldovoje.
„Moldova turėtų imti pavyzdį iš Lietuvos ir liautis pirkti dujas iš Rusijos“, – pareiškė A. Petkovas. Žurnalistas priminė, jog Kišiniovui buvo siūloma pirkti dujas iš Kazachstano, sujungti dujų vamzdynus bei elektros tinklus su Rumunijos ir tapti nepriklausomiems nuo Rusijos.
Tačiau to per 31 metus nesugebėta padaryti, nes visus siūlymus užblokuodavo politikai ir partijos, kurias slapta finansuoja „Gazpromas“.
„Problema ta, kad visos ikišiolinės Moldovos vyriausybės buvo nupirktos „Gazpromo“ ir todėl nė viena nesiryžo nutraukti nenaudingos sutarties su Kremliaus įmone“, – tvirtina A. Petkovas.
Spėjama, kad dalis Kišiniovo politikų visai nėra suinteresuoti ir Padniestrės suvienijimu su Moldova. Mat Padniestrė yra tapusi tarptautinės kontrabandos centru, o iš nelegalių pajamų lobsta valdininkai ir Kišiniove.
Padniestrėje visą valdžią savo rankose yra sutelkęs dviejų KGB darbuotojų įkurtas koncernas „Sherif“, per kurį, spėjama, irgi yra paperkami Moldovos politikai. Ši įmonė net aštuonerius metus turėjo monopolinę teisę valdyti muitinės antspaudą ir milžiniškais kiekiais gabeno neapmokestintas prekes iš Odesos uosto į Padniestrę bei kitas šalis.
„Sherif“ yra siejama tiek su pinigų plovimo, tiek su ginklų prekybos bei narkotikų kontrabanda, tačiau Padniestrėje niekas jai nedrįsta kelti bylų.
Tai, kad iš Padniestrės nėra išvedama Rusijos kariuomenė ir kad ji lieka nepavaldi Moldovos jurisdikcijai bei „Gazpromo“ uždėtas apynasris Kišiniovui, yra lemiami veiksniai, trukdantys šiai šaliai būti priimtai į ES bei NATO.
11 Komentarai
Amerikosas „pabaigs“ Ukrainoj-„užsiims tvarka“,Moldovoje.
Pigia žiniasklaida pasitikėreję žmonės liko čiulpti piršto…
Turistas iš Ukrainos nukeliavo į Moldaviją ir dabar paisto apie ją, kaip didysis ekonomistas strategas!
Ar ne per silpnos kinkos žinoti, kaip ten iš tikrųjų yra?
Jaučiasi, kad informacija OBS (одна бабушка сказала)!
O tai ką? Ukrainoje per karšta pasidarė?
Pirmųjų mėnesių euforija, kai atrodė, kad Rusijos kariuomenė tuoj tuoj sustos, sugrius ir pradės bėgti atgal, baigėsi. Kaip ir sudegintų tankų kolonų vaizdo įrašų srautas bei pranešimai apie milžinišką pagalbą kovojančiai šaliai.
Atvirkščiai, vis daugiau neramių pranešimų, kad rusai po truputį spaudžia ukrainiečius, o ekonominės sankcijos, kurios, kaip tikėtasi, pradės veržti kilpą ant Vladimiro Putino kaklo, neveikia.
Bent jau tą pradeda pripažinti Vakarų ekspertai. Drąsiai kalbėję Vakarai pradeda mykti. Kas nutiko, kad ekspertų ir analitikų, ypač mūsų vietinių naujai užgimusių karo ir karo strategijos žinovų bei ekspertų, prognozės, jog „Rusijai baigiasi atsargos“, „Rusija tuoj išsikvėps“, „Rusija nebeturi ką siųsti į frontą“, „Rusijos naujausi tankai sunaikinti ir ukrainiečiai važiuojančių tankų jau turi daugiau nei orkai“, staiga nutilo.
Sankcijos jau veikia ir kuo toliau, tuo efektyviau. Ginklų galėtų duoti daugiau ir tiek, kiek prašo ukrainiečiai. Būtų iš pradžių davę daug, orkai būtų jau sutriuškinti. Arba NATO būtų įvedusi savo kariuomenę į Ukrainą ir kažin, ar Putleris būtų išdrįsęs pradėti karą. Bet ES yra bailiai , o JAV per daug atsargios, o dar ta biurokratija. Kacapai į karą siunčia buriatukus, dagestaniečius givius ir dar Putlerio šakalo Kadyrovo babuinus ir vieną kitą ruskelį iš provincijos. Putleris žmonių negaili ir jų yra daug. Su Vakarų ir JAV pagalbą Ukraina nugalės rašistus ir, anksčiau ar vėliau , atsiims savo teritorijas.
Tai be amerikonu ir europos pagalbos ukrainieciai butu senai nusluoti nuo zemes pavirsiaus. Bet ir dabar nusluos, viskas bus greitai aisku, maziau lt ziniasklaida reik tiket, nes koncervu mela skleidzia.
Kremlini, kada išsipagiriosi?
Jau ir tai pražiopsojai, kad sankcijos rusams neveikia!
Nuo tokių sankcijų jau staugia užsienis dėl kainų kilimo ir parduotuvių lentynų tuštėjimo pas juos.
O rusams nuo to tik pelnai didėja!
Net baidenas aiškinasi ir klykia savo žmonėms, kad dėl to kaltas Putinas ir „путинские повышеня цен“.
Pagal baideną Putinas galingesnis už jį?
Didesnio jumoro sugalvoti jau ir negalima!
Vakarai per daug turtingi, kad myztu del isaugusiu energijos, kuro kainu, bet kacapams paskutines sankcijos tai visiska pyzda, kai nebeturi net ko esti, nekalbant kad kazka normalaus gali isigyti, nes nebera. Pavyzdys kacapai net seno Zigulio pasigaminti jau nebesugeba iki galo, truksta importiniu daliu ABS ir t.t.
Jie jau myža ir dar kaip!
Dabar tavo supuvę vakarai tik piderastais garsus, o ne turtais.
Jie turtus susikrovė dėl beveik veltui gaunamų iš rusų žaliavų.
Nuo II pasaulinio karo pabaigos rusai maitino juos pigiomis žaliavomis, kurias jie sugebėdavo dar ir perparduoti gerokai brangiau.
Bet „kraniuką“ rusai prisuko ir tik dabar jie pradeda suprasti, kad jų gerovė buvo sukurta dėka rusų.
Valgo rusai pilna burna ir sveiką savo maistą.
Ir ne taip kaip mes užsienietišką šlamštą skirtą aborigenams.
O dar, greitai išeis naujausi modeliai Volga ir Moskvič.
O dėl importinių dalių bėdos jiems nėra!
Trečios šalys siūlo, tik pirk!
Uzpiskio kacapu vata bujoja rinkoje. Dar rubliu perveda uz komentarus, ar del idejos stengiates?