Perspėja dėl sukčiavimo: siuntų laukiantys gyventojai turėtų būti atsargūs
Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus. Nusikaltėliai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta įvairių įstaigų atstovais, ragina žmones investuoti ir taip išvilioja pinigus. Pastaruoju metu sukčiai vis dažniau naudojasi Lietuvos pašto vardu. Štai prieš porą dienų SMS žinutę su raginimu paspausti nuorodą gavo ir kėdainietė.
Gavo žinutę su raginimu atidaryti nuorodą
Siuntų laukiantys gyventojai turėtų būti atsargūs. Štai tokią žinutę prieš porą dienų gavo ir kėdainietė:
„Sustabdėme jūsų siuntinio pristatymą, nes nėra tikslaus adreso. Atnaujinkite visą adresą per 24 valandas ir mes jį jums atsiųsime kuo greičiau.
(Atsakykite „Y“, tada išeikite ir dar kartą atidarykite SMS aktyvinimo nuorodą arba nukopijuokite nuorodą, kad aktyvintumėte „Safari“)
Oficiali svetainės nuoroda: posiei.top?i
Lietuvos paštas“
Moteris pasakoja žinutės sulaukusi vakare.
„Vakarojome su šeima ir išgirdau, kad gavau pranešimą. Pasižiūrėjusi iškart supratau, kad sukčiai, nes siuntėjo adresas pasirodė įtartinas: hudson16t7@outlook.com. Žinutę nusikopijavau ir iškart ištryniau, ir tuoj pat gavau dar vieną. Siuntėją užblokavau. Noriu įspėti, kad žmonės būtų atsargūs ir nespaustų neaiškių nuorodų“, – įspėja kėdainietė.
Sukčiai vis randa naujų būdų
„Siuntinėja apgaulingas žinutes gyventojams su kvietimu atskleisti tam tikrus duomenis, suvesti mokėjimo kortelių duomenis. Jeigu per 2023 metus tokių pranešimų iš gyventojų turėjome per 1 000 ir užblokavome per 300 nuorodų. Tai per sausio mėnesį jau turime 251 gyventoją, kuris pranešė apie tokio pobūdžio sukčiavimus“, – teigia Lietuvos pašto atstovas Andrius Varnelis.
Sukčiai vis randa naujų būdų, kaip siuntinėti netikras žinutes. Pavyzdžiui, pasitelkia grupinius RCS pranešimus, kai viena žinutė adresuojama iš karto keliems gyventojams. Negana to kartais, nusikaltėliai sugeba išnaudoti ir paštomatus: manipuliuoja išperkamosiomis siuntomis.
„Ką reiškia išperkamoji siunta? Gyventojas gauna žinutę apie neva tai jam atsiųstą siuntą už kurią prieš atsiimdamas jis privalo susimokėti, nesvarbu, ar tai būtų paštomate, prieš atsiimant turi susimokėti mokestį, ar atvykus kurjeriui. Tas mokestis svyruoja apie 50 eurų suma. Turime pavyzdžių, kai sukčiai siunčia atsitiktiniams gyventojams tokias siuntas. <…> Gavę pamato, kad tai menkavertis dalykas arba kažkokia šiukšlė“, – sako A. Varnelis.
Sukčių mastai auga
Vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Sausį fiksavome 521 ikiteisminį tyrimą, kai pernai buvo tiktai 302 per pirmą mėnesį. Sukčiavimų daugėja“, – teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Nusikaltėliai apsimetinėja viskuo, kuo gali: aktoriais, atlikėjais, nuomonės formuotojais, politikais, vagia žinomus prekės ženklus.
„Siūlo investuoti geromis labai sąlygomis. Žmogus investuoja, neretai gauna pirmą atlygį, įtikina jį labai. Jis pasitiki labiau, investuojamos sumos didėja, po kelių mėnesių, po pusmečio, kartais žmogus būna supranta, suvokia, kad jis buvo apgautas. Nori atsiimti pinigus, jis jų neatgauna“, – teigia R. Matonis.
Vien per praėjusią savaitę nuo sukčių nukentėję trys Lietuvos gyventojai sukčiams atidavė daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Patiklūs žmonės užkimba ant įvairiausių kabliukų.
Pernai sukčiai išviliojo per 12 mln. eurų
Nusikaltėliams vaizduotės netrūksta. Pavyzdžiui, vieno banko duomenys rodo, kad pernai internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkstančių eurų.
„Sukčiai čia turi padirbėti, ilgiau pabendrauti su savo auka tam, kad užmegztų tą vadinamą romantinį ryšį. Įgautų aukos pasitikėjimą. Dažniausiai tie scenarijai būna tokie, kad prašoma finansinės pagalbos sau arba neva sergančiam artimajam. Romantiniam fone būdami aukos ir klientai jie netiki, kad jie gali būti pakliuvę į pinkles sukčių ir bando visaip neigti tą situaciją“, – teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Specialistai rekomenduoja neatidarinėti įtartinų nuorodų telefone: nesuvedinėti savo asmens, mokėjimo kortelių duomenų. Nepasitikėti investuoti raginančiomis reklamomis, kurios per trumpą laiką žada milžinišką grąžą.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad pernai sukčiai išviliojo daugiau nei 12 milijonų eurų, iš kurių nukentėjusiems pavyko sugrąžinti 900 tūkstančių. Žmonių nuostoliai siekia 11,4 mln. eurų. Nuostoliai būtų dar didesni, jei ne finansų įstaigų, bankų pastangos stabdyti įtartinus pavedimus. Taip pavyko pernai apsaugoti daugiau nei 7 milijonus eurų, kurie apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių.
3 Komentarai
O man prisistatė gelvoros vardu ir nurodė pervesti pinigus į kažkokį lt numerį banke, net nuorodą davė, bijojau paspaust, kompiuteris ir taip vos gyvas. Juk nesu skolinga. Tuomet kasdien pradėjo rašyt tokias žinutes ir pagrasino antstoliais.
Dae vienas pavyzdys:
Lietuvos paštas: Sustabdėme Jūsų siuntos pristatymą, nes nėra tikslaus adreso. Atnaujinkite visą savo adresą per 24 valandas ir mes jums atsiųsime kuo greičiau.
Oficialios svetainės nuorodos adresas:
https://shorturl.at/grvQ4?rYW=1LrRqWCrLd
Lietuvos pašto tarnyba
Dar vienas pavyzdys:
Lietuvos paštas: Sustabdėme Jūsų siuntos pristatymą, nes nėra tikslaus adreso. Atnaujinkite visą savo adresą per 24 valandas ir mes jums atsiųsime kuo greičiau.
Oficialios svetainės nuorodos adresas:
https://shorturl.at/grvQ4?rYW=1LrRqWCrLd
Lietuvos pašto tarnyba