Penkis prekybos centrus ketina įpareigoti perduoti dar gerą maistą labdarai
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
BNS inf.
Penkis didžiausius prekybos centrus ketinama įpareigoti bent vienai labdaros ar paramos organizacijai perduoti netinkančius prekybai, bet dar saugius vartoti maisto produktus, o ne juos utilizuoti. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.
Pirmines pataisas Seimui teikę penki Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlė griežtesnį variantą: maistą labdarai turėtų perduoti visi prekybininkai, kurių prekybos plotai yra didesnis nei 400 kv. metrų. Vyriausybės siūlymu šios nuostatos atsisakoma, nes tik dideliuose centruose prisikaupia daug maisto, kuris išmetamas.
Dabar Seimo komitetai svarsto naują variantą, kaip stabdyti maisto švaistymą.
Jame numatyta, kad didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7-30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1-3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra.
Sutartyse būtų numatytos maisto perdavimo sąlygos ir išimtys – jo galėtų maisto neperduoti, jei jo kiekis būtų mažas ar kai neįmanoma užtikrinti maisto saugos reikalavimų.
Didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7-30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1-3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Ingos Burlėgienės teigimu, šias sutartis sudarytų penkios įmonės, valdančios „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tinklus, kurie užima 77 proc. rinkos.
„Didžiausias atliekų kiekis ir susidaro šiose įmonėse“, – komisijoje trečiadienį teigė ji.
2021 metais „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ parduotuvėse susidarė 21 tūkst. tonų maisto atliekų, kituose prekybos tinkluose – 53 tonos, o didmeninėje prekyboje – 4,7 tūkst. tonų.
Pasak I. Burlėgienės, Lietuvoje veikia maždaug 56 labdaros ir paramos organizacijos, bet logistinius pajėgumus iš parduotuvių susirinkti maistą turi tik dvi, viena jų – „Maisto bankas“.
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius apgailestavo, kad atiduoti maistą labdarai nebus įpareigotos visos parduotuvės, mažieji tinklai, taip pat didmenininkai.
„Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam“, – teigė jis.
Seimas praėjusią savaitę leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama.
5 Komentarai
Nekiškite milijonų chacholams ir nereiks nieko prievartauti maisto produktais!
kokia čia gali būti labdara. KODĖL JIE NEPASITURINTYS. Ką visą gyvenimą veikia. Tik laukia ištiesią ranką, gal kas įmes ką. Dabar visi gauna pensijas, o kiek nusipelnęs, tai tiek ir gauna. O dar iš to maisto banko gyvena ne tik ubagai, bet ir banko skirstytojai. Dėl to čia tokie pareikalavimai visokių prekių. O tiems ubagams reikia tik cukraus ir mielių. Visi kaimai užversti dovanotom kruopom ba į šnapsą sunku iškeisti.
Londone mūsų dotnuviškis meta pasibaigusios galiojimo datos produktus į aukštą aukštą ant mašinos nugaros užtraukiamą konteinerį ne iš gailėjimo ar nenoro atiduot juos ,,skurstantiems“, o dėl vėliau galimų nusiskundimų apnuodijus juos būtent ta išmetama produkcija.Kaip pasakojo,tai Anglijoje yra buvę atvejų,kai va tokie,,mecenatai“ teismuose buvo didelėmis baudomis nuskausminti už tokios produkcijos neutilizavimą ar nesaugojimą nuo ,,vargšų“naršymo konteineriuose.Ten moka jie ir po mašina protingai pakristi,ir rasinę neapykantą ar ,,nuodijimą“ pajungti pinigo išmušimui.
Nežinau, kokius čia įpareigojimus turi galvoje, bet iki šiol būtent didieji ir atiduoda labdarai. Tad gal daugiau smulkiuosius reikėtų pakibinti, kad atsidurtų ne ant darbuotojų stalo arba utilizavimo konteineryje. Bent man klausimas, kaip kažkoks tikrintojas gali atkasti, kad dešra, kurios galiojimas iki vakar, yra pas darbuotoją terboj? Prie kiekvieno darbuotojo ar prie kiekvienos prekės tikrintoją statys? Kuo tos naujos sutartys bus geresnės už dabar pasirašytas?
Ogi tarybinės praktikos,,dobrovolno-prinuditelno“ pas mus nieks neuždraudė.Bankams uždėjo ,,solidarumo“ mokestį?Uždėjo.Ką,paburbuliavo jie ,bet primetė kad padorioje valstybėje mokėdami mokesčius kaip ir visi padorūs žmonės,jie prarastų daugiau negu dabar ,,solidarizavęsi“.Tad ėmė ir neburčindami sumokėjo.Še kad ir MG net necyptelėjęs ant rytdienos atnešė tą milijoną ir tyli kaip pelytė,kad tik AT nepersigalvotų pakelt,,stavkę“.Taip ir su prekyba.Ar atmeni kaip Grybauskaitė nurašė kokiam(?)tinklui kokią(?) skolą?Taigi ,bratka,pamėgintų jie nevykdyt,,geranoriško įpareigojimo“,tai žinai ką Šimonytė,vėl pervertus Šveiko nuotykius,kokius ten atrastų jo pasvarstymus ekonomikos temomis?Tad ir maximoms geriau vakarykštės garantijos pakuotes jau atiduot labdarai ,nei iš darbuotojų surinkt po pusę kainos už utilizacijos sulaukusią prekę.Va taip glaustai į rimtiems vyrams pasistojusius klausimus.