Pedagogė iš pašaukimo kuria inovatyvią mokyklą

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė, Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja Gitana Kaupienė jau 8 metus laikosi ant pačios švietimo inovacijų bangos keteros. Ji yra ir kuratorė Šviesiosios gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus Sėkmės ir lyderystės mokyklos, kurią įkūrė šios mokyklos mecenatė Jolanta Blažytė kartu su Šviesiosios gimnazijos direktore Violeta Liutkiene bei jos vadovaujamais gimnazijos mokytojais. Mokyklos, kuri keičiasi kasmet ir prisitaiko prie šiuolaikinių poreikių kupinų žmonių, vadovė tiki ateitimi ir joje yra vietos geriems mokytojams. „Mūsų mokykla gyvas ir dinamiškas organizmas, kuris keičiasi, auga, tobulėja, varomas tik naujų mokinių ir jų poreikių. Tačiau tai, kas patinka vaikams – turi pridėtinę vertę, kuri ir yra mūsų sėkmės paslaptis, − ne nuo pasibėdojimo, o nuo pasiekimų pradeda Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus Sėkmės ir lyderystės mokyklos kuratorė, pedagogė iš pašaukimo Gitana Kaupienė.

Apie pradžią

Gitanos Kaupienės klausiu apie mokyklos pradžią ir įkūrimą. Ar mokykla veikia taip, kaip numatyta iš pradžių, ar teko keistis?

Pašnekovė sako, kad 2014 metais iniciatyvių mokytojų komanda Mokyklų pažangos projektų konkursą, kuris ir buvo Sėkmės ir lyderystės mokyklos pradžia, laimėjo šiek tiek su kita vizija, bet mokykla turėjo keistis ir keičiasi kasmet.  

„Tuomet mokyklos tikslas buvo emocinio intelekto lavinimas ir protinio intelekto stiprinimas bei didesnis dėmesys mokomųjų dalykų, tokių kaip gamtos mokslai, matematika, humanitariniai dalykai įsisavinimui, papildomų tų dalykų žinių įgijimui.

Svarbiausia, buvo Sėkmės ir lyderystės mokykloje keisti pačias pamokas: ir formą, ir turinį, kad jos būtų įdomios, įtraukiančios. Davėme vaikams daugiau patyriminio mokymo, bet mokykla keitėsi kasdien su naujais mokiniais, ir tai vyko greičiau nei tikėjomis.

Nepraėjus nei dvejiems metams supratome, kad reikia lavinti emocinį, dvasinį, fizinį ir protinį intelektą“, − sako anglų kalbos mokytoja Gitana Kaupienė.

Tuo metu tradicinė mokykla buvo susikoncentravusi į dalyko žinių ugdymą ir taip vadinamųjų minkštųjų įgūdžių lavinimą buvo apleidusi, bet būtent tuo metu to labiausiai reikėjo mokiniams. Taigi Sėkmės ir lyderystės mokyklos vystymosi procesas yra itin dinamiškas. Ugdymo programas ir jų turinį tenka peržiūrėti kasmet. Kartais net pusmečiais. Ir tai daroma labai jautriai atsižvelgiant į nūdienos aktualijas bei mokinių poreikius.  

„Mažiausiai du kartus per metus vykdome mokinių apklausas apie jų poreikius, lūkesčius bei programas. Klausiame, kurios jiems patiko, o kurios ne, kurios buvo naudingos“, − sako G. Kaupienė.

Tuomet, pirmaisiais metais, dėmesys buvo skiriamas socialiam-emociniam intelektui, kaip pagrindiniam įrankiui, kuris padėjo mokiniams pažinti jų vidinį pasaulį bei susikurti santykius su aplinkiniais. Kitas 50 procentų turinio buvo skirta įdomesniam dalykų dėstymui ir gilinimui.

Apie dabartį

Pirmieji metai buvo eksperimentiniai, o šiandien atliepdama poreikius Sėkmės ir lyderystės mokykla jau orientuojasi į XXI amžiuje svarbių kompetencijų ugdymą.

Mokiniams reikia tobulinti tas charakterio savybes, vertybes ir požiūrius, kurie padėtų sėkmingai ir sklandžiai prisitaikyti prie visuomenės, darbdavio ir atrasti savo vietą aplinkoje, kuri irgi sparčiai keičiasi.

„Kokios tai savybės?“ – klausiu.

„Analitinis ir kūrybinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. Tyrimai rodo, kad kūrybingiausi žmonės užauga aplinkoje, kurioje jiems buvo leidžiama patiems rinktis, skatinama imtis iniciatyvos, nebijoti klysti, eksperimentuoti. Sėkmės ir lyderystės mokykla to ir moko: bendravimo, komunikacijos – ir verbalinės, ir rašytinės, užduoti klausimus, skatinta mąstyti, gilintis“, – atsako šiuolaikinių tendencijų žinovė G. Kaupienė.

„Šiandieniniame gyvenime labai svarbu, kad kiekvieną teisingai išgirstų ir suprastų. Ir mes turime mokytis to paties: išgirsti ir suprasti kitą. Labai svarbus tampa susikalbėjimas. Atsiranda sąvoka „kultūrinis raštingumas“, kuris tampa svarbesniu už gramatinį raštingumą“, − sako Gitana Kaupienė.

Kalbėdama su Gitana stebiuosi, kiek daug savybių reikia mokyklą baigiančiam mokiniui.

Ji vardina kitas būtinas kompetencijas, nuo kurių kiekio esu tikrai apstulbusi: lyderystė, komandinio darbo įgūdžiai, gebėjimas motyvuoti, spręsti problemas ir konfliktus, adaptabilumas, iniciatyvumas, nebijojimas rizikuoti ir spręsti problemas, integralumas ir empatija, emocinis intelektas, finansinis raštingumas ir verslumas ir net drąsa prašyti pagalbos.

Pasirodo, mūsų vaikai linkę daug ką spręsti patys ar mėginti spręsti patys ir nemoka ar nedrįsta kreiptis į kitus, geriau išmanančius ir žinančius, vengia pasakyti, kad nežino.

Tačiau kai Gitanos paprašau išskirti tris pačias svarbiausias, ji sako: empatija, sąžiningumas ir pagarba. Šie trys kertiniai akmenys kaip pamatai, leidžiantys ugdyti visas kitas savybes ir kompetencijas.

Dar vienas svarbus dalykas tai, kad mes gyvename visai kitokioje erdvėje, ne uždaroje valstybėje, o visų mūsų bendrame pasaulyje.

Kam reikia pavyzdžio, jį gerai iliustruos paprasta išmesta šiukšlė. Išmetę ją bet kaip Lietuvoje, neabejokite, traškučių pakelį su lietuvišku užrašu pamatysite Indijos vandenyno paviršiuje plūduriuojančiose šiukšlių sankaupose.

Gyvename bendroje erdvėje, viename pasaulyje, viskas yra arti ir pasiekiama dėl naujųjų medijų ir visai kitame suvokime, todėl svarbu būti atsakingam. Mokytis būti pasaulio piliečiu ir patriotu.

„Mūsų kultūriniai ir socialiniai skirtumai turi padėti mums kurti, o ne griauti. Kartu juk galime padaryti kur kas daugiau negu po vieną. Todėl vaikams skiepijame supratimą, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, kokia yra mūsų aplinka ir kokia ji bus po mūsų ir ekologijos, ir dvasingumo, ir ekonomikos prasme“, − tęsia G. Kaupienė.

Dabar kaita, iššūkiai, pokyčiai yra nebeatsiejama visų mūsų gyvenimo dalis, o ypatingai jaunosios kartos.

„Turint žinių ir įgūdžių lengva prisiderinti prie išorės pokyčių bei gyventi harmonijoje su savimi ir supančia aplinka“, − sako Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokyklos kuratorė G. Kaupienė.

Dabar mokyklos programos sudarytos taip, kad maždaug 20 procentų užsiėmimų yra skirta teorinei daliai, o didesnė dalis – net 80 praktikai. Užsiėmimai ir paskaitos vyksta įvairiose erdvėse: ne tik mokykloje, bet ir patyriminėse stovyklose, gamtoje, išvykose, kur mokiniai mokosi pažinti save ir aplinką, o užsiėmimus jiems veda ne tik mokytojai, bet ir daug lektorių, gerai žinomų visoje šalyje.

Apie mokytojus

Mokykloje vyksta ir organizaciniai pokyčiai. Iš 2 grupių Sėkmės ir lyderystės mokykla išaugo į penkias.

„Tai rodo didelį mūsų bendruomenės poreikį tam, ką mes dabar duodame mokinimas – išskirtinį  turinį ir minkštuosius įgūdžius“, − sako G. Kaupienė.

Mokykla parenka lektorius, kurie nėra tipiški tradiciniai mokytojai, o tokius, kurie geba būti mokiniams vedliai, draugai, pavyzdys, kuriais galima pasitikėti, pasikliauti, išsipasakoti. Kurie nereikalauja rezultato, o daugiau bendrauja, kalbasi, supranta ir pataria.

„Tokie mokytojai susimauna irgi, bet jiems dėl to negėda. Dažniausiai vyresnių kartų mokytojai labai baiminasi suklysti, būti netiesus ir dar tai pripažinti viešai, ypač vaikams.

Taip yra todėl, kad mūsų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai priversti orientuotis į bendruosius standartus, ruošti egzaminams, vertinti ir yra per daug įdarbinti, kad dar imtųsi vaikus guosti, užjausti, tačiau nuo reikalavimų pavargę mokiniai šliejasi prie mūsų mokyklos mokytojų ir taip mūsų ugdytiniai gauna balansą – tai, ko jiems reikia šiandien“, − įsitikinusi mokytoja Gitana.

G. Kaupienė pripažįsta, kad švietimo sistema lyg ir deklaruoja teisingus ugdymo principus, akcentuoja ne tik dalykines kompetencijas, bet, deja, kol kas inertiška realybė prasilenkia su deklaruojamomis vertybėmis.

Apie pandemiją  

Mokykloje labai vertinamas bendravimas, draugystės, santykių palaikymas. Pedagogė sako, kad mokinius ir mokytojus jungia nematomi ryšiai ir kartu įgytos patirtys, todėl pandemija tapo nemenku iššūkiu visai Sėkmės ir lyderystės mokyklos bendruomenei.

„Išnaudojome visas informacinių technologijų galimybes. Jos leido individualizuoti užsiėmimus, tiko ir darbui atskiromis komandomis. Savo programas pritaikėme, kai ką keitėme, įtraukėme naujas, kvietėme įžymius žmones, kurie dalijosi savo patirtimi. Per pandemiją unikalu buvo tai, kad jau ne tik mūsų mokiniai, bet ir šeimos nariai galėjo būti mūsų klausytojais“, − prisimena G. Kaupienė.

Bet ir pandemijos metu mokiniai aktyviai įsitraukė į užsiėmimus nuotoliniu būdu, o rengdami kalėdinį vakarėlį pakvietė ir subūrė savo tėvus, brolius, seses, bet gyvas bendravimas vis tiek yra vertingiausias.

„Mūsų mokykla vienija viso rajono 7–9 klasių vaikus. Jie labai pasiilgo bendravimo, buvimo kartu. Vaikams gyvybiškai reikia kontakto ir ne tik su dėstytoju ar lektoriumi, mentoriumi, bet ir su kitais vaikais, draugais“, − sako G. Kaupienė.

Nuo rugsėjo pradėjus dirbti kontaktiniu būdu, kol kas dar liko suvaržymų. Dabar galima bendrauti ir dirbti tik ne didesnėse nei 30 žmonių grupėse, vaikai nori visos bendruomenės užsiėmimų, bendravimo, stovyklų.

„Jose mes susikuriame savo šūkius, raktinius žodžius, tradicijas ir tai mus vienija. Esame kaip viena ląstelė“, – sako G. Kaupienė.

Apie lyderystę

Sėkmės ir lyderystės mokykla ne tik moko vaikus lyderystės, bet ir pati lyderiauja švietimo bendruomenėje. Kituose rajonuose – Pasvalyje, Ukmergėje ,jau pradedami kurti panašios krypties skyriai.

Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokyklos vadovai dalijasi gerąja patirtimi bei skatina perimti arba taikyti šį modelį ir kolegas. Kėdainiai tapo geru pavyzdžiu.

Natūralu, kad tai daro įtaką ir pačiai gimnazijai. Jos atmosfera keičiasi. Pedagogų kolektyvas iš vaikų mokosi atvirumo, bendravimo ir… lyderystės.

Perduodu Gitanai, kad buvę Sėkmės ir lyderystės mokyklos mokiniai teiraujasi, ar jai pačiai nenusibodo dirbti toje pačioje mokykloje.

O mano pašnekovė labai juokiasi iš šio klausimo ir prašo perduoti, kad buvę pirmieji mokiniai, dabartiniai pirmo kurso universitetų studentai, gali užsukti į užsiėmimus ir jie pamatys visai ne tą pačią mokyklą. Joje visai kitas turinys, bet jokiu būdu ne dėl to, kad jis buvo netinkamas prieš 8 metus, bet dėl to, kad gyvenimas sparčiai keitėsi ir naujoji realybė padiktavo pokyčius.

„Labai gera idėja, mes juos pasikviesime dalintis patirtimi, vesti užsiėmimus dabartiniams mokiniams. Kai mūsų alumnai taps lyderiais, savo pavyzdžiais ir įgyta patirtimi galės dalintis, − šypsosi dinamiškos mokyklos mokytoja. – O tai, kas pasitvirtina, kas vaikams naudinga, aktualu ir sukurtos tradicijos – kartojasi ir kartosis. Tai yra vertybė.“  

Apie darbą

„Labai aiškiai pastebime, kad jauni žmonės jau nebesirenka darbo vien dėl atlygio. Jiems svarbi savirealizacija, pagalba kitiems, reikalingumas. Mokiniai stoja į universitetus, išbando save, mato, kad netinka, keičia specialybes.

Po mokyklos nebijo keliauti, padirbėti užsienyje, paieškoti savo gyvenimo kelio, tik tada rinktis, kur studijuoti ar dirbti“, − apie ugdymo pokyčių svarbą kalba G. Kaupienė.

Blogiausia, kai vaikai bando pateisinti tėvų lūkesčius, studijuoti ir rinktis gerai apmokamą darbą, kuris galiausiai būna keičiamas.

„Vaikams reikia bandyti, ieškoti, klysti, keltis ir vėl bandyti, kad galiausiai būtum ten, kur gali save realizuoti visu 100 procentų. Tada jie įgytas kompetencijas panaudoja savarankiškam gyvenimui – tai svarbiausiais uždavinys ir to mes mokome Sėkmės ir lyderystės mokykloje“, – įsitikinusi G. Kaupienė.

Amžiną ir nekintančią tiesą pakartoja pedagogė, kad kai darai tai, kas tau patinka, kas tave „veža“, tai ir darbas malonus, ir visi rezultatai lengvai pasiekiami. Na, o to reikia mokytis pažįstant save, savo emocijas, charakterio ypatumus, atskleidžiant kūrybines galias.

Iš Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokyklos kuratorės G. Kaupienės sužinau, kad jau 16-os metų mokiniai čia yra vertinami kaip asmenybės. Tai įrodo ir tai, kad jie stodami patys parašo motyvacinius laiškus.

„Tai labai jaučiasi. Matosi žodžiuose jų nuoširdumas, noras mokytis ir stebina jų jau turimos  žinios apie mokyklą“, − sako G. Kaupienė.

Nors dalį tikrai paskatina tėvai ir tai yra normalu, kiti ateina išgirdę iš draugų. Remiantis apklausų duomenims, 100 procentų lankančių Sėkmės ir lyderystės mokyklą rekomenduotų joje mokytis ir kitiems.   

Apie ateitį

Ši mokykla gyvuos, ji reikalinga. Turinti savo mecenatą – VIKONDA įmonių grupės valdybos pirmininkę Jolantą Balžytę, finansuojama Kėdainių rajono savivaldybės ir įsiliejusi į unikalų mūsų rajono neformaliojo ugdymo tinklą bei palaikoma bendruomenės, ji vėl keisis ir, žinoma, stebins.

„Jeigu dabartinės Z kartos asmenybės, kurie yra atsakingi ir pilietiški, atviri pasauliui pastudijavę užsienyje grįš į Lietuvą ir gimtuosius miestus, taps lyderiais ir vedliais, kurs verslą, taps šiuolaikiškais mokytojais, gydytojais, inžinieriais, dalyvaus politikoje, rūpinsis ekologija ir tvarumu, tai mūsų ateitis bus labai šviesi ir ne tik visoje šalyje, bet ir Kėdainiuose. Ir mums bus ten vietos“, − sako Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, neformaliojo švietimo skyriaus Sėkmės ir lyderystės mokykla kuratorė Gitana Kaupienė.