Pedagogai patirties sėmėsi Romoje
Organizatorių nuotr.
Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytojos Gitana Kaupienė ir Laima Janonienė kovo pradžioje dalyvavo tarptautinio Erasmus+ KA220 projekto „ExBEdu Extending the Boundaries in Education“ mobilumo veiklose Romoje, skirtose pedagogų kompiuterinių kompetencijų tobulinimui. Pedagogai ir dėstytojai kartu dalinosi ir atrado naujas skaitmenines priemones, skirtas ugdymo proceso tobulinimui.
Po Gaziantepe Turkijoje vykusio įvadinio projekto susitikimo, kur buvo aptarti projekto tikslai ir uždaviniai, projekto gairės, dabar projekto dalyviai susirinko Romoje į mokymus „Inovatyvus požiūris į IT“. Mobilumo veiklose dalyvavo Turkijos, Norvegijos, Ispanijos, Graikijos bei Italijos mokyklų partnerių mokytojai.
„Apverstos klasės“ metodas
Mokymų metu didžiausias dėmesys buvo skirtas „Flipped Clasroom“ – „Apverstos klasės“ metodui. Pats trumpiausias šio metodo apibūdinimas toks: tradicinėje klasėje mokiniai pamokoje susipažįsta su nauja tema, o namie ją įtvirtina. „Apverstos klasės“ metodą taikydami mokiniai namie susipažįsta su nauja tema, o pamokos metu klasėje ją įtvirtina.
Iš tiesų anglų bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, mokydami literatūros, dirba labai panašiu metodu. Namie mokiniai turi perskaityti tam tikrą literatūros kūrinį, susipažinti su jo turiniu, o klasėje kartu su mokytoju jie tą kūrinį aptaria, analizuoja ir t.t.
Šis metodas puikiai tinka gamtos mokslų, istorijos ar kitų dalykų pamokoms. Mokytojas gali skirti užduotį mokiniams namie peržiūrėti įrašytą vaizdo pamoką ar perskaityti straipsnį tam tikra tema, o klasėje kartu aptarti, ką sužinojo, kokia vaizdo įrašo ar straipsnio tema.
Svarbiausias metodo privalumas yra tas, kad mokiniai iš pasyvių klausytojų tampa aktyviais savo mokymosi proceso organizatoriais – tai mokymąsi daro efektyvesnį, o mokiniai lavina svarbius savarankiško mokymosi įgūdžius.
Išbandė tris skaitmenines priemones
Mokymo metu partneriai susipažino ir praktiškai išbandė tris skaitmenines priemones, kurios gali būti naudingos įgyvendinant apverstą klasę. Šios platformos yra „Animaker“, „Playposit“ ir „EdPuzzle“. „Animaker“ yra puiki priemonė animuotiems vaizdo įrašams kurti. Ją galima naudoti pamokoms, pristatymams ir t. t. kurti. Playposit ir EdPuzzle yra platformos, kuriose mokiniai gali būti kviečiami atlikti užduotis, kurias sudaro mokytojo parinktų ir sumontuotų vaizdo įrašų žiūrėjimas, po to pateikiami klausimai.
Be to, buvo aptartos pamokos planų rengimo galimybės, detalės, kurios turėtų būti nagrinėjamos pamokoje. Žinoma, italai dalijosi gerąja patirtimi, kaip efektyviau taikyti „Apverstos klasės“ metodą.
Savaitė buvo ne tik darbinga, bet ir turininga. Projekto dalyviai lankė Romos, amžinojo miesto, svarbiausius objektus.
3 Komentarai
Kaupienei tikrai reikia pasimokyti psihologijos, adekvatumo ,
Ypatingai pastaraisiai metais populiarūs projektai, kurių metu mokytojai turi galimybę per mokslo metus, pamokų metu išskristi ir pailsėti. Puiku! Kelionės finasuojamos,jokia reali patirtis nėra pritaikoma, vaikai šių mokyt.kelionių metu mokosi savarankiškai,po to stebimės prastais rezultatais,kaltinam tėvus, bet… Nors mokytojai pailsėję ir pasisėmę patirties … Tik kokios??…
Vaikai irgi pyksta. Sako, kodėl mokytojai važiuoja per pamokas, o ne per atostogas? Praleidžiam pamokas, neišmokstam, būna daug „langų“, per kuriuos nežinia ką veikt. Paskui namų darbų: trys lapai pratybų….. . Ypač sunku abiturientams. Taip, patirtis……….