Imuniteto stiprinimas – kruopštus kasdienis darbas

Atsitinka taip, kad sveikas žmogus be priežasties pradeda sirgti ir kažkodėl ilgai nepasveiksta: ūmios ligos užtrunka ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, blogėja nuotaika. Pasirodo, dėl to kaltas nusilpęs imunitetas. Jį reikėtų stiprinti dar vaisiui esant motinos įsčiose bei kūdikystėje. O kodėl nusilpsta vaikų imunitetas ir kaip jį stiprinti?

Žodis imunitetas kilęs iš lotynų kalbos žodžio immunitas, reiškiančio laisvumą nuo ko nors, šiuo atveju – nuo ligos. Imunitetas yra organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių, visų pirma, mikroorganizmų (virusų, bakterijų) žalojančio poveikio.

[quote author=“Aut. past.“]Imuninę sistemą reikėtų pradėti stiprinti dar vaisiui esant motinos įsčiose. Nėštumo metu, norėdama nepakenkti būsimam kūdikiui, motina turi vengti kontakto su infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis.[/quote]

Genetiškai svetimomis medžiagomis laikomos įvairios ląstelės, taip pat – pakitusios žmogaus organizmo ląstelės, pavyzdžiui, vėžinės, bei audiniai, mikroorganizmai, patenkantys į organizmą iš aplinkos. Imuninė sistema genetiškai svetimas medžiagas atpažįsta, įsimena ir, vos tik jos patenka į organizmą, sunaikina.

Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų arba rūšinį) ir įgytą. Įgimtas imunitetas yra paveldimas, tokio imuniteto pavyzdys – žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams. Įgytas imunitetas atsiranda persirgus tam tikro mikroorganizmo sukelta liga arba įgyjamas skiepijant.

Nuo ko priklauso?

Vaiko, ypač mažo, organizmo sugebėjimas pasipriešinti aplinkoje knibždantiems ūminių ligų sukėlėjams (virusams ir bakterijoms) priklauso nuo daugelio dalykų. Neišnešioti kūdikiai mažiau atsparūs ūminių ligų sukėlėjams nei laiku gimusieji. Stipresni kūdikiai tų motinų, kurios saugojo savo ir būsimo vaikelio sveikatą – nedirbo su lakiomis cheminėmis medžiagomis, vengė kontakto su sergančiais, rūkančiais žmonėmis, tinkamai maitinosi.

[quote author=“Aut. past.“]Įrodyta, kad žindomi kūdikiai neserga arba suserga žymiai rečiau ir serga lengviau negu nežindomi.[/quote]

Vaiko organizmo atsparumui turi įtakos jo priežiūros, maitinimo kokybė nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Įrodyta, kad žindomi kūdikiai neserga arba suserga žymiai rečiau ir serga lengviau negu nežindomi. Tie, kurie dažnai būna gryname ore, būna sveikesni už laikomus kambaryje, bijant vėjelio dvelktelėjimo. Grūdinami, masažuojami auga sveikesni už negrūdinamus, perkaitinamus, nemasažuojamus.

Gyvenimo sąlygos esminės įtakos imunitetui neturi. Pernelyg sterili aplinka taip pat nėra gerai, tai trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais. Antra vertus, dažnai sergantys nusilpsta ir jau vien dėl to pradeda dažniau sirgti.

Kada nusilpsta dažniausiai?

Vaikas tampa labiau pažeidžiamas, kai pradeda lankyti darželį, mokyklą, augdamas šuoliais. Fizinei sveikatai – sugebėjimui nesirgti – daug įtakos turi ir psichinė sveikata. Svarbu ir neišvarginti centrinės nervų sistemos. Bet kurio amžiaus kūdikiui, vaikui ar suaugusiam pervargus, nusilpsta ir jo fizinė sveikata. Be to, darželyje, mokykloje vaikas atsiranda didesnėje ligos sukėlėjų aplinkoje, nes kiekvienas kolektyvo dalyvis atsineša savo bakterijų, kuriomis „pasidalina“ su draugais.

[quote author=“Aut. past.“]Gyvenimo sąlygos esminės įtakos imunitetui neturi. Pernelyg sterili aplinka taip pat nėra gerai, tai trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais.[/quote]

Pradėję lankyti darželį ypač kenkia tie vaikai, kurie augo šiltnamio sąlygomis, – kuriems viskas buvo leidžiama, kurie buvo namų karalaičiai ir karalaitės. Juos saugojo nuo gryno oro gurkšnio, apie juos tupinėjo, jie nematė kitų vaikų. Vyresni vaikai, pradėję lankyti mokyklą, dažnai lengviau adaptuojasi, tačiau jie gali pradėti sirgti, jeigu labai nenori eiti į mokyklą. Tada jie gali pradėti blogai miegoti, naktį nelaikyti šlapimo, pasidaro dirglūs. Augimo šuoliai vyksta vaikui lytiškai bręstant: medžiagų apykaita vyksta labai intensyviai, keičiasi aplinkos vertinimas, dėl to vyksta konfliktai su tėvais, draugais. Suprantama, tai išderina psichinę sveikatą, dėl to taip pat gali padažnėti ūminės ligos.

Kada ir kaip stiprinti imuninę sistemą?

Imuninę sistemą reikėtų pradėti stiprinti dar vaisiui esant motinos įsčiose. Nėštumo metu, norėdama nepakenkti būsimam kūdikiui, motina turi vengti kontakto su infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis.

[quote author=“Aut. past.“]Pradėję lankyti darželį ypač kenkia tie vaikai, kurie augo šiltnamio sąlygomis, – kuriems viskas buvo leidžiama, kurie buvo namų karalaičiai ir karalaitės. Juos saugojo nuo gryno oro gurkšnio, apie juos tupinėjo, jie nematė kitų vaikų.[/quote]

Itin svarbūs yra ir pirmieji žmogaus gyvenimo metai, kol organizmas dar tik vystosi. Apsisaugoti nuo žalingos imuninę sistemą veikiančios aplinkos padeda medžiagos, gaunamos su motinos pienu. Motinos piene yra daugiau nei keturi šimtai biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – ir imunoglobulinų.

Tačiau imuniteto stiprinimas nėra vienkartinė akcija, ji turėtų užtrukti visą gyvenimą. Tai kruopštus kasdienio gyvenimo tvarkymas.

Ar padės vitaminai?

Nepadės. Jei taip būtų, niekas nesirgtų jokiomis ūminėmis kvėpavimo ir kitomis ligomis. Vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir maisto papildais su įvairiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis bandoma tik taisyti kasdienės mitybos klaidas ir taip save raminti. Beatodairiškas vitaminų „kimšimas“ – ne į naudą, viskas turi būti su saiku, nes organizmui didesnis vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis nenaudingas – apkraunamos kepenys, inkstai (organizmas jas turi įsisavinti, paskui išskirti). Jei jau tėvai nusprendžia, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos padės, reikėtų pasirinkti tokius vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkinius, kuriuose medžiagų kiekis tinkamas. Didelis vitaminų kiekis – tikrai blogas pasirinkimas. Organizmas vitaminus ir kitas jam reikalingas biologiškai aktyvias medžiagas įpratęs pasisavinti iš kasdienio maisto, o ne iš koncentratų.

Ką daryti?

• Vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvėpavimo organų, žarnyno infekcinėmis ligomis.
• Pagerinti socialines ir buitines sąlygas. Taip sutvarkyti vaiko dienotvarkę, kad jis pakankamai išsimiegotų, nebūtų prirūkytoje aplinkoje, savaitgaliais nepavargtų nuo įspūdžių, nesvarbu, teigiamų ar neigiamų.
• Slogos, kosulio, nedidelio temperatūros pakilimo negydyti antibiotikais, nes jie bei dauguma kitų vaistų imuniteto toli gražu nestiprina.
• Organizmą grūdinti, leisti vaikui gryname ore judėti tiek, kiek jis nori, saugant nuo pervargimo. Grūdintis rekomenduojama pradėti vasarą ir tęsti grūdinimosi procedūras ne 2-3 savaites, bet visus metus, nes trumpalaikis grūdinimas neteikia reikiamos naudos.
• Jeigu vaikas, pradėjęs lankyti vaikų darželį trečiaisiais gyvenimo metais, dažnai serga („savaitę serga, savaitę būna darželyje“ be pertraukos 2–3 mėn.), būtina nebevesti jį į darželį. Į darželį toks vaikas išvedamas, kai paūgėja.
• Nuo mažumės diegti sveikos mitybos įgūdžius. Juos formuoja šeima – jei maitinamas nesveikai, nereikia tikėtis daug sveikatos. Apie pusryčių nevalgymą negali būti nė kalbos.
• Pertvarkyti vaiko mitybą taip, kad jis kasdien gautų daug šviežių daržovių ir vaisių, mažiau gyvulinės kilmės riebalų, angliavandenių. Mitybos pokyčiai neduoda norimo rezultato staiga ir greitai – efektas gali pasirodyti po mėnesio, kito.

Parengta pagal žurnalą „Raktas“