Pajusti asmenybę
Alvydas Šlepikas – poetas, prozininkas, scenaristas, aktorius ir režisierius./Rūtos Švedienės nuotr.
Rūta ŠVEDIENĖ
Dėl ko mes einame į susitikimus su rašytojais, aktoriais, kitais įžymiais žmonėmis? Aišku, norime išgirsti apie naują knygą, naują spektaklį. Bet turbūt daugiau mus vilioja tarsi prisiliesti prie asmenybės, gauti iš jos ne tik žinių, bet ir pajusti jos šviesą, nes tai įkvepia mus pačius, paskatina mūsų pačių augimą, tobulėjimą. Iš dažno susitikimo išeiname susimąstę, įkvėpti, sužinoję, taip pat tarsi sušilę. Toks susitikimas bibliotekoje buvo su poetu, prozininku, scenaristu, aktoriumi ir režisieriumi Alvydu Šlepiku. Jis nepristatė naujos knygos, susitikimas buvo pokalbis apie daug ką − jo dabar kuriamus kūrinius, anksčiau rašytas eiles, knygas. Apskritai apie meną, knygą, teatrą, kultūrą. Išėjome iš renginio gavę. Daug ko. Pajutę asmenybę. Kasdienybėje tai unikalu. Šįkart neaprašinėsiu to, kas buvo pasakyta renginyje. Reikia patiems dalyvauti tokiuose susitikimuose. Nes perteikti jų dvasią, kūrėjo dvasią žodžiais yra neįmanoma. Tad tik pristatysiu, ką A. Šlepikas yra parašęs ir ką dabar kuria.
Dabartiniai A. Šlepiko darbai
Keli Lietuvos kompozitoriai kuria operą „Pandeminė komedija. Kas aš?“, o A. Šlepikas rašo libretą tai operai. Kitų metų lapkritį kūrinys bus pristatytas publikai. A. Šlepikas ne tik kuria libretą, bet ir režisuos spektaklį. Tema – užmarštis. Bus kalbama apie senatvę, Alzheimerio ligą, demenciją, vaikus, tėvus. Tai svarbi socialinė tema, apie kurią reikia daugiau kalbėti. Žmonės dažnai vengia kalbėti apie senatvę, demencijas, nežino, kaip kalbėti.
Kitas darbas, kuriam dar tik renkama medžiaga, ‒ opera arba miuziklas apie Emiliją Pliaterytę. A. Šlepikas rašys libretą, o kompozitorius Jievaras Jasinskas muziką. Kūrinį statys ansamblis „Lietuva“, o režisuos net du režisieriai − Kęstutis Jakštas ir Dalius Abaris.
Rašo apsakymus, rengia trumposios prozos knygą, kuri vadinsis „Pavlovo šunys“.
Kartu su rašytoja Akvile Kavaliauskaite rašo serialui scenarijų, tačiau kol kas dar detalių atskleisti negali, gali tik pasakyti, kad tai bus daugiaserijinis filmas apie pokarį.
Romanas „Mano vardas Marytė“ ‒ aktualus šiandien
Romanas „Mano vardas Marytė“, kurį pirmąkart 2012 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, sulaukė didelės sėkmės, dėmesio, įvertinimų. Kūrinys išrinktas 2012-ųjų „Metų knyga“, apdovanotas Jono Marcinkevičiaus, Rašytojų sąjungos bei Patriotų premijomis. Knyga sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo ir puikių recenzijų užsienio spaudoje. Ji išversta į anglų, latvių, estų, lenkų, vokiečių, olandų, prancūzų, ispanų, ukrainiečių kalbas ir kitas kalbas.
Už šį romaną autorius 2018 m. buvo apdovanotas Georgo Dehio premija Vokietijoje.
Didžiojoje Britanijoje kūrinys pateko į leidinio „The Times“ sudarytų geriausių 2019 m. knygų sąrašą. Pernai pasirodė jau 12-as knygos leidimas.
A. Šlepikas sakė, kad ši knyga, kartu su Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ Lenkijoje pateko į prestižinės premijos „Angelus“ trumpąjį sąrašą ir tai buvo unikalus atvejis, kai net dvi lietuvių knygos iš penkių pateko į trumpąjį „Angelus“ sąrašą“.
„Mano vardas – Marytė“ aktuali ir dabar, ypač prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, esant emigrantų krizei.
„Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada“, – tai A. Šlepiko žodžiai iš knygos „Mano vardas Marytė“.
Knyga labai gera, kas neskaitė, turėtų perskaityti.
Parašytos knygos
Taika tavo kraujui: poezija, 1997; Tylos artėjantis: eilėraščiai, 2003; Lietaus dievas: novelės, 2005; Meškeriotojai: novelė, 2008; Mano vardas – Marytė: romanas, 2011–2014, 2016 (pakartotiniai leidimai); Lietaus dievas ir kiti: novelės, 2016; Бог дажджу навэлы Вiльня, 2016; Mano vardas – Marytė: romanas. – 6-asis patais. leid., 2016; Mano tėvas žūsta: eilėraščių rinktinė, 2019; Mano vardas – Marytė: romanas. – 7-asis leid., 2017; Mano vardas – Marytė: romanas, 2019. – 8-as leid.; Mano vardas – Marytė: romanas. – 12-asis leid., 2021.
Apdovanojimai
1996 m. literatūrinė „Varpų“ premija už eilėraščių publikaciją almanache; 1998 m. Zigmo Gėlės premija už eilėraščių rinkinį „Taika tavo kraujui“; 2003 m. eilėraščių rinkinys „Tylos artėjantis“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką; 2004 m. Julijono Lindės-Dobilo premija.
2004 m. Salono „Balta varna“ premija („Imbiero vakarai“, Alytus); 2005 m. novelių knyga „Lietaus dievas“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką; 2012 m. Jurgio Kunčino vardo premija.
2012 m. romanas „Mano vardas – Marytė“ išrinktas Metų knyga; įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką; 2012 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už romaną „Mano vardas – Marytė“.
2013 m. Patriotų premija už grožinę knygą – už romaną „Mano vardas – Marytė“; 2016 m. Antano Vaičiulaičio premija už geriausią novelę, publikuotą mėnraštyje „Metai‟ 2014‒2016 m.; 2016 m. nominuotas prestižinei „Angelus“ literatūros premijai (Lenkija), skiriamai Lenkijoje išleistiems Centrinės Europos rašytojams, kurie imasi aktualiausių šių dienų temų nagrinėjimo, skatina mąstymą ir gilina žinias apie pasaulio kultūras (už romaną „Mano vardas – Marytė“).
