Net ir atnaujinus „Lifosos“ veiklą, šildymas jau neatpigs (PAPILDYTA)

 Net ir atnaujinus „Lifosos“ veiklą, šildymas jau neatpigs (PAPILDYTA)

Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu buvo aptartos „Lifosos“ veiklos galimybės bei sankcijų, leidžiančių laisviau prekiauti produkcija, lengvinimas./Aldo Surkevičiaus nuotr.

Dėl ilgo sandorių tikrinimo „Lifosa“ praranda pirkėjus

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Aklavietėje atsidūrusios ir šiuo metu veiklą sustabdžiusios Kėdainių „Lifosos“ klausimų svarstymas keliasi ir į Seimą. Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje buvo ieškoma išeičių, tačiau panašu, kad bent jau kol kas naudos iš to maža. „Lifosa“ dėl perteklinių reikalavimų kaltina valdžią ir teigia dėl to negalinti ne tik įsigyti žaliavų, bet ir prarandanti pirkėjus, o Lietuvos ūkininkai, kuriems ir taip trūksta trąšų, taip pat reikalauja, kad valdžia sumažintų jų patikrų procedūras. Savo ruožtu valdininkai atkerta, kad nepatikrinus visų dokumentų, neaišku, ar ir tarp mūsų ūkininkų nėra naudos gavėjų, kuriems neleistina gauti naudos. Įspeista į kampą valdžia jau pripažįsta, kad „Lifosai“ taiko kur kas griežtesnes sankcijas nei kitos šalys jose veikiančioms sankcionuotoms įmonėms, tačiau jų palengvinti ar sumažinti nė nesiruošia. Nepaisant visų sunkumų, laikinai „Lifosos“ generalinės direktorės pareigas einanti finansų direktorė Regvita Ivanovienė tikisi, kad lapkričio viduryje gamybą vėl pavyks atnaujinti, tačiau miestelėnų neguodžia – net jei ir pavyktų atnaujinti „Lifosos“ veiklą, šildymas tikrai jau neatpigtų.

Užstrigo „ant vieno“ popierėlio

Didžiausios bėdos „Lifosą“ smaugia ne tik dėl to, kad didele problema tapo žaliavų įsigijimas. Įmonės veiklą stabdo ir stringantys pagamintų trąšų pardavimų procesai, nes reikalaujama labai smulkmeniškai patikrinti kiekvieną pirkėją ir iš jo pareikalauti neįtikėtinos šūsnies dokumentų.

„Lifosos“ komercijos direktorius Linas Kieras piktinasi, kad dėl itin preciziškos galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas net ir Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

„Įmonė Brazilijoje, registruota Panamoje, savininkai amerikiečiai. Reikia gauti Panamos registro išrašą, kurio neturime, sudėtinga procedūra. Užstrigome „ant vieno“ popierėlio, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė L. Kieras. – Šioje situacijoje neįmanoma pamatyti kažkokių sankcijų pažeidimų. Aš suprantu, jeigu būtų kažkoks Rusijos pilietis, bet čia – dvi Amerikos pilietės, kurios yra aiškios, bet nepatvirtintos Panamos notaro.“

Seimo Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas taip teigė manantis, kad „Lifosos“ tikrinimo procedūros kai kuriais atvejais yra perteklinės./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Anot jo, ilgai trunkanti procedūra mažina ir sandorio vertę.

„Kai prasidėjo patikra, tona trąšų kainavo 840 JAV dolerių, dabar jau kainuoja 740 dolerių. Brazilijos rinkoje trąšų įsigyti šiuo metu nesudėtinga, dabar jos ten kainuoja apie 600 dolerių. Jie jau kelis laivus taip nusipirko“, – teigė „Lifosos“ komercijos direktorius.

Iš pagamintos produkcijos parduota tik trečdalis

Pasak L. Kiero, įmonė turi apie 90 tūkst. tonų pardavimui paruoštos produkcijos ir tik trečdalio jos pardavimas yra patvirtintas. Štai ir dabar yra paruošta didžiulė trąšų partija į Ameriką – pakrautas 35 tūkst. tonų laivas, bet kada trąšos pajudės, nežinia.

Ne geresnė situacija ir su trąšų pardavimu ūkininkams. Rugpjūtį atnaujinus įmonės veiklą Lietuvos ūkininkams parduotos tik 89 tonos trąšų.

Į Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus klausimą, kodėl tiek mažai, bendrovės atstovas atsakė, kad žemdirbiai pirkti „Lifosos“ produkciją taip pat atsisako dėl papildomų patikrų ir reikalaujamų dokumentų.

„Išgirdę, kokios procedūros laukia, jie geriau pirks iš tarpininko, nors tokiu atveju ir mokėti tenka daugiau“, – sakė L. Kieras.

Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas taip pat teigė manantis, kad tikrinimo procedūros kai kuriais atvejais yra perteklinės. Jis teiravosi, kodėl „Lifosos“ savininkės „EuroChem“ atžvilgiu kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, tokia griežta patikra netaikoma.

Aut. past.

Lietuvos ūkininkai prašo paprastesnės pardavimų tvarkos

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas pažymėjo, kad asociacijos nariai su „Lifosa“ bendradarbiauja jau ilgą laiką, tačiau, įsigaliojus sankcijoms, nusipirkti trąšų tiesiogiai iš gamyklos tapo neįmanoma.

Ūkininkai reikalauja, kad „būtų palengvintos procedūros pripažintiems kooperatyvams, kurie jau yra patikrinti ir patvirtinti Žemės ūkio rūmų bei kitų institucijų ir kad jiems nebebūtų atliekama pakartotinė patikra, norint nusipirkti trąšų iš „Lifosos“.

„Dėl dokumentų tikrinimo dabar visiems galioja vienodi reikalavimai. Mes suprantame, kad prašymas pateikti tiek duomenų, ypač Lietuvos ūkininkams, yra perteklinis“, – sako laikinoji gamyklos vadovė R. Ivanovienė.

Tuo metu Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorės Aušros Vičkačkienės teigimu, sandorių su Lietuvos ūkininkais patikra tokia pat griežta, kaip ir kitiems pirkėjams, nes paneigti, kad nėra sąsajų su sankcionuotais asmenimis, iš anksto negalima.

„Kai kalbame apie Lietuvos ūkininkus, suprantu, kad ta procedūra yra tradicinė, bet a priori pasakyti, kad Lietuvos juridiniai, fiziniai asmenys, ūkininkai nėra niekaip susiję su sankcionuotais asmenimis, vienareikšmiškai negalima“, – sakė A. Vičkačkienė.

Regvita Ivanovienė sako, kad tiekėjų naudos gavėjų patikros procedūros yra neįprastos ir ilgai trunkančios. Tokia praktika priimta ne visose šalyse, o valstybės paskirto administratoriaus įgaliotas asmuo Rimvydas Vaštakas teigia, kad jokia saviveikla neužsiima ir dirba taip, kaip nurodyta valdžios.

Problemą žino, bet nieko nedaro

Savo ruožtu Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas taip pat teigė manantis, kad tikrinimo procedūros kai kuriais atvejais yra perteklinės. Jis teiravosi, kodėl „Lifosos“ savininkės „EuroChem“ atžvilgiu kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, tokia griežta patikra netaikoma.

Visus „Lifosos“ sandorius tikrinantis ir jiems pritarimą suteikti privalantis valstybės paskirtas administratorius – bendrovės „Finance guru“ įgaliotas asmuo Rimvydas Vaštakas sako, kad jokia saviveikla neužsiima ir dirba taip, kaip nurodyta valdžios, esą kitaip jis nieko daryti negali.

Kodėl kitose šalyse sankcionuojamoms įmonėms tokie griežti reikalavimai netaikomi kaip Lietuvoje, tiesiai nesugebėjo atsakyti ir ministerijos atstovė Aušra Vičkačkienė: „Praėjusią savaitę buvome susitikę su „Eurochem“ atstovais, diskutavome, ką galima efektyvinti, kad veikla būtų vykdoma nepažeidžiant sankcijų. (…). Žinome tą informaciją, kad kitos šalys „EuroChem“ grupės įmonių nelaiko sankcionuotomis ar taiko gana lengvą režimą, auditorių vertinimą.

„Lifosos“ atveju ji mano, kad mūsų sankcijos yra labai griežtos, bet, kiek suprantame, kad Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas numato, jog „Lifosa“ yra sankcionuota įmonė, nes galutiniai naudos gavėjai yra Europos reglamentuose nustatyti asmenys ir niekas to nenuginčijo.“

Didžiausios bėdos „Lifosą“ smaugia ne tik dėl to, kad didele problema tapo žaliavų įsigijimas. Įmonės veiklą stabdo ir stringantys pagamintų trąšų pardavimų procesai, nes reikalaujama labai smulkmeniškai patikrinti kiekvieną pirkėją ir iš jo pareikalauti neįtikėtinos šūsnies dokumentų.

Aut. past.

Po posėdžio pateikė rekomendacijas

Po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio, anot kėdainiečio parlamentaro V. Fiodorovo, buvo parengtos rekomendacijos, kuriose numatoma supaprastinti patikrinimo procedūras: jeigu juridinis ar fizinis asmuo yra įtrauktas į FNTT sąrašą, ar užtektų tik patikrinimo naudos gavėjų sistemoje JANGIS, tuomet Lietuvoje veikiantiems verslams, kurie nėra įtraukti į sankcionuojamųjų sąrašą, nebūtų gausybės papildomų patikrinimų.

„Siūlome siekti pagreitinti procedūras, nes greitis „Lifosai“ reikalingas“, – kalbėjo parlamentaras.

Taip pat rekomendacijose numatyta per diplomatinius ar kitokius kanalus FNTT ir Finansų ministerijai pasidomėti, kokios praktikos yra taikomos kitose šalyse, ypatingai Olandijoje, kad šios institucijos įvertintų, ar Lietuvoje taikomos prevencinės priemonės dėl sankcijų taikymo nėra perteklinės.

Paklaustas, ar yra tikimybė, kad šios dvi institucijos atsižvelgs į pateiktas rekomendacijas, V. Fiodorovas vylėsi, jog taip ir bus: „Po Ekonomikos komiteto apsilankymo vasarą „Lifosoje“, buvome pateikę rekomendaciją dėl ankstesnio laikinojo administratoriaus. Jis buvo pakeistas. Aišku, sunku pasakyti, ar ir šį kartą bus atsižvelgta“.

Įspeista į kampą valdžia jau pripažįsta, kad „Lifosai“ taiko kur kas griežtesnes sankcijas nei kitos šalys jose veikiančioms sankcionuotoms įmonėms, tačiau jų palengvinti ar sumažinti nė nesiruošia.

Aut. past.

Bijo prisiimti rizikas

Tačiau Seimo nario teigimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad tokia gremėzdiška procedūra yra dėl baimės prisiimti rizikas.

„Mes kalbame apie tai, kad nereikia rizikuoti, jeigu verslas Lietuvoje veikia, jeigu nėra įšaldytos jo sąskaitos dėl to, kad yra sankcionuojamas kažkoks asmuo. Kam tada reikia „Lifosos“ administratoriui dar kartą tą įmonę tikrinti? – klausė V. Fiodorovas. – Finansų ministerija taip pat sutiko, kad reikėtų paprastinti kai kurias procedūras. Tad bendras sutarimas yra. Tačiau kaip greitai pavyks jį įgyvendinti, negaliu pasakyti, nes tai jau priklauso nuo Finansų ministerijos.“

Jeigu situacija nesikeis, parlamentaras žadėjo, kad tuomet bandys taikyti praktikas, kurios taikomos Olandijoje: „Galbūt inicijuosime ir įstatymo pakeitimą, kurio įmonei reikia ir kad nebūtų trukdoma dirbti, o žmonėms mokami atlyginimai. Aišku, turime žiūrėti ir kad nebūtų sankcijų pažeidimų“.

Šia informacija ir rūpimais klausimais V. Fiodorovas žadėjo kalbėtis ir su finansų ministre Gintare Skaiste.

PAPILDYTA

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo lengvinti „Lifosos“ sandorių patikrą

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pritarta siūlymui, kad AB „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis.

Komiteto siūlymu pardavimai ir kiti bendrovės sandoriai galėtų būti pagreitinti, jei būtų vadovaujamasi tik Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skelbiamais sankcionuotų asmenų ir įmonių sąrašais arba Registrų centro duomenimis apie naudos gavėjus (JANGIS). 

Taip pat siūloma išsiaiškinti, ar „Lifosos“ sandoriams netaikoma perteklinė patikra, nes jos savininkės „Eurochem“ atžvilgiu kitose valstybėse tokia griežta patikra netaikoma. Komitetas siūlo FNTT išanalizuoti kitų šalių praktiką, įskaitant Belgijos, kaip jos įgyvendina tarptautines sankcijas. 

„Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes „Lifosai“ žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti“, – teigiama komiteto pasiūlymuose.

Rekomenduojami video