Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2026-aisiais: svarbiausi pokyčiai (PAPILDYTA)

2026-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, elektros ir dujų tarifai, be to, bus kitų pokyčių gyventojams ir verslui. Pristatome svarbiausius. 

Nauji ir pakoreguoti mokesčiai 

Nuo 2026-ųjų įsigalioja trys – 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai, nepriklausomai nuo pajamų rūšies  – vienodai bus apmokestinamos tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamos. Tačiau ūkininkams, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, galios du GPM tarifai: 15 proc. ir 20 proc. 

Standartinis pelno mokesčio tarifas didėja 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis – iki 7 procentų.

Nuo sausio nebelieka PVM lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – jų tarifas didėja nuo 9 iki 21 proc. Knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas nuo 9 iki 12 procentų.

Ne gyvybės draudimo sutartys bus apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu – 10 proc. tarifu. Išimtys taikomos asmeninių automobilių civilinės atsakomybės bei pasėlių, augalų, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimui.

Akcizai  

Akcizais apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų (jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g) arba saldiklių, taip pat gėrimams naudojami koncentratai. Pavyzdžiui, litras limonado galėtų brangti 9–25 centais.  

Šiemet nedidėja anglies dioksido (CO2) dedamoji dyzelinui bei šildymui skirtiems gazoliams – ji sieks 53,6 euro už 1 tūkst. litrų (vietoje anksčiau planuotų 104,8 euro). Be to, nedidinama ir CO2 dedamoji suskystintoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – ji lieka 66,8 euro už toną produkto (vietoje įstatyme anksčiau nustatytos 122,4 euro). 

Nedidės ir saugumo dedamoji gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, įskaitant akvakultūrą ar verslinę žvejybą vidaus vandenyse – ji lieka 25 eurai (vietoje anksčiau planuotų 50 eurų). 

Pastovioji dyzelino akcizo dalis didėja nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o bendras akcizas 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro. Litras dyzelino turėtų brangti 4 centais.  

Benzino litras turėtų brangti 3 centais. 

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir tabako produktų, įskaitant cigaretes, cigarus ir cigariles, rūkomąjį tabaką, kaitinamojo tabako produktus bei elektroninių cigarečių skystį.

Etilo alkoholio akcizai auga 12,7 proc., daugiau nei 15 proc. stiprumo tarpinių produktų – 11,1 proc., iki 15 proc. stiprumo – 25 proc. vyno ir kitų fermentuotų gėrimų – 16,5 proc., alaus – 16,1 proc. 

Pavyzdžiui, 0,5 litro alaus butelis galėtų brangti 6 centais, vyno – 13–25 centais, stipriųjų gėrimų – vidutiniškai 79 centais.

Cigarečių akcizai didėja 8,5 proc., cigarų ir cigarilių – 15,5 proc., rūkomojo ir neapdoroto tabako – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyvių produktų – 12,5 proc., elektroninių cigarečių skysčio – 147,6 proc.

20 vienetų cigarečių ar kaitinamojo tabako pakelio, 20 g tabako ar cigarų ir cigarilių kaina augs 27–41 centu, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 2,25 euro.

Nekilnojamojo turto mokestis 

Pirmasis būstas apmokestinamas virš 450 tūkst. eurų vertės (jei bendrasavininkiai du – virš 900 tūkst. eurų). Didžiojoje dalyje savivaldybių galios 0,1 proc. tarifas – tokias jo grindis nustatė Seimas.

Antras ir paskesnis turtas apmokestinamas 0,2–1 proc. tarifais nuo 50 tūkst. eurų vertės: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 0,6–1 mln. eurų – 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų – 1 proc. tarifu.   

Jei NT mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebus mokamas. Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – lieka 0,5–3 proc. tarifai, kuriuos nusistato savivaldybės.  

Minimali mėnesio alga 

Minimali mėnesio alga didėja 115 eurų (11,1 proc.) – iki 1153 eurų iki mokesčių. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gaus maždaug 59 eurais daugiau – apie 836 eurus. Minimalus valandinis atlygis augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro. 

Dėl didinamos MMA bei keičiamos NPD formulės (ji lieka viena) minimalią algą gaunantys darbuotojai „į rankas“ gaus 70 eurų daugiau – 847 eurus. Uždirbantieji daugiau nei MMA, bet mažiau nei vidutinis darbo užmokestis (1430 eurų „į rankas“) gaus šiek tiek daugiau, o uždirbantieji daugiau nei vidutinė alga – kiek mažiau, nes nebelieka antros NPD formulės.

Pavyzdžiui: gaunantieji 2700 eurų „ant popieriaus“ į rankas gaus 1633 eurus – 20 eurų mažiau nei 2025 metais.

Biudžetininkų algos

Pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, nuo sausio didėja 12,6 euro (0,7 proc.) – iki 1 798 eurų. Tai aktualu virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių

A, B ir C lygio specialistų pareiginė alga padidės 53-124 eurais: teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko (A lygio) – 53 eurais, apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus (B lygio) – 89 eurais, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo (C lygio) – 124 eurais.

Kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigybių minimalūs koeficientai didėja 9,1–11,7 proc., dėl to jų atlyginimai augs 117–134 eurais. Šis pokytis palies apie 17,6 tūkst. darbuotojų.

Nekvalifikuotų biudžetininkų, gaunančių MMA, atlyginimas augs 11,1 proc. arba 115 eurų – tiek, kiek nuo kitų metų didės minimali alga. Tai palies apie 18,2 tūkst. žmonių. 

Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų, savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių  atlyginimai augs 8,41 procento. 

Pensijos 

Vidutinė pensija augs 12 proc. iki 750 eurų ir sudarys 47 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių). Turintiems būtinąjį stažą pensijos didės 12,5 proc. iki 810 eurų, arba 51,1 proc. vidutinės algos.

Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) – tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys. 

Sausio mėnesį didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taip pat pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams.

Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo 474 eurų pensiją, šiemet ji sieks 527 eurus – 53 eurais daugiau, o pernai gavęs 944 eurus šiemet gaus apie 1053 eurus – 109 eurais daugiau.

Senatvės ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos priemokos – turint būtinąjį stažą visų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiemet didėja nuo 450 iki 468 eurų.

Suvienodinama visų savarankiškai dirbančiųjų įmokų bazė – ji bus skaičiuojama nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. 

Našlių ir vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, ir našlių pensijos bazinis dydis auga 4,3 euro (9,9 proc.) iki 46,46 euro. Šią išmoką gauna apie 230 tūkst. gyventojų.

Nedarbo išmoka   

Nuo sausio didėja nedarbo išmoka – pastovioji jos dalis sudarys 23,27 proc. MMA, arba 263,2 euro (2025 metais – 241,54 euro), o kintamoji priklauso nuo draudžiamųjų pajamų – pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje užsiregistravus vasarį, ji priklausys nuo 2023 metų liepos – 2025 metų gruodžio pajamų.

Maksimali nedarbo išmoka tarnyboje užsiregistravusiems 2026 metų pirmąjį ketvirtį bus 1405 eurai.

Didesnių išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Nuo liepos bus didinama nedarbo išmokų sąsaja tarp sumokėtų įmokų „Sodrai“ bei išmokų – didės kintamoji ir mažės pastovioji dalys: pastovioji dalis mažės nuo 23,27 proc. iki 15 proc. MMA, o kintamoji – pirmą–trečią mėnesį sudarys 45 proc., 4–6 mėnesį – 35 proc., 7–9 mėnesį – 25 proc. buvusių vidutinių pajamų (iki tol atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.). 

Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę iki 5 metų ir jie yra įgiję bent 20 metų darbo stažą, dienos išmoka bus pratęsiama 6 mėnesiais iki 15 mėnesių (iki tol – 2 mėnesiais iki 11 mėnesių).

Maksimalus nedarbo išmokų dydis negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).

Įvairios socialinės išmokos

Bazinė socialinė išmoka (BSI) didės 4 eurais iki 74 eurų, šalpos pensijų bazė – 13 eurų iki 261 euro, o tai turės įtakos šalpos pensijoms, įskaitant neturinčių stažo ir vaikų negalios pensijas ir tikslinių kompensacijų bazei. Pastaroji didėja 9 eurais (5,3 proc.) iki 219 eurų, todėl auga individualios pagalbos išmokos.

Vidutinė neįgalumo pensija didėja apie 50 eurų iki maždaug 500 eurų.  

Valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensacijas už šildymą, auga 11 eurų iki 233 eurų. 

Išmokos vaikams, įvairios pašalpos  

Nuo sausio nuo 70 iki 74 eurų didėjant bazinei socialinei išmokai (BSI) vaiko pinigai didės 7 eurais iki 129,5 euro per mėnesį, maksimali vaiko išlaikymo išmoka augs nuo 126 iki 185 eurų, šalpos pensijų bazė – nuo 248 iki 261 euro (palies šalpos, neįgalumo pensijas). 

Vienkartinė išmoka gimus vaikui didės nuo 770 iki 814 eurų (nuo birželio – iki 1036 eurų), o gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – nuo 194,6 iki 205,7 euro. 

Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams didinama nuo 5250 iki 5550 eurų. Parama mokinio krepšeliui nepasiturinčioms šeimoms – nuo 140 iki 148 eurų. 

Laidojimo pašalpa auga nuo 560 iki 592 eurų.  

Tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos 

Asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 dienos, minimali išmoka sieks 560 eurų, o tokią teisę įgijus vasarį arba kovą – 592 eurus.

Maksimali išmoka vienam iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į išmoką įgijus pirmąjį ketvirtį, už du neperleidžiamus mėnesius didėja 63 eurais iki 3768,5 euro. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja beveik 49 eurais iki 2898,8 euro, o iki 24 mėnesių – pirmais metais ji bus 2174 eurai, o antrais – 1449,4 euro.

Gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gruodį gavo dvi išmokas – už lapkritį ir gruodį, todėl sausio mėnesį ji nebus mokama. Išmoką už sausį šeimos gaus vasarį. 

Vaiko priežiūros kompensacija, mokama samdant auklę, didėja nuo 364 iki 384,8 euro. 

Ligos išmokos 

Ligos išmokos, kurios priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), pirmąjį 2026 metų ketvirtį apskaičiuojamos taikant 2415,7 euro VDU, kuris galiojo trečiąjį 2025 metų ketvirtį.

Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą – beveik 5 eurais daugiau nei paskutinį 2025 metų ketvirtį,  maksimali – 2 998 eurai – beveik 51 euru daugiau, o slaugant šeimos narį – didės nuo 3132 iki beveik 3186 eurų.

Privalomasis sveikatos draudimas

Augant MMA nuo sausio didėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Minimali mėnesio PSD įmoka sudaro 6,98 proc. MMA (1153 eurai). 

Savarankiškai dirbantiems bei patiems šias įmokas mokantiems žmonėms įmoka didėja nuo 72,45 iki 80,48 euro. 

Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus dviem, kas mėnesį mokės 26,87 euro PSD, o jei ūkis didesnis nei du – 80,48 euro.

Neapmokestinamasis pajamų dydis 

Nuo sausio nebelieka antros NPD formulės, taikytos didesniems atlyginimams – mėnesio NPD bus skaičiuojamas tik darbo užmokesčiui, kuris neviršija apie 2677 eurų per mėnesį (2025 metais – 2864 eurai), arba 32,13 tūkst. eurų per metus.

Maksimalus mėnesio NPD nedidinamas jau antrus metus iš eilės – jis siekia 747 eurus. Tokia neapmokestinama suma gali pasinaudoti dirbantieji, kurių pajamos neviršija minimalios mėnesio algos (1153 eurų).

Elektra ir dujos  

Standartinis vienos laiko zonos elektros visuomeninis tarifas gyventojams didėja 1,5 cento (7,32 proc.) nuo 20,5 iki 22 centų už kilovatvalandę (su PVM), tačiau pažeidžiamiems vartotojams jis mažės 2,5 cento (12,2 proc.) iki 18 centų.    

Dviejų laiko zonų standartinio plano dieninis tarifas didėja 2,5 cento – nuo 23,3 iki 25,8 cento (su PVM), o naktinis – 1,8 cento – nuo 13,8 iki 15,6 cento už kWh (su PVM).

Pažeidžiamiems vartotojams dieninis tarifas mažėja 2,8 cento – nuo 23,3 iki 20,5 cento, naktinis – 0,9 cento – nuo 13,8 iki 12,9 cento už kWh.

Gamtinės dujos mažiausiems pirmos grupės buitiniams vartotojams (suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus) atpinga, tačiau abonentinis mokestis didėja: kintamoji tarifo dalis mažėja 10,1 proc. (10 centrų) iki 0,89 euro už kubą(su PVM), o pastovioji dalis – didėja 18,2 proc. (18 centų) iki 1,17 euro (su PVM). 

Antros grupės vartotojams (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų) kintamoji dalis mažėja 5,8 proc. (4 centais) iki 0,65 euro už kubą (su PVM), o trečios grupės (virš 20 tūkst. kubų) – 4,6 proc. (3 centais) iki 0,62 euro (su PVM).

Pastovioji dalis pastarųjų dviejų grupių vartotojams lieka nepakitusi – 3,99 euro (su PVM).   

Pensijų kaupimo reforma 

Įsigalioja antros pakopos pensijų kaupimo reforma, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis.

Be to, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas.

Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų. 

Senatvės pensijos amžius – 65 metai

2026 metais bus baigtas senatvės pensijos amžiaus ilginimas – jis sieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Būtinasis stažas pensijai gauti didės pusmečiu iki 34 metų ir 6 mėnesių, o 2027 metais – iki 35 metų. 

Įsigalioja reikalavimas užsieniečiams klientus aptarnauti lietuvių kalba

Prekes parduodantys ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu – A1 – kalbos mokėjimo lygiu.

Tai reiškia, jog užsieniečiai turės gebėti suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, sugebėti prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Tokiu lygiu kalbą mokėti turės ir užsieniečiai, turintys leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas.

Šis reikalavimas bus taikomas dvejus metus nuo tos dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje.

Praėjus dvejiems metams norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Griežtės bausmės kontrabandą gabenantiems pavojingu būdu

Įsigalioja Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios, jog už kontrabandos gabenimą pavojingu būdu nebelieka piniginių baudų – bus taikoma tik baudžiamoji atsakomybė ir grės įkalinimas.

Tas, kas per Lietuvos valstybės sieną gabendamas bet kokią kontrabandą, sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, padarė didelę turtinę žalą, bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Tokia pati bausmė grės už akcizinių prekių laikymą, gabenimą, siuntimą, realizavimą, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, svarbios įmonės veiklai, sutrikdė saugų transporto eismą, padarė didelę turtinę žalą, taip pat už radioaktyviųjų medžiagų gabenimą.

Tuo metu už ginklų ar šaudmenų gabenimą grės iki dešimties metų, už narkotikus – iki 12 metų kalėjimo.

Nuo trejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimu bus baudžiami bet kokios transporto rūšies veiklą sutrikdę asmenys, neteisėtai naudodami valdomas ar nevaldomas priemones.

Už transporto veiklos sutrikdymą bet kokiomis priemonėmis asmenys bus baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. Griežčiausios sankcijos taikomos už tragiškas pasekmes sukėlusius incidentus naudojant neteisėtus objektus. Jei dėl tokių veiksmų žūsta du ar daugiau asmenų, kaltininkams grės įkalinimas nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos.

Nepanaudotos atostogos

Nuo sausio 1 dienos darbuotojai, turėję nepanaudotų atostogų už 2021–2022 metus ir jų nepanaudoję iki 2025 metų gruodžio 31-osios, jas praranda, išskyrus atvejus, kai jomis negalėjo pasinaudoti dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl darbdavio veiksmų, ilgalaikio nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar kitų svarbių priežasčių.

Pas šeimos gydytojus bus atliekama daugiau tyrimų

Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti vitamino B12 ir folio rūgšties, vitamino D bei skydliaukės funkcijos tyrimai.

Taip pat įtrauktas Helicobacter pylori antigeno testas, greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų. Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą.

Tyrimus šeimos gydytojas pacientui galės skirti tik esant konkrečioms medicininėms indikacijoms.

Nuo 2026-ųjų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas.

Preliminariais Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

Nebelieka vairavimo egzaminų rusų kalba

Iki Naujųjų vairavimo teorijos egzaminą laikyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis galėję būsimieji vairuotojai nuo šiol turės rinktis lietuvių arba kitą ES oficialią kalbą (anglų, lenkų, ispanų, prancūzų).

Tuo metu praktikos egzaminas ir toliau bus laikomas tik valstybine kalba, jos nemokantys galės dalyvauti su vertėju, verčiančiu į bet kurią oficialią ES kalbą.

Ši tvarka turėjo įsigalioti nuo 2025-ųjų, vis tik vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius argumentuodamas, jog jai nespėta tinkamai pasiruošti, nusprendė pakeitimus atidėti metams.

Kelių eismo taisyklių pakeitimai

Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui, paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. 

Iki šiol dviratininko, riedlentininko, paspirtukininko ar motociklininko šalmas buvo privalomas tik asmenims iki 18 metų ir tiems, kurie juda važiuojamąja kelio dalimi.

Kaip ir anksčiau, važiuoti bus leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone.

Judėdami važiuojamąja kelio dalimi, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priemonės priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais yra privaloma, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Brangsta ir kuras, ir alkoholis, rūkalai

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje brangsta dyzelinas, benzinas, tačiau kyla ir dalies kitų akcizais apmokestintų prekių kainos. Dėl anksčiau suplanuotų tarifų alkoholiui butelis alaus (0,5 litro) turėtų brangti 0,06 euro, vyno – 0,13–0,25, o stipriųjų gėrimų – 0,68 euro.

Cigarečių pakelis turėtų pabrangti apie 0,31 euro. Kaitinamojo tabako – 0,27 euro.
Benzinas ir dyzelinas brangs apie 0,03 euro.