Mūsų terasa bus ne medinė? Ar tikrai yra geresnių variantų?
Kai pradėjome galvoti apie terasą, mano vyras Tomas buvo įsitikinęs: tik medis, tik klasika, tik taip ir ne kitaip. Aš, žinoma, turėjau savo nuomonę – bet ją teko laikyti kišenėje, kol realybė pati padarė savo darbą. Pirmą žiemą po įrengimo lentutės pradėjo trūkinėti, antrą – blukti. Trečią – net nebeklausiau, koks bus sprendimas. Tiesiog užsakėme terasinių plytelių pavyzdžius ir sėdome rimtai pasitarti. Taip prasidėjo mūsų kelionė į pasaulį, kur terasa nebūtinai reiškia medį. Ir, tiesą sakant, šiek tiek gailiuosi, kad jos neišvengėme anksčiau – būtume sutaupę ir nervų, ir pinigų. Bet geriau vėliau nei niekada, kaip sakoma.
Kodėl medis nustojo būti svajonė
Medis yra gražus. Niekas neginčija. Bet jis reikalauja priežiūros taip, lyg turėtum dar vieną augintinį – tik šis nei miaukia, nei šoka, tiesiog tyliai pūva, jei pamiršai jį alyvuoti ar impregnuoti. Kas pavasarį šveisti, dažyti, impregnuoti – štai toks gyvenimas su medine terasa Lietuvos klimate, kur rugsėjo lietus ir gegužės šalnos dirba kartu kaip puiki naikinimo komanda.
Draugė Rūta man kartą pasakė: „Aš myliu savo medinę terasą. Tik gaila, kad ji manęs nemyli.“ Ši citata mane ilgai lydėjo – ir galiausiai privertė susimąstyti rimtai.
Plytelės terasoms – ar tai išvis rimtas variantas?
Daugelis iš pradžių į šią idėją žiūri su lengva ironija. Plytelės? Lauke? Bet būtent lauko terasos plytelės per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje tapo vis populiaresne alternatyva – ir ne be reikalo. Šiuolaikinės medžiagos neatpažįstamai pasikeitė. Jos atlaiko šalčius, drėgmę, temperatūrų svyravimus – visą tą gamtos šou, kurį Lietuva mums kasmet surežisuoja.
Terasos plytelės dabar gaminamos specialiai lauko sąlygoms: storos (dažnai 2 cm), su šiurkščiu paviršiumi, kad neslystų, ir atsparios šalčiui. Tai ne vonios kambario plyteliukės, kurios sutrūkinėtų per pirmą žiemą – tai visiškai kitokia kategorija.
Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis
Kai pradėjome naršyti galimybes, paaiškėjo, kad pasirinkimas tikrai nemažas. Štai ką išsiaiškinome per tą procesą:
-
Šalčiui atsparios plytelės turi turėti žemą vandens įgėrimo lygį – geriausia iki 0,5 %, taip jos nesutrūkinės žiemą.
-
Paviršiaus tekstūra svarbi ne tik estetiškai, bet ir saugiai – R11 ar R12 klasė reiškia gerą atsparumą slydimui.
-
Formato pasirinkimas keičia visą terasos išvaizdą: dideli formatai (60×60 ar net 60×120 cm) suteikia modernumo, smulkesni – jaukumo.
-
Spalva taip pat ne smulkmena – šviesesnės plytelės karštu oru mažiau įkaista, o tai svarbu, jei terasa saulėtoje vietoje.
-
Montavimo sistema – ant reguliuojamų kojelių arba klijuojant – priklauso nuo pagrindo ir to, ar norisi lengvai keisti išdėstymą ateityje.
Kaip atrodo gyvenimas po plytelių
Praėjo dveji metai, kai mūsų terasa pagaliau tapo tokia, kokia turėjo būti nuo pat pradžių. Terasinės plytelės išlaiko spalvą, nereikia jokio specialaus valymo – tiesiog paprastas žarnos palaistymas po kiekvienų vaišių lauke, ir viskas vėl atrodo tvarkingai. Nei dažų, nei impregnanto, nei nerimo prieš kiekvieną žiemą.
Kaimynas Algirdas, žinoma, vis dar skeptiškas. „Per šalta, per kieta, per svetima,” – sako jis. Bet tai tas pats Algirdas, kuris trečią kartą per penkerius metus keitė kelias medinės terasos lentas. Taigi, galbūt jo ekspertize galima šiek tiek suabejoti.
Ar plytelės tinka visiems?
Sąžiningai – ne visada. Jei terasa labai maža ir jaukiai įsiterpusi tarp medžių, medis gali atrodyti natūraliau. Jei namas senas, tradicinis, su tam tikra estetika – medis gali būti tiesiog organiškai tinkamesnis. Tačiau jei terasa didelė, šiuolaikiška, arba tiesiog nesinori kas pavasarį grįžti prie priežiūros ritualų – plytelės terasoms yra sprendimas, kurį verta rimtai apsvarstyti.
Plytelės nėra kompromisas. Jos yra pasirinkimas – sąmoningas, praktiškas ir vis dažniau estetiškai puikiai atrodantis. Dizaineriai, interjero kūrėjai ir tiesiog žmonės, kurie mėgsta gyventi patogiai, jau seniai tai suprato.
