Tūkstančiai lietuvių moka už būsto draudimą, kuris jiems greičiausiai nepadės
Būsto draudimas dažnam atrodo kaip savaime suprantamas saugiklis – polisas pasirašytas, įmoka sumokėta, galima ramiai miegoti. Tačiau realybė po įvykusios nelaimės neretai būna gerokai kitokia. Gyventojai sužino, kad jų sutartis nepadengia būtent to, kas ir nutiko, arba išmoka yra tokia menka, kad vos pakanka menkam remontui. Draudimo ekspertai sako tą patį – didžioji dalis problemų kyla ne dėl draudikų piktos valios, o dėl to, kaip sutartys buvo pasirašytos iš pat pradžių. Žemiau – dažniausios klaidos, dėl kurių tūkstančiai Lietuvos gyventojų moka už būsto draudimą, kuris įvykus nelaimei jiems realiai nepadės.
Dalinis draudimas – dažniausia ir brangiausia klaida
Pati dažniausia klaida – apdrausti tik būsto konstrukciją, bet ne vidaus apdailą ir daiktus. Taip dažnai nutinka, kai polisas pasirašomas skubant, nesigilinant į detales, arba pasirenkamas pats pigiausias variantas.
Rezultatas – įvykus gaisrui ar užliejimui, draudikas kompensuoja sienas, grindis ir stogą, bet ne sugadintą parketą, virtuvės baldus, buitinę techniką ar rūbus spintose. Daugeliu atvejų būtent vidaus apdaila ir daiktai sudaro didžiausią nuostolių dalį. Šeimininkas lieka su apdraustomis plikomis sienomis, o realų remontą turi daryti iš savo kišenės.
Nepakankama draudimo suma
Antra dažna klaida – per maža draudimo suma. Gyventojai, norėdami sumokėti mažesnę metinę įmoką, apdraudžia būstą gerokai mažesne verte nei jo realus atkūrimo kaštas.
Pavyzdžiui, 80 kvadratinių metrų butas Vilniuje ar Kaune apdraudžiamas 40 tūkstančių eurų sumai, nors pilno atkūrimo – nuo konstrukcijų iki apdailos – kaina būtų dvigubai didesnė. Įvykus visiškai sunaikinančiai nelaimei, draudikas išmokės tik tiek, kiek nurodyta sutartyje. Skirtumą šeimininkas pridės pats.
Ypač ryški ši problema tampa privačių namų savininkams. Pastatyti naują namą šiandien kainuoja gerokai daugiau nei prieš kelerius metus, o daugelis polisų tą kainą vis dar skaičiuoja pagal senus rodiklius. Dėl to namo draudimas dažnai yra tas atvejis, kuriame sutarties suma labiausiai atsilieka nuo realybės ir kurį verta peržiūrėti pirmiausia.
Statybos medžiagos ir darbai per pastaruosius kelerius metus brango gana stipriai, tačiau daugelis gyventojų draudimo sutartis pasirašė prieš penkerius ar dešimt metų ir jų nebeperžiūri. Tai reiškia, kad net „pilnas“ draudimas šiandien dengs gerokai mažesnę dalį faktinių nuostolių.
Neįvertintos išimtys sutartyje
Draudimo sutartyse visada būna skyrius su išimtimis – situacijomis, kurių polisas nedengia. Jis dažnai perskaitomas paskubomis arba visai praleidžiamas. O būtent ten slypi daugiausia netikėtumų.
Dažniausios išimtys, apie kurias gyventojai sužino per vėlai:
- potvyniai ir gruntinio vandens pakilimas
- grybelio, pelėsio ar drėgmės sukelta žala
- elektros įtampos šuolių sugadinta technika
- žala dėl neūkiškumo arba netinkamos priežiūros
- ilgalaikis nuotėkis, kurio šeimininkas „turėjo pastebėti“
Pastarųjų metų oro anomalijos – stiprios audros, liūtys, potvyniai – parodė, kad standartinis polisas tokioms rizikoms dažnai neužtenka. Reikia papildomų sąlygų arba platesnės apimties draudimo paketo.
Pamiršti vertingi namų daiktai ir elektronika
Daug gyventojų mano, kad apdraudus butą automatiškai apdrausti ir visi jame esantys daiktai. Taip nėra. Namų apyvokos daiktai, elektronika, buitinė technika, baldai, drabužiai ar dviračiai dažnai turi būti draudžiami atskirai, o brangūs daiktai – papildomai deklaruojami sutartyje.
Ypač skaudu būna po vagysčių. Jei į polisą nebuvo įtrauktas kompiuteris, fotoaparatas, vestuvinis žiedas ar brangus dviratis iš rūsio – draudikas už juos neatlygins. Net jei pati draudimo sutartis galioja ir kiti daiktai padengiami.
Civilinės atsakomybės trūkumas
Bene labiausiai nustebina tai, kad daugelis būsto polisų neapima trečiųjų asmenų atsakomybės draudimo. Tai reiškia – jei dėl jūsų kaltės užliejamas žemiau esantis kaimynas ar sugadinamas jo turtas, žalą tenka atlyginti iš savo lėšų.
Užlieti kaimynai yra vienas dažniausių draudimo įvykių Lietuvos daugiabučiuose. Sumos siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų – ypač jei kaimynai ką tik baigė brangų remontą. Be civilinės atsakomybės draudimo visa tai guls ant šeimininko pečių.
Ką daryti, kad draudimas iš tikrųjų padėtų
Geros naujienos – daugumos šių problemų galima išvengti dar pasirašant sutartį. Kelios praktinės rekomendacijos:
Pirma, įvertinkite realią būsto vertę. Ne pagal tai, kiek jis kainavo perkant, o kiek kainuotų jį atkurti šiandien. Įskaičiuokite apdailą, įrangą, langus, duris.
Antra, perskaitykite išimčių skyrių. Tai pati svarbiausia sutarties dalis. Jei kažkas neaišku – klauskite draudiko, kol atsakymas taps aiškus.
Trečia, įtraukite namų daiktus ir civilinę atsakomybę. Tai dažniausiai kainuoja santykinai nedaug, bet labai stipriai padidina realią apsaugą.
Ketvirta, palyginkite kelių draudikų pasiūlymus. Sąlygos ir padengiamos rizikos tarp bendrovių skiriasi labiau, nei atrodo. Galima pasižiūrėti ir specialius būsto draudimo pasiūlymus, kurie neretai apima platesnį rizikų spektrą už panašią kainą.
Penkta, peržiūrėkite seną sutartį. Jei polisas pasirašytas prieš kelerius metus ir nuo to laiko nebuvo atnaujintas – labai tikėtina, kad jis jau nebeatitinka realios būsto vertės.
Galiausiai verta prisiminti vieną paprastą dalyką: draudimo polisas pats savaime nieko negarantuoja. Garantuoja tik tai, kas jame parašyta. Ir kaip tik todėl sutartį verta skaityti ne tada, kai įvyksta nelaimė, o gerokai anksčiau – kol dar yra ką keisti.
