Mūsų krašte išperėtas jūrinio erelio jauniklis tapo Lietuvos 100-mečio ambasadoriumi

 Mūsų krašte išperėtas jūrinio erelio jauniklis tapo Lietuvos 100-mečio ambasadoriumi

Kėdainių rajono miškuose daugėja retų rūšių paukščių. Gamtininkai, ornitologai, miškininkai vis dažniau pastebi mūsų kraštuose labai retą paukštį – jūrinį erelį. Ir jie nėra prašalaičiai, jie čia įsikuria, peri jauniklius. O šiemet vienas mūsų krašte išperėtų jūrinio erelio jauniklių tapo Lietuvos 100-mečio ambasadoriumi.

Taps ambasadoriais

Zoologijos muziejus planuoja iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sužieduoti apie 200 saugomų paukščių rūšių ir tokiu būdu atsekti jų migraciją. Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradeda įgyvendinti projektą „Paukščiai — Lietuvos ambasadoriai“. Sužieduoti paukščiai taps Lietuvos 100-mečio ambasadoriais.

Ambasadorius Kėdainiuose!

„Rinkos aikštės“ žiniomis, gamtos mylėtojai, fotografai viename Kėdainių rajono miškų užfiksavo jūrinį erelį. Neilgai truko išsiaiškinti, kad šie paukščiai ne klajūnai, o mūsų rajono miškų gyventojai. Tuomet buvo nuspręsta rasti jo lizdą.

Suradus lizdą, paaiškėjo, kad mūsų krašte gyvena ir peri didžiausias Lietuvos paukštis jūrinis erelis. Lizde buvo jauniklis. Jis buvo „apžieduotas“ dviem žiedais. Vienas informuoja apie žiedavimo metus, kitas suteikia informaciją apie patį paukštį. Mūsų krašte išperėtas paukštis tapo Lietuvos 100-mečio ambasadoriumi.

Buvo labai reta

„Programa vykdoma dėl to, kad dar prieš 30 metų jūrinis erelis buvo labai reta paukščių rūšis.  Iki 1987 metų jūrinių erelių lizdų Lietuvoje apskritai nebuvo. Manau, kad naudotas pavojingas pesticidas DDT kaupdavosi šių paukščių organizme, ir dėl to jų populiacija labai nukentėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kai jis buvo nustotas naudoti, po truputį, po dešimtmetį, šių paukščių populiacija atsikūrė“, – pasakojo žinomas ornitologas Saulius Rumbutis.

Pastebėjo ir miškininkai

Kėdainių miškų urėdijos Lančiūnavos girininkijos girininkas Vaidas Balsevičius, kuris kone kasdien lankosi savo prižiūrimose valdose, teigia dažnai pastebintis jūrinių erelių.

„Aš tikrai esu matęs ne vieną kartą. Apie žiedavimą pats visai neseniai sužinojau. Šiaip tai žinau, jog šie paukščiai gyvena Kuršių Nerijoje, Šilalėje, Šilutėje… bet kad Kėdainiuose… Tikrai nustebau. Bet tai mane, kaip miškininką ir šiek tiek paukščiais besidomintį žmogų, džiugina. Aš asmeniškai manau, kad jūriniam ereliui labai patinka tie Kaplių tvenkiniai. Manau, kad jiems čia yra pakankamai maisto. Mūsų rajono miškuose yra labai aukštų medžių, būtent tokių, kokių reikia jūriniam ereliui susikrauti lizdą. Juk jie krauna lizdus net ir 30 metrų aukštyje. Labai įspūdingi paukščiai. Smagu, kad jie gyvena ir mūsų krašte“, – savo žiniomis apie šiuos paukščius stebino ir nuotaikingai pasakojo V. Balsevičius.

Jūrinis erelis – vienas stambiausių pasaulyje ir didžiausių Lietuvoje perinčių plėšriųjų paukščių. Suaugusio paukščio svoris siekia 4,1 kg, o patelės – net 5,5 kg. Šio milžino sparno tarpugalis gali siekti iki 2,5 m. Jis minta žuvimi, daugiausia lydekomis, kuojomis, karšiais, vandens paukščiais, vidutinio dydžio žinduoliais, lesa dvėselieną. Taip pat gali pagauti vištą, mažesnę lapę, kartą jūrinio erelio lizde buvo aptiktas katinas, šerno jauniklis. Pelės jam – per menkas grobis. Jūrinis erelis peri šalia žuvingo vandens telkinio, o savo lizdui vietą renkasi miškuose. Lizdus ereliai krauna senuose, stambiuose ir aukštuose medžiuose, 11–27 m aukštyje. Į 1,5 m pločio lizdą paukštis padeda 1–3 kiaušinius ir peri apie pusantro mėnesio.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video