Mokslas vietoj spėlionių: tikslinamas pupų žalų vertinimas
Akademijoje mokslininkė dr. Ona Auškalnienė žemdirbiams pristato pupų nulenkimų ir nulaužimų tyrimų rezultatus./Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro nuotr.
Žemės ūkio mokslininkai liepos gale apsidraudusiems žemdirbiams pristatė eksperimentus, atliekamus pupų laukuose. Po 4 metų tokių tyrimų mokslininkų surinkti duomenys padės nustatyti tikslesnius pasėlių žalų vertinimo koeficientus ir bus įtraukti į pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo metodikas.
„Vertindami patiriamus nuostolius pastebėjome naujus požymius, kurių anksčiau nebuvome numatę. Pavyzdžiui, lapų nuostoliai pupų pasėlyje. Stovi tiesus pupos stiebas, o lapai nuplėšti – anksčiau gamta tokių nuostolių nepridarydavo. Iki šiol mūsų nuostolių vertinime lapų nuostoliai buvo įtraukti kartu su pupų nulaužimais ir nulenkimais. Pastaraisiais metais pastebėjome, kad atsiranda vien tik lapų netekimo sukeliami nuostoliai, nes augalas tampa nebeapsaugotas“, – sako mokslininkų tyrimus inicijavusi pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų reguliavimo vadovė Toma Rickevičienė.
Būtent todėl kilo poreikis moksliniais tyrimais patikrinti, kaip skirtingi pažeidimai iš tiesų veikia pupų derlių. Svarbu ir tai, kad moksliniai tyrimai atliekami stebint, kaip augalai regeneruoja būtent Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Tiria 50 ir 100 proc. pupų pažeidimus
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai jau trečius metus atlieka bandymus: imituoja krušos, audros ir liūties pažeidimus pupų laukuose, nulenkdami arba nukirpdami augalus 50 arba 100 proc. skirtinguose jų vegetacijos tarpsniuose: nuo stiebo augimo, žydėjimo iki grūdo susiformavimo.
Praktinę šių tyrimų pusę mokslininkai pademonstravo ir apsidraudusiems ūkininkams surengtame lauko seminare.
„Jau trečius metus Lietuvoje darome pupų bandymus, prieš tai 4 metus vykdėme bandymus rapsų laukuose. Mums svarbu palyginti rezultatus pagal konkrečias klimatines sąlygas Lietuvoje ir Vokietijos skirtinguose regionuose. Nors veislės tos pačios, vis tik vegetacinis periodas yra kitoks“, – paaiškina LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė.
„Iki tol nežinojome, kiek nulaužtos ar nulenktos pupos regeneruoja. Augalo nulenkimas dar nėra katastrofa. Augalai atsigauna. Esu mačiusi, kai labai ankstyvame tarpsnyje pažeistos pupos išleido šonines šakas ir derlius beveik nenukentėjo“, – pasakoja O. Auškalnienė.
Vėlesni eksperimentai leido tiksliau įvertinti, kokiomis sąlygomis pupos atsigauna geriausiai, o kada žala tampa negrįžtama.
„Įsitikinome, kad pupos, kaip ir kiti augalai, šiek tiek regeneruoja. Jei augalas nulinko, tai nereiškia, kad visas derlius prarastas. Vis tik jų atsigavimas priklauso ne tik nuo to, kokiame tarpsnyje pažeidžiamos, bet ir nuo konkrečių metų oro sąlygų. Šiemet vasariniams augalams – geri metai, nes jų vegetacijos metu iškrito nemažai kritulių, o tai svarbu jų augimui ir derliaus formavimui. Kuo geresnės augimo sąlygos, tuo lengviau pupoms regeneruoti. Jautriausios pupos žydėjimo metu. Ankstyvame tarpsnyje nulenktos jos mažiau nukenčia, nes dar turi laiko atsigauti. Nukirtus pupą vėlyvame tarpsnyje jau nebelieka nieko“, – eksperimentiniuose laukuose žemdirbiams pasakojo O. Auškalnienė.
Nukirstas augalas nėra blogiausias scenarijus
Dar viena tyrimų kryptis buvo ne tik pažeidimo laikas, bet ir jo pobūdis. Mokslininkams buvo smalsu palyginti pupos nulenkimą ir nukirtimą esant 50 arba 100 proc. pažeidimui: ar mažiau pažeistas augalas regeneruos geriau, ar prasčiau?
„Praktikoje teko matyti, kaip žydėjimo pradžioje nukirstos pupos regeneravo geriau nei mažiau pažeistos: jos išleido naujus ūglius, tolygiai vystėsi bei brendo. Mažiau pažeistos pupos ir iš likusių žiedų ankštis formavo, ir naujus ūglius leido, todėl branda buvo labai netolygi, o tai nėra gerai. Taigi, kartais nukirstas augalas nėra blogiausias scenarijus“, – pasakoja O. Auškalnienė.
Bandymų metu buvo vertinami ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos augalų regeneracijos galimybėms. Pirmaisiais bandymų metais buvo eksperimentuota su skirtingomis pupų veislėmis, bet didelių skirtumų nepastebėta, todėl bandymai Lietuvoje ir Vokietijoje tęsiami su „Tiffany“ veislės pupomis.
„Kur intensyvus žydėjimas sutapo su kaitra, pupos neužmezgė anksčių. Viršūnes nukepino. O kurie augalai per karščius jau buvo prašokę žydėjimą – visai neblogai atrodo. Mūsų laukuose vidutiniškai užsimezgė po 10-14 anksčių“, – pasakoja LAMMC vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė.
Anot jos, idealiomis oro sąlygomis pupų lapų netekimas nedaro didelės įtakos, bet įvairūs papildomi klimatiniai veiksniai didina riziką ir nuostolius.
„Idealios sąlygos pupoms, kai žydėjimo metu pakanka drėgmės ir temperatūra yra apie 20 laipsnių. Tada bitėms idealus oras skraidymui ir apdulkinimui. Ūkininkai sako, kad pupos apsimoka tik kas 6 metus, tikrai ne kasmet gauna gerą derlių, nes nedažnai papuola labai palankūs metai. Augina jas dėl sėjomainos“, – komentuoja G. Kadžienė.
„Žydėjimo vidury ar vėlesniuose tarpsniuose 100 procentų nukirstos pupos jau beveik nieko nebeužaugina. Nebėra ko kulti ir ko ten važiuoti. Lieka tik užfiksuotas biologinis azotas – nauda, kad dirvožemis liks pagerintas. Tuo tarpu nulenkimas pupoms mažiau žalingas. Žydėjimo metu 100 procentų nulenktos užaugina mažesnį derlių, tačiau jeigu ankštys pilnai užaugusios, beliko tik sunokti, tai pupų nulenkimo nuostoliai yra minimalūs“, – papildo G. Kadžienė.
Šie pastebėjimai padeda geriau suprasti, kodėl vienodas pažeidimas skirtingais metais ir skirtingu metu gali lemti nevienodus nuostolius.
Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik mokslui, bet ir praktiniam nuostolių vertinimui.
„Pagrindinis tikslas – kompetentingai ir objektyviai įvertinti žemdirbių patiriamus nuostolius. Neturime tikslo palenkti į kažkurią pusę. Siekiame susirinkti maksimaliai tikslią informaciją iš mokslinės pusės ir žemdirbių. Klimatas keičiasi, tad susiduriame su iššūkiais. Ūkininkai labiausiai pajuto išaugusį nuostolių skaičių. Jei prieš 10 metų kalbėdavome, kad kažkur atsitiko kruša, tai dabar jau mažai regionų nepatyrė krušos, kalbu apie didelius ledėkus.
Anksčiau temperatūros perėjimai buvo ramūs, o dabar greitai keičiasi, tapo normalu temperatūros svyravimai nuo +14 iki +35 laipsnių. Klimatas ekstremalėja, o rizikų paletė plečiasi. Krušos ankstyvėja ir iki pat derliaus nuėmimo išlieka didžiulė rizika. Įtampa, kad pasėliuose kažkas gali nutikti, vis auga“, – mokslinių tyrimų Lietuvos klimatinėmis sąlygomis svarbą komentuoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė T. Rickevičienė.
