Minėsime savanorio P. Lukšio 140-ąsias gimimo metines: žygis ir netikėti istorijos faktai
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Šeštadienį, vasario 7-ąją, Kėdainiai taps gyvosios istorijos erdve – nuo ryto iki popietės mieste vyks 1919 metų Kėdainių kautynių ir pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio 140-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai. Juos organizuoja Kėdainių krašto muziejus ir Daugiakultūris centras, kviečiantys gyventojus ne tik pagerbti žuvusiuosius, bet ir giliau pažvelgti į sudėtingą Nepriklausomybės kovų laikotarpį.
Minėjimas prasidės 9.30 val. Šv. Mišiomis už žuvusius Lietuvos laisvės kovose Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje. Vėliau, nuo 10 iki 12 val., visi norintys galės dalyvauti pažintiniame žygyje po Kėdainių miestą, aplankant Nepriklausomybės karų ir kitų epochų militarinius objektus. Žygis prasidės prie Šv. Jurgio bažnyčios, registracija nereikalinga. Aplankysime buvusią Lietuvos kariuomenės Kėdainių įgulos bažnyčią, kurioje kariai duodavo priesaiką Tėvynei; 1831 m. sukilėlių mūšio su rusų kariuomene vietą; taip pat buvusios XIX-XX a. artilerijos įgulų kareivines; Jono Žemaičio-Vytauto tarnybos vietą; buvusios Kareivinių aikštės vietą; sovietų lakūnų ir raketinių pajėgų įgulų karininkų „gorodoką“.
11 val. Kėdainių karių kapuose Dotnuvos gatvėje vyks iškilminga ceremonija, skirta Lietuvos savanoriams, 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyviams ir kitiems žuvusiems kariams pagerbti. Žygio pabaigoje, 11.45 val., dalyviai rinksis Senosios Rinkos aikštėje, kur jų lauks karšta arbata.
Vidurdienį renginiai persikels į Daugiakultūrį centrą, kuriame 12 val. prasidės istorikų pranešimai ir diskusijos apie 1919–1923 metų kovas už Lietuvos nepriklausomybę. Klausytojai išgirs doc. dr. Vytauto Jokubausko, prof. Valdo Rakučio ir Vaido Banio įžvalgas apie Kėdainių frontą, karo kasdienybę ir iki šiol mažiau žinomas istorijos detales.
Vienas intriguojančių diskusijos akcentų – vadinamasis „stebuklas prie Nevėžio“. Ypač atšiaurią 1919 metų žiemą stabdant Rusijos kariuomenę, Kėdainių ir Panevėžio savanoriams talkino ir vokiečių kariai, vadinti saksų savanoriais. Istorikai pasakos, kokie vokiečių kariniai junginiai kovėsi Lietuvoje, kodėl jie čia atsidūrė ir koks buvo jų realus indėlis į Nepriklausomybės kovas. Paradoksalu, bet vieną sunkiausių pirmųjų kautynių dienų nežuvo nė vienas lietuvių karys, o pirmosios aukos buvo būtent vokiečiai.
Pranešimuose bus paliesta ir jautri tema – Kėdainių karių kapinės, kuriose ilsisi karių iš skirtingų Nepriklausomybės karų frontų palaikai. Nors frontas Kėdainiuose neužsilaikė ilgai, čia palaidotų žuvusiųjų mūšio lauke – mažuma. Kodėl taip nutiko? Istorikai kalbės apie karo ligas, psichologinį spaudimą, savižudybes, tarnybos sąlygas ir kasdienį karių gyvenimą, kuriame mirtis tykojo ne tik apkasuose.
Renginiai Kėdainiuose žada ne tik istorinę atmintį, bet ir atvirą, gyvą pokalbį apie karą, drąsą, baimę ir pasirinkimus, nulėmusius Lietuvos valstybės likimą.
Renginiai nemokami. Jų metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.
Organizuoja Kėdainių krašto muziejus ir Kėdainių rajono savivaldybė.
2 Komentarai
Smetonos laikų žurnalą su straipsniu apie Šėtos mūšį su bolševikais .Toliau buvo aprašyta ir savanorio Lukšio žūtis. Tada irgi mokėjo aprašyt naujai atsikūrusios valstybės pasiekimus kovoje už savo laisvę.
Manau, kad kedainiečiams butu idomu paskaityt apie kraštiečių kovas už laisve * . Artėja vasario 16 oji , butu šaunu daugiau sužinot apie Kedainiu muši