Metų Mama: „Viską patiekdami ant lėkštutės gadiname vaikus“

Metų Mama Regina Šimkienė mama tapo devynissyk. Žiūrėk nežiūrėjęs, tačiau ji visai nepanaši į devynių galybių kasdienių rūpesčių nukamuotą moterį. Regina jaunatviška, žavi, nors santūri, bet spindinčios jos akys išduoda veiklų ir energingą būdą. Mamai laiko pakanka viskam: pasirūpinti vaikais, susitvarkyti namus, dirbti mėgstamą darbą, iš Sirutiškio su abituriente dukra atvažiuoti į Babėnų šilą pasimankštinti ar leistis visiems namiškiams į žygį su baidarėmis. Akivaizdu – Šimkai paneigia visus Lietuvoje sklandančius mitus apie daugiavaikes šeimas.

– Krašto bendruomenė Jus įvertino kaip Metų Mamą. Ar svarbus Jums šis įvertinimas?

– Malonu, kad kažkas pamatė ir pastebėjo. Vis tik buvau nustebinta (kukliai šypsosi).

– Kodėl? Juk ne kiekviena augina devynis vaikus?

– Mes nemėgstame viešumos. Kai Sirutiškio seniūnaitė pasakė, kad pasiūlė mane į Metų Mamos nominaciją, visą dieną virpėjau iš jaudulio. Maniau: „O, Dieve!“ (nusijuokia).

Jau ne pirmus metus mane ketino siūlyti šiai nominacijai, bet vis nesutikdavau. Visuomenėje susiformavęs klaidingas požiūris į dideles šeimas. Nenoriu, kad paskui vaikus apkalbėtų ar erzintų. Kam to reikia?

– Vis tik tenka susidurti su tokiu požiūriu, kai daugiau atžalų auginančios šeimos nė nesigilinus išsyk prilyginamos probleminėms šeimoms?

– Sutinki žmogų, pasakai, kad augini devynis vaikiukus, jis net nežinodamas, kokia tavo situacija, kaip gyveni, iškart mano, kad jei jau gimdai daugiau atžalų, tai tik dėl pašalpų. Yra mamų, kurios taip elgiasi. Jos ir sukūrė tokią nuomonę. Bet tikrai Lietuvoje yra moterų, kurios gimdo ne dėl pinigėlių. Be to, tie pinigėliai laikini ir labai maži. Kiekviena šeima, auginanti vaikų, žino, kiek tai kainuoja. Augant vaikams, auga ir jų poreikiai.

– O kaip jautėtės stovėdama ant scenos, kai Jus ir kitą moterį – Živilę Vaidotienę, paskelbė Metų Mamomis?

– Patyriau šoką (juokiasi). Netikėjau, kad tapsiu Metų Mama. Nežinojau, ką daryti. Tik šypsojausi ir nė nenumaniau: juoktis ar verkti. Bet neslėpsiu, buvo malonu.

– Kokia buvo Jūsų ir Jūsų vyro meilės istorija?

– Su vyru susipažinome kaimo šokiuose. Aš augau Kalnaberžėje, o jis vietinis – Sirutiškyje. Vyras buvo ką tik grįžęs iš kariuomenės. Jis mane sužavėjo gerumu. Buvo aukštas, gražus (pasufleravus šalia sėdinčiai dukrai apie vyro išvaizdą priduria Regina). Pažiūrėkit į vaikus – pagal juos galima spręsti, kad buvo dailus (juokiasi). Ištekėjau jauna – 17 metų. Netrukus gimė pirmagimis sūnus. Dabar jam 22-eji, mažiausiam berniukui – devyneri.

Jei vyras nebūtų buvęs toks geras, nemylėtų taip stipriai vaikų, tai atžalų tiek daug ir nebūtų (nužvelgusi vaikus ištaria mama). Bene svarbiausias vyro bruožas – kad mylėtų vaikus.

– O ar kalbėjote apie planus turėti didelę šeimą?

– Vyras užaugo trijų vaikų šeimoje, o aš – penkių. Norėjome didesnės šeimos, bet tokios didelės neplanavome (juokiasi). Kai buvau maža, įsivaizduodavau, kad turėsiu mažiausiai tris vaikus, tad galvojome apie tris keturias atžalas. O Dievulis davė devynias.

– Vyriausias sūnus ir dukra savarankiškus gyvenimus kuria Anglijoje. O kaip atrodydavo šeimos kasdienybė, kai dar visi vaikai gyveno čia? Kaip spėdavote visus suruošti į mokyklą?

– Chaosas (skambiai nusijuokia). Rytais namie būdavo chaosas. Vakare nuolat primindavau: „Vaikai, susidėkite viską, ko reikia.“ Ryte, žiūrėk, to trūksta, ano trūksta ir, aišku, prisimena tik ryte – viskas paskutinę minutę. Tada namie eidavome galvomis (darsyk šypteli).

– O kaip sekdavosi tą chaosą suvaldyti?

– Visaip būdavo. Tekdavo ir pasipykti, ir gražiuoju, bet juk vaikai yra vaikai. Čia ne karinė tarnyba, ne vaikų namai, kad būtų griežta disciplina. Niekad nebūdavo, jog štai tokiu laiku visi turi valgyti, o tokiu – būti lovose.

– Bet turite šeimos taisyklių?

– Taip. Reikia gerbti vyresnius. Vyresnieji turi padėti mažesniems, tėvams.

– O nebaugino mintis, kaip reikės į gyvenimą tiek vaikų išleisti?

– Ir dabar baugina, tačiau mano vaikai labai savarankiški. Jie nėra reiklūs. Gal nuo mažens išmoko suprasti, užjausti. Dažnai net pati sau viena pagalvoju: „Kaip džiaugiuosi, kad turiu tokius gerus vaikus.“

– Kaip vienu metu sugebėdavote dėmesį paskirstyti devyniems?

– Visos mamos nori, kad nė vienam vaikui netrūktų dėmesio. Galbūt ne visada pavyksta atiduoti tiek, kiek reikėjo, bet stengiesi. Nesu tobula (šypteli), kaip ir visi žmonės, kaip ir visos mamos.

– Jūs labai veikli. Rūpinatės vaikais, namais, dirbate ir netgi randate laiko mankštai, sveikatinimuisi. Štai kabantys medaliai sako, kad dalyvaujate „ruonių“ šventėse, o kompaniją lendant į eketę Jums palaikė ir vienas iš jauniausių sūnų.

– Stengiamės gyventi aktyviai – visa šeima. Sportuoti mėgstame, tik va su sveika mityba mums sunku (juokiasi, kol dukra pjausto visus namus gardžiai užkvėpinusį pyragą). Mėgstame ir pyragą išsikepti, ir cepelinų išsivirti. Štai dukra labai susidomėjusi kulinarija, tad savaitgaliais nuolat lepina šeimą įvairiausiais gardumynais. Aš maistą gaminu iš reikalo, o dukra virtuvėje sukasi su meile. Vyras irgi labai mėgsta gaminti. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, tad kai grįžta iš kelionių, abu su dukra gamina ir vertina vienas kito patiekalus, o mes ragaujame.

– Sakėte, kad gegužės 13-ąją – per Mildines, lietuvių meilės dieną, Jums sueis 40 metų. Bet atrodote kur kas jaunesnė! Vadinasi, vaikai labai daug padeda.

– Taip, ir tėvelis mus myli, lepina. Vasarą važiuojame atostogų. Dabar labai pamėgome baidarių sportą. Kartą net per liūtį plaukėme! Puikiai praleidome laiką. Keliaujame pažaisti dažasvydžio, leidžiamės į dviračių žygius, dalyvaujame sporto renginiuose. Atostogauti prie jūros didelei šeimai brangoka.

– Ar daug laiko galite skirti tik sau?

– Dabar, kai vaikai paaugę, tikrai galiu. Kai vyras grįžta iš darbo kelionės, vaikai mus išleidžia dviese išvažiuoti. Šaunuoliai mūsų vaikai.

Kai ištekėjau, buvau nė 12-os klasių nebaigusi. Baigiau prieš šešerius metus – Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre. Paskatino vyriausias sūnus ir vyriausia dukra, o prieš 10 metų įgijau vairuotojo pažymėjimą. Visa tai – vaikų iniciatyva. Jie sako: „Mama, tu tik tobulėk.“ (atžalomis neatsidžiaugia moteris). Vaikai nenori, kad užsisėdėčiau vietoje. Dabar stengiamės ir tėtį į sportą įtraukti, bet jis tinginiukas (juokiasi).

– Užaugote didelėje šeimoje, pati sukūrėte didelę šeimą. Ar žinote, ką reiškia vienatvė?

– Nežinau ir bijau vienatvės. Būna tokių dienų vasarą, kai vaikai kaime tai futbolą žaidžia, tai dar kur, tada galvoju: „Greičiau pareitų – jau man liūdna.“ Pripratau prie šurmulio. Gali pailsėti dieną dvi, bet ne ilgiau.

– Visuose namų kampuose švaru, gražu, sūnaus minkytu, dukros ruoštu ir keptu pyragu kvepia, visi puikios nuotaikos. Regis, nieko netrūksta. Bet kaip sekasi tokią didelę šeimą Lietuvoje išlaikyti?

– Sunku, bet tėveliui ačiū. Tėvelis sunkiai dirba, kad mums visko pakaktų. Retai jį turime, tačiau jis stengiasi dėl mūsų.

– Kitų šeimų ir vienas auginamas vaikas šunkeliais nueina, o Jūs turite devynis ir visais galite didžiuotis: vieno taurių už pasiekimus šokant nesuskaičiuosi, kito – medaliai už futbolą ir pan. Kokias vertybes vaikams diegiate?

– Labiausiai prašau, kad neskriaustų kito, nedaryti blogų dalykų, nes, esu įsitikinusi, jie visada sugrįžta. Prašau nesielgti taip, jog vėliau reikėtų gailėtis ir gėdytis. Žinoma, kartais jie prasikalsta, kartais tenka važiuoti aiškintis į mokyklą, bet kam nepasitaiko?

Mano vaikai jautresni. Jei pamato, kad mama verkia, tada ir patys susigraudina, apgalvoja savo elgesį.

Geri, sąžiningi, dori, sveiki – svarbiausia, kad užaugtų tokie. O pinigų užsidirbs. Mokome vaikus savarankiškumo. Draugės sūnus elektrinį virdulį ant dujinės viryklės užkaitė – nežinojo, kaip naudotis. Mat jam viskas būdavo paduota ant lėkštutės. Tėvai klysta taip elgdamiesi. Jie tiesiog gadina vaiką. Ką toks vaikas darys išėjęs į gyvenimą?

Kitos draugės šeima augina tris vaikus. Jie puikiai materialiai apsirūpinę, bet moko savo atžalas užsidirbti patiems. Taip ir reikėtų elgtis.

– Kaip Jūsų namuose atrodo Mamos diena?

– Jei vaikai spėja atsikelti anksčiau, tada atneša kavos į lovą, išbučiuoja, pradeda plaukti atvirukai, darbeliai. O smagiausia eiti į mokyklos šventinius koncertėlius – net apsiverkiu (juokiasi). Jaučiuosi mylima. (Nors Regina kuklinasi, bet dukra rodo ant sienos pakabintą diplomą, kad mamą mokykloje titulavo Mamų Mama. „Kitų tėvai net nedirbdami neatvyksta į mokyklos renginius, o mūsų mama visada būna“, – didžiuojasi mergina.)

– Ką Jums reiškia motinystė?

– Būdama su savo vaikais jaučiuosi labai laiminga. Svarbiausia, kad jie būtų sveiki. Labai bijau ir nerimauju, kai jie suserga. Net naktimis sukasi mintys: „Kad tik greičiau pasveiktų ir viskas būtų gerai.“ Laimė, iki šiol viskas taip ir yra.