„Magdeburginiams“ Kėdainiams – 429-eri
Balandžio 15-oji reikšminga ne vien tuo, kad visame pasaulyje minima Kultūros diena.
Nors tądien daugelis kultūrinių renginių yra dedikuota būtent šiai progai, tačiau Kėdainiams ši data ypatinga dar ir tuo, jog 1590 m. balandžio 15 d. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza suteikė Kėdainiams Magdeburgo teisę.
„Tais laikais buvo miestų, kurie galiausiai virto kaimais. Buvo ir bažnytkaimių, kurie išaugo į miestus. Sunku pasakyti, kaip viskas būtų buvę, kur šiandien būtų Kėdainiai ir kokios reikšmės, jeigu ne toji istorinė diena, bet mes, kėdainiečiai, išties turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Turime džiaugtis gyvendami tokiame puikiame mieste“, – įsitikinęs Kauno kolegijos ir Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro teisės pagrindų dėstytojas Romualdas Mišeika.
[quote author=“R. Mišeika“]Tais laikais buvo miestų, kurie galiausiai virto kaimais. Buvo ir bažnytkaimių, kurie išaugo į miestus. Sunku pasakyti, kokios reikšmės šiandien būtų Kėdainiai jeigu ne toji istorinė diena, bet mes, kėdainiečiai, išties turime kuo džiaugtis.[/quote]
Europietiškas miestas verslu ir teisine sistema
Nuo 1549 m. Kėdainių miestas tapo vienu pirmųjų ir aktyviausių reformacijos židinių LDK, ūkinę ir prekybinę veiklą pagyvino 1581 m. įkurtas laisvas uostas Skongalio priemiestyje.
Kėdainių vystymąsi ir raidą neabejotinai paskatino 1590 m. Kėdainiams suteikta Magdeburgo teisė.
„1590 m. suteikus Kėdainiams savivaldą, miestas gavo teisę tvarkytis kitų savivaldžių miestų pavyzdžiu. Buvo suteiktas herbas ir teisė turėti antspaudą, rengti tris metines muges, šeštadieniais – turgų, steigti krautuves, plėtoti amatus. Kėdainiai tapo europietišku miestu – europietišku savu verslu, teisine sistema, – apie laikus, kuomet mieste buvo panaikintos žemės, pilies ir tribunolo teisės, o bylos buvo sprendžiamos pagal Magdeburgo, arba saksų teisę, „Rinkos aikštei“ pasakoja R. Mišeika. – Kėdainiai suklestėjo ir tapo svarbiu Lietuvos miestu, tokiu kaip Vilnius ar Kaunas. Nepamirškime ir prekybinę veiklą pagyvinusio uosto, nepamirškime ir Kėdainių bei švedų sutarties pasirašymo 1655 m. spalio 20 dieną. Kėdainiai buvo gyvas pirklių miestas. Magistratas rūpinosi, kad mieste būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės akmenimis. Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius turėjo atgabenti po akmenį, kurie ir nugulė Kėdainių gatvėse. Miestas dar iki Magdeburgo teisės suteikimo buvo patrauklus užsieniečiams – nuo XV a. vidurio Kėdainiuose plokščiadugniais laivais pradėjo lankytis vokiečių Hanzos pirkliai. 1590 m. suteikus savivaldą šis kraštas tapo dar gyvesnis ir patrauklesnis.“
Vienas po kito
Iš viso nuo 1387 iki 1795 m. LDK gyvavo apie 250 savivaldžių miestų. Tai nebuvo daug, palyginus su visų miestų skaičiumi.
Visgi tarp savivaldžių buvo visi didesni Lietuvos miestai.
[quote author=“Aut. past.“]1590 m. suteikus savivaldą šis kraštas tapo dar gyvesnis ir patrauklesnis.[/quote]
Klostantis stambiajai žemėvaldai, Lietuvoje atsirado tokių miestelių ir miestų privačiose bei bažnytinėse žemėse. Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir kiti didikai rūpinosi savivaldos savo pagrindiniams miestams suteikimu, suprasdami jos reikšmę miestų augimui. Tad tokias privilegijas XVI a. gavo Biržai, Kėdainiai, Nesvyžius, Sluckas ir kiti privatūs miestai.
„Esame išskirtinis miestas savo istorine praeitimi ir asmenybėmis, kurie tą istoriją kūrė. Ir ne vien Kėdainių, bet ir Lietuvos istoriją, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Kalbu apie Radvilas“, – pasakoja kėdainietis istorikas.
Po herbą – bent jau širdyse
Balandžio 15-oji, anot R. Mišeikos, gana nepelnytai nustumiama į istorinių datų paraštes.
„Mes suvokiame 1991-ųjų sausio, 1918-ųjų vasario, 1990-ųjų kovo mėnesio svarbą, trispalvėmis pasipuošę minime Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Bet man, kaip istorikui, labai norėtųsi, kad balandžio 15-ąją bent jau širdyse laikytume… Kėdainių miesto herbą. Ir meilę savam kraštui, – akcentuoja R. Mišeika. – Manau, jog dažnas kėdainietis, paklaustas, kuo svarbi ši diena, sunkiai įvardintų Magdeburgo teisės suteikimo Kėdainiams sukaktį. Ir tai yra švietimo spraga.“
Pilietinis ugdymas prasideda nuo savo kiemo
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro teisės pagrindų dėstytojas anksčiau miesto mokyklose moksleiviams vedė ir pilietinio ugdymo pamokas.
„Jas pradėdavau nuo Kėdainių istorijos. Vaikai nustebdavo: „Pilietinis ugdymas ir Kėdainių istorija? Prie ko šie du dalykai?“ – prisiminęs nuostabą moksleivių veiduose šypteli R. Mišeika. – Mano manymu, pilietinis ugdymas ir turi prasidėti nuo savo miesto, savo gatvės istorijos ir istorinių asmenybių pažinimo.“
[quote author=“R. Mišeika“]Mano manymu, pilietinis ugdymas ir turi prasidėti nuo savo miesto, savo gatvės istorijos ir istorinių asmenybių pažinimo.[/quote]
Mokyklose didelės šventės nebus
Tiesa, balandžio 15-ąją Kėdainių miesto bendrojo lavinimo įstaigos minės be didelių iškilmių.
Tik Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija Magdeburgo teisės suteikimo dienai skirs didesnį dėmesį – pirmadienį į mokyklą ateinančius jaunuosius kraštiečius pasitiks teatralizuotas persirengėlių pasirodymas.
