Lietuvoje – reali grėsmė pasikartoti Lenkijos potvyniui? Čia vos 1 proc. užtvankų tėra geros būklės!
Apžiūrint Kėdainių rajono savivaldybėje esančias užtvankas pavasarinių ir rudeninių apžiūrų metu nustatyta, kad vienų užtvankų bū- klė yra patenkinama, kitų užtvankų būklė gera. Užtvankoms sutvarkyti reikėtų ne mažiau kaip 6 mln. eurų./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Tokios audros, kokia neseniai siautė vidurio Europoje, Senasis žemynas nematė jau pusšimtį metų. Čekijoje, Austrijoje, Lenkijoje patvinusios upės nusiaubė ištisus miestus, žuvo ne vienas žmogus. Kaimyninėje Lenkijoje lietaus ir vėjo neatlaikė kelios užtvankos, o joms pratrūkus, milžiniška jėga vanduo tiesiog nušlavė viską, ką sutiko savo kelyje. Valdžia situaciją apibūdina kaip kritinę. Tačiau ar iš kaimynų nelaimės kažko pasimokė? Pasirodo, kad vos 1 proc. mūsų šalies užtvankų tėra geros būklės. Ne mažesnį nerimą kelia ir tai, kad net nėra tiksliai žinoma, kokios vietovės būtų paveiktos trūkus vienai ar kitai užtvankai, bei ką tiksliai reikėtų daryti, jei, neduok Dieve, taip nutiktų.
Tik 1 proc. užtvankų Lietuvoje yra geros būklės
Lietuvoje iš viso yra 1 371 užtvanka. Aplinkos ministerija užsakė studiją, kurioje buvo vertinamos užtvankos, tiesa, įvertinti pavyko tik nedidelę jų dalį – 203. O įvertinus jas paaiškėjo, kad tik 1 proc. užtvankų yra geros būklės – 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės būklės.
Aplinkos ministerija teigia, kad net neaišku, kiek pinigų reikėtų norint užtvankas sutvarkyti, tačiau esą didelė dalis užtvankų nebenaudojamos pagal funkciją, todėl ir remontuoti jų nelabai verta.
„Užtvankų rekonstrukcijos išlaidos gali labai skirtis, priklausomai nuo jų techninės būklės, aplinkos sąlygų, dydžio bei remonto technologijų. Remiantis Viešųjų pirkimų duomenimis, savivaldybių įsigyjami užtvankų rekonstrukcijos darbai kainuoja nuo 100 tūkst. iki beveik 1 mln. eurų“, – komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jonė Leščinskaitė.
Lietuvoje iš viso yra 1 371 užtvanka. Aplinkos ministerija užsakė studiją, kurioje buvo vertinamos užtvankos, tiesa, įvertinti pavyko tik nedidelę jų dalį – 203.
Aut. past.
Už užtvankas atsakingos savivaldybės
Vis dėlto paaiškėjo, kad pagal Savivaldos įstatymą, savivaldybės yra atsakingos už valstybei priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymą ir naudojimą, kurie jai perduoti patikėjimo teise.
„2022 m. buvo priimtas Vandens įstatymo pakeitimas, kuriame įpareigojama šalinti užtvankas, kurios trukdo užtikrinti upių vientisumą, neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei arba jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.
Aplinkos ministerija formuoja politiką įvairiais su užtvankomis susijusiais klausimais, kaip vandenų, aplinkos apsaugos, statybos politika, tačiau nėra atsakinga už valstybei priklausančius ir savivaldybių valdomus statinius. Statinio valdytojas turi užtikrinti, kad statinys atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, kokybiškai ir laiku atliekamos apžiūros ir finansuojamas jų sutvarkymas“, – teigė J. Leščinskaitė.
Kėdainių rajono savivaldybės administracija patikėjimo teise prižiūri 15 užtvankų. Kėdainių rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso Kėdainių miesto, Dotnuvos ir Krakių užtvankos.
Kaip teigė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Saulius Jacius, kiekvienais metais pavasarį po potvynio ir rudenį atliekamos užtvankų apžiūros ir surašomi apžiūros aktai.
„Apžiūrint užtvankas pavasarinių ir rudeninių apžiūrų metu, taip pat jei reikia vertinant neeilinių apžiūrų metu, šiuo metu nustatyta, kad vienų užtvankų būklė yra patenkinama.
Kitų užtvankų būklė gera.
Skaičiuotume, kad reikalinga sutvarkyti užtvankoms suma būtų ne mažiau kaip 6 milijonai eurų. Negalime šiuo metu įvertinti darbų atlikimo sumų. Konkrečiu atveju kiekvienai užtvankai atliekami projektavimo darbai ir skaičiuojama sąmatinė darbų vertė“, – sako S. Jacius.
Savivaldybė informavo, kad visos savivaldybei priklausančios užtvankos yra kiekvienais metais prižiūrimos (atliekamas šienavimas, būtini priežiūros ir remonto darbai).
2023–2024 atlikta Vaidatonių tvenkinio užtvankos rekonstrukcija. Bendra rekonstrukcijos kaina – 601 tūkst. eurų. Lėšos valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybės.
2024 m. bus remontuojama Krakių II tvenkinio užtvanka, kuriai skirta Kėdainių rajono savivaldybė administracijos lėšų – 131,6 tūkst. eurų.
Tik 1 proc. užtvankų yra geros būklės – 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės būklės.
Aut. past.
Kas būtų užtvankoms subyrėjus, nelabai aišku
Galima būtų tikėtis, kad jei jau tik 1 proc. užtvankų yra geros būklės, atsakingi specialistai galėtų turėti planą, ką daryti toms užtvankoms trūkus.
Gal ir yra žinoma, kokia Kauno dalis paskęstų trūkus Kauno marių užtvankai, tačiau kokie plotai būtų apsemti trūkus kitoms užtvankoms, panašu, nė nežinia.
Apie tai būtų sužinoma tik tada, jei Lietuvoje nutiktų tokia pati nelaimė, kaip Lenkijoje.
„Aplinkos ministerijos institucijos teiktų svarbią informaciją apie situacijos eigą, pavyzdžiui, Hidrometeorologijos tarnyba prognozuotų kritulių kiekį ir potvynio riziką, o Aplinkos apsaugos agentūra parengtų išankstinius potencialiai užliejamų teritorijų žemėlapius“, – sako ministerijos atstovė.
Panašiai laikosi ir Kėdainiai – spėlioti kas būtų, jeigu būtų, niekas net nesiruošia. Ir skaičiuoti, ir iš anksto ruoštis – taip pat.
„Labai sunku prognozuoti, kas būtų, jeigu būtų. Pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti.
Tokiais atvejais, tikėtina, reikėtų skelbti nelaimės vietoje ekstremalią situaciją ir šalinti padarinius“, – sakė ir S. Jacius.
Vis dėlto Vidaus reikalų ministerija teigia, kad baimintis, jog Lietuvoje būtų kažkas tokio, kaip Lenkijoje ir Čekijoje, net nereikėtų, mat grėsminga situacija ten susidarė dėl reljefo, kurio Lietuvoje nėra.
„Lietuva yra turėjusi ne vieną potvynį Nemuno žemupio teritorijose, didelių miestų, kaip Klaipėda, Kaunas, Vilnius dalinio užtvindymo patirties. Visos tarnybos žino savo funkcijas ir esant atitinkamoms orų prognozėms ruošiasi teikti pagalbą, perspėti gyventojus, teikia jiems rekomendacijas.
Lenkijoje ir Čekijoje potvyniai vyko vietovėse, kurios yra smarkiai kalvotos, todėl esant smarkiam lietui susidaro stiprios purvino vandens srovės, greitai patvinsta upės ir upeliai. Todėl toks potvynis pridaro didelės žalos, nes nuplaunami ir sugriaunami statiniai, tiltai, keliai.
Lietuvoje, net ir esant stipriam lietui teritorijos tik patvinsta, bet vanduo teka silpnesniais srautais, todėl tokie nuostoliai mažai tikėtini“, – teigė ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Jis pridūrė, kad esant didesnio masto pagalbos poreikiui, yra galimybė kreiptis tarptautinės pagalbos. Tam yra sukurtas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas. Tuo tarpu konkretūs potvynio nusiaubtų vietų ir nukentėjusių gyventojų gelbėjimo veiksmai yra žinomi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
