Kur plės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

 Kur plės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

Politikai nusprendė, kur bus įrenginėjami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai per ateinančius 10 metų.

Eglė KUKTIENĖ

Paskutiniame praėjusių metų rajono tarybos posėdyje buvo priimtas svarbus sprendimas – patvirtintas Kėdainių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimas. Tai reiškia, kad apsispręsta, kaip toliau Kėdainių rajone bus vystoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra.  

Perspektyva – dešimčiai metų

Kėdainių miesto aglomeraciją sudaro 15 atskirų rajonų, kuriuose yra išvystyta, vystoma arba numatoma vystyti per ateinančius 10 metų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei 6 priemiestinių kaimų urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos.

Šis teritorinis paskirstymas glaudžiai susijęs su pernai patvirtintu miesto bendruoju planu.

Keturi etapai

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra bus vykdoma keturiais etapais.

Pirmasis etapas, kuris yra numatomas 2021–2023 metais, bus finansuojamas gausiausiai. Jam skirta 4,62 mln. eurų.

Į šį etapą įtrauktos šios teritorijos: Daumantų g. rajonas, sodų bendrijos „Užuovėja“, „Rasa“, „Vyturys“, „Justinava“, Kauno g., Juodkiškio g. rajonas, centrinė miesto dalis, J. Basanavičiaus g., Birutės, Kęstučio g. rajonas, Paobelio k., Vilainių k., Babėnų g. rajonas.

Antrasis etapas, kurio vystymo laikas 2024–2027 m. bus finansuojamas 0,61 mln. eurų. Jame atsidūrė  Kauno g., Juodkiškio g. rajonas, Respublikos g., T. Bružaitės g. rajonas.

Trečiasis etapas planuojamas 2028–2031 m., jam skirtas finansavimas siekia 0,58 mln. eurų. Šiame etape yra Kauno g., J. Viržonio g. rajonas.

Ketvirtasis etapas – 2021–2031 m., jam skirta 0,69 mln. eurų. Jame yra numatyti darbai Janušavos kaime.

Pirmasis tinklų įrengimo etapas numatomas 2021–2023 metais, jis bus finansuojamas gausiausiai – tam skirta 4,62 mln. eurų. Į šį etapą įtrauktos šios teritorijos: Daumantų g. rajonas, sodų bendrijos „Užuovėja“, „Rasa“, „Vyturys“, „Justinava“, Kauno g., Juodkiškio g. rajonas, centrinė miesto dalis, J. Basanavičiaus g., Birutės, Kęstučio g. rajonas, Paobelio k., Vilainių k., Babėnų g. rajonas.

Aut. past.

Pagal ką nusprendė?

Aglomeracijų nustatymo tvarka parengta remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių 2 priede aprašyta „Aglomeracijų ribų nustatymo metodika“.

Pirmiausia yra nustatomos esamos urbanizuotos ir/ar prioritetinės plėtros teritorijos, vadovaujantis galiojančiais savivaldybės ir/ar vietovės lygmens, bendraisiais planais.

Tuomet aglomeracijoms priskiriamos teritorijos, kuriose gyvenančių žmonių skaičius – 25 ir daugiau/ha (mažo gyventojų tankio teritorijos įtraukiamos, jei jos tenkina 3 000 eurų vieno gyventojo prijungimo kriterijų).

Į aglomeraciją taip pat įtraukiamos teritorijos, kuriose jau išvystyta nuotekų surinkimo infrastruktūra, įskaitant teritorijas, kurių nuotekų surinkimo infrastruktūra prijungta prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos. 

Tai pagrindiniai trys kriterijai, tačiau yra ir daugiau. Pastarieji susiję su situacijomis, kai vertinamoje teritorijoje susidaro mažiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša. 

Iškilus klausimams, kodėl kai kurie kaimai liko aglomeracijos užribyje, buvo paaiškinta, kad rengiant projektą atsižvelgiama ir į gyventojų mažėjimo tendencijas.

„Yra 3 priežastys, dėl kurių turime įtraukti gyvenvietę į viešojo vandens tiekimo teritoriją. Jei joje jau yra išvystyti arba bent kažkiek įrengta viešojo vandens tiekėjo tinklų. Antra – jei ta teritorija įtraukta į urbanistinės plėtros teritoriją. Trečia, jei gyvenamojoje vietovėje gyvena bent 50 gyventojų, kurie jau gauna centralizuoto vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugas.

Į tą trečiąją grupę patenka gyvenvietės ir kaimai, kur yra vandentiekis, priklausantis kaimo bendruomenei.

Taip pat vienas iš motyvų yra matomas gyventojų mažėjimas. Tarkime, jei gyvenvietėje šiuo metu yra 70 gyventojų, o mes matome, kad prieš 10 metų jų buvo 120, kitaip tariant, matoma aiški gyventojų mažėjimo tendencija, tai tampa vienu iš motyvų, kodėl nėra prasminga toje vietoje įrenginėti centralizuotus tinklus“, – aiškino projekto dalies vadovas Gintautas Brėskys.

Antrasis etapas, kurio vystymo laikas 2024–2027 m., bus finansuojamas 0,61 mln. eurų.

Aut. past.

Siejasi su bendruoju planu

Tarybos posėdyje iškilus klausimams, kodėl numatytos investicijos Kauno gatvės teritorijoje, kurioje buvo šiltnamiai, kai kuriems politikams teko dar kartą priminti, kad aglomeracijos planas glaudžiai siejasi su miesto bendruoju planu, kuris patvirtintas buvo dar pernai.

Jame numatytos dabar tuščios teritorijos, kurias planuojama sutvarkyti ir urbanizuoti.

Dėl to jose būtina įrengti ir vandentiekio bei nuotekų tinklus.

„Bendrasis planas numato, kad teritorijoje, kurioje buvo šiltnamiai, yra numatyta urbanistinė plėtra. Yra parengti detalieji planai, išplanuotos gatvės. Jei tos gatvės bus įrengiamos, bus klojamas asfaltas, tiesiami šaligatviai, reiškia, kad ir tinklai turi būti klojami kartu.

O jeigu gatvių ten niekas neįrenginės, aišku, kad ir tinklų niekas neties.

Tačiau dabar mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik numatyti ten investicijas“, – akcentavo G. Brėskys.

Jam antrino ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rytis Vieštautas, kuris teigė, jog suformuotos aglomeracijos ribose 98 proc. vartotojų tinklų turi būti centralizuoti, tad pasirinkimo netiesti toje vietoje vandentiekio ir nuotekų tinklų net ir nėra.

Maža to, savivaldybė pati gali skirti finansavimą toms teritorijoms, kurios liko aglomeracijos užribyje.

„Savivaldybė gali savo lėšomis finansuoti vandentvarkos sistemų įrengimą ir tose teritorijose, kurios nenumatytos specialiajame plane. Verslo subjektai taip pat gali tuos tinklus įrenginėti, – patikino projektuotojas. – Tiesa, tokiu atveju mažai tikėtina, kad būtų įmanoma gauti Europos Sąjungos finansavimą“. 

Aglomeracija – urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginiais.

4 Komentarai

  • vienas tik ilindo i silta vieta, iskart isivede kanalizacija ir nereikia i kibira kakoti…

    • Kas čia tas vienas, kur į kibirą kakoja?

  • Soduose veda kanalizacija, o kedainiu mieste niekaip nesugeba pravesti, žinau gatvelė žmonės 5 metus neša prašymus bet ne praveda, užtat buvęs administracijos direktorius 300 metrus prasivėrė už valdiškus pinigus ir juokiasi, komedija…

  • Tai kada bus darbai pradeti Dotnuvoj. VILNIUS projekta patvirtino ar ir vel lauksit 10 metu kol nebegalios

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video