Kur geriausia mokytis kėdainiečių vaikams?
Kaip ir kasmet, triumfavo Kėdainių šviesioji gimnazija, gerus pasiekimus demonstravo ir „Atžalynas“, tačiau tikrai malonių staigmenų pateikė ir kaimiškosios gimnazijos./ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Gimnazijų reitinguose ir vėl triumfuoja Kėdainių šviesioji ir „Atžalynas“
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet žurnalas „Reitingai“ vertino šalies gimnazijas, progimnazijas, pagrindines mokyklas. Šiemet gimnazijos buvo vertintos pagal tai, kaip abiturientai išlaiko pagrindinių mokomųjų dalykų egzaminus. Kaip ir kasmet, triumfavo Kėdainių šviesioji gimnazija, gerus pasiekimus demonstravo ir „Atžalynas“, tačiau tikrai malonių staigmenų pateikė ir kaimiškosios gimnazijos. Kėdainių šviesioji gimnazija taip pat buvo įvertinta kaip viena iš 15-os visos šalies gimnazijų, darančių didžiausią nevienadienę pažangą jaunųjų mokslininkų gretose.
Geriausios gimnazijos pagal lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą
Žurnalas „Reitingai“ įvertino šalies gimnazijas pagal tai, kaip jų abiturientai išlaikė lietuvių kalbos, anglų, rusų kalbų, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir geografijos valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Pagal lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatus iš 48-osios vietos praėjusių metų reitinge į 22-ąją vietą šoktelėjo Kėdainių šviesioji gimnazija. Čia vidutinis lietuvių kalbos VBE rezultatas siekė 63,78 proc. Pirmoje reitingo vietoje atsidūrusios LSMU gimnazijos lietuvių kalbos VBE vidurkis siekia 84,98 proc.
Šiame reitinge taip pat matome ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją, kuri yra 56-oje vietoje, taip pat padariusi įspūdingą šuolį iš 138-os vietos pernai. „Atžalyno“ lietuvių kalbos VBE vidurkis siekia 54,62 proc.
Geriausiai išmokančios anglų kalbos
Tarp geriausiai išmokančių anglų kalbą gimnazijų pateko ir viena kaimiškųjų gimnazijų – Šėtos gimnazija pagal šį reitingą aplenkė net ir mūsų savivaldybės favoritę Šviesiąją gimnaziją.
Šėtos gimnazija ne tik aplenkė Šviesiąją, bet ir pademonstravo įspūdingą šuolį aukštyn nuo 261 vietos pernai iki 48-os vietos šiemet. Gimnazijos abiturientų anglų kalbos VBE vidurkis siekia 70,88 proc.
Kėdainių šviesioji gimnazija taip pat pasitempė, nors šuolis ir ne toks įspūdingas, kaip Šėtos gimnazijos. Su anglų kalbos VBE vidurkiu, siekiančiu 70,78 proc., Kėdainių šviesioji gimnazija reitinge pakilo iš 136 į 49-ąją vietą.
Geriausiai išmokančios tiksliųjų mokslų
Tikslieji mokslai vis dar yra gana skaudi tema Lietuvos švietimo sistemoje. Po skandalingai prastų 2022 metų matematikos VBE rezultatų daug kalbėta apie tai, kad nei matematikos, nei informacinių technologijų mokslai neatitinka lūkesčių. Trūksta šių dalykų mokytojų, trūksta ir stojančiųjų į šias studijas universitetuose.
Vis dėlto nors tarp geriausių gimnazijų pagal informacinių technologijų VBE niekas iš Kėdainių nepateko, su matematika reikalai gerokai šviesesni.
Į šį reitingą pateko net dvi krašto gimnazijos – žinoma, Kėdainių šviesioji, pakilusi nuo 70-osios vietos iki 41-osios su 50,91 proc. matematikos VBE vidurkiu, bei Kėdainių „Atžalynas“, pakilęs nuo 92-osios į 48-ąją vietą su 48,91 proc. matematikos VBE rezultatu.
Šviesioji gimnazija taip pat rodo puikius rezultatus fizikos ir chemijos srityse – atitinkamai ji užima 25-ą ir 20-ąją vietas reitinguose. Fizikos VBE vidurkis siekė 67,44 proc., o chemijos – 72 proc.
Tarp geriausiai išmokančių fizikos yra ir „Atžalynas“, kuris pakilo iš 81 vietos į 56-ąją su 56,42 proc. fizikos VBE vidurkiu.
Biologija, istorija ir geografija
Nors geografijos valstybinį egzaminą laikyti paprastai renkasi ne itin daug moksleivių, Kėdainių gimnazijos, deja, šioje srityje nesužibėjo. Tačiau kalbant apie biologiją – 23-ioje vietoje puikuojasi Šviesioji gimnazija, o 45-oje – „Atžalynas“.
Kėdainių šviesioji taip pat randama ir aukštoje istorijos reitingų lentelės vietoje – pakilusi nuo 80-os iki 40-os vietos su 60,51 proc. istorijos VBE vidurkiu.
Tarp padariusių didžiausią pažangą – kaimiškosios ugdymo įstaigos
Be abejonės, daryti didžiausią pažangą gimnazijoms, kurios ir taip kasmet puikuojasi reitingų viršūnėse, nebūtų paprasta užduotis.
Galima pasidžiaugti, kad kaimiškosios ugdymo įstaigos per paskutinius kelerius metus tiek pasitempė, kad buvo įvertintos kaip vienos iš nedaugelio visoje šalyje padariusių didžiausią teigiamą postūmį pirmyn.
Tarp jų yra Labūnavos pagrindinė mokykla, kuri įvertinta, kaip padariusi vieną didžiausių pažangų per pastaruosius 7–8 metus, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimo rezultatus.
Taip pat įvertinta ir Krakių M. Katkaus gimnazija, kaip padariusi vieną didžiausių pažangų per pastaruosius 9 metus, vertinant VBE rezultatus.
Vertino olimpiadų rezultatus
Kaip ir pernai, taip ir šiemet žurnalas įvertino ir gimnazijas bei progimnazijas pagal jų ugdytinių dalyvavimą ir rezultatus olimpiadose.
Šviesioji gimnazija užėmė 53 vietą, mat per metus trys gimnazijos auklėtiniai olimpiadose pelnė prizines antrąsias vietas.
9–11 vietą su keliomis kitomis progimnazijomis dalinasi ir Kėdainių „Ryto“ progimnazija, kurios ugdytiniai pelnė vieną pirmąją vietą ir vieną antrąją vietą olimpiadose.
Reitinge yra ir LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, ji dalinasi 13–15 vietas, joje vienas moksleivis pelnė pirmąją vietą, o kitas – trečiąją vietą olimpiadose.
Kur stoja kėdainiečiai?
Žurnalas „Reitingai“ taip pat apžvelgė ir mokslus mokykloje baigusių abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas įpročius. Tiesa, labiausiai buvo akcentuojamasi į tai, kad vaikams iš regionų yra itin sunku įstoti į valstybės finansuojamas gyvybės mokslų, medicinos, odontologijos vietas.
Štai 2023 metais nė vienas abiturientas iš Kėdainių neįstojo į valstybės finansuojamas gyvybės mokslų ar odontologijos studijas.
6 kėdainiečiai įstojo į valstybės finansuojamas medicinos studijas, vienas įstojo į aeronautikos inžinerijos studijas, 15 jaunuolių įstojo į informacinių technologijų studijas ir, kaip bebūtų keista ir neįprasta žemės ūkio kraštui – tik trys jaunuoliai įstojo į nemokamus žemės ūkio krypties mokslus.
Edukologė, profesorė habil. dr. Vilija TARGAMADZĖ:
„Ne reitingais apibrėžiamas mokyklos gerumas“
Nepaisant to, kad patys ugdymo įstaigų vadovai sako, kad reitingai atspindi tik mažą dalį ugdymo proceso, kuris vyksta mokykloje, ne paslaptis, kad patekti tarp reitingų viršūnių išties glosto širdį. Tačiau ką daryti toms gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms ir pradinėms mokykloms, darželiams, kurių pavadinimų „Reitinguose“ nematyti metų metais? Ar tai reiškia, kad jos nevertos dėmesio, kad jose dirba mažiau savo darbui atsidavę ir vaikus mylintys pedagogai? Ar tai reiškia, kad vaikai jose nesimoko ir nieko neišmoksta?
Anaiptol.
Nors mokyklos tikslas yra vaikus išmokyti mokslo dalykų, vis dėlto vaikai jose praleidžia didžiausią dienos dalį. Mokykloje vaikai išmoksta ir socialinių įgūdžių, gyvenimo bendruomenėje, tvarkos ir rutinos, pagarbos, mokykloje būna ir linksmybių, ir pirmų meilių, nesutarimų ir konfliktų. Svarbiausia už viską yra, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai, o jokie reitingai to apibrėžti išties ir negali.
„Aš manau, kad „Reitingai“ neparodo konteksto. Kiekviena mokykla yra unikali, o reitingai negali atspindėti nacionalinės švietimo politikos, įtraukiojo ugdymo. Reitingai skirti atspindėti akademinius pasiekimus. Iš esmės mokykloms jie nieko neduoda.
Kaip įsivertinti, kas yra gera mokykla? Kokie rodikliai tai apibrėžia? Gerai būtų sukurti stebėsenos sistemą, kai mokykla galėtų matyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir ilgainiui pagal tam tikrus kriterijus galėtų palyginti save su kitomis mokyklomis.
Čia nėra toks paprastas dalykas. Tačiau tai turėtų būti ne tik akademinių pasiekimų vertinimas, nes tokiu atveju yra tiesiog neobjektyvu.
Dabar nėra jokių kokybės rodiklių, nėra konteksto – kiek vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais? Ar mokytojai turi pakankamai pagalbos? Ar yra švietimo pagalbos specialistai? Ar mokykloje vykdomas įtraukusis ugdymas nėra tik vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija, užribyje paliekant vidutinių ir aukštesnių gebėjimų vaikus?
Kartais mokyklose, kur yra mažiau vaikų, kur dėl tam tikrų priežasčių nėra tokių gerų akademinių pasiekimų, vaikai jaučiasi žymiai geriau ir gali padaryti gerokai didesnę asmeninę pažangą, nei tose mokyklose, kurios yra išgirtos dėl gerų akademinių pasiekimų“, – sako V. Targamadzė.
3 Komentarai
Nenoriu sutikti su profesore. Mokykla, kad ir kaip populiaru pasidarė joje jaustis gerai, visų pirma moko. Ir jeigu vaikai praleidžia prie knygų n kartų daugiau už bendraamžius ir jų rezultatai atitinkami egzaminuose. Socialinių įgūdžių vaikai mokosi visų pirma – šeimoje ir juos pritaiko mokykloje. Dirba visi, bet kažkas daugiau. Ir reazultatai šiame reitinge ir matosi.
Mokytis – sunku.
Nera mokytoju Atzalyne. Dauguma prasigere pijokai ir pizonai. Senes bumbekles. Kelios jaunos bet ir tos trenktos – kas ten eis dirbti, ne Atzalynas o Durnynas.
Nerekomenduoju Atzalyno – velnio irstva. Mokytojai silti slampineja su kvapeliu. Ruko tualetuose visi kas netingi. ir moksleiviai, ir mokytojai, ir valytojos. Pats maciau degtines butelius mokytoju kambary