Krakėse Vedų kultūrą pristatė I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė (GALERIJA)
Kėdainių Krišnos sąmonės religinė bendruomenė Krakių kultūros centre organizavo Vedų dienas. Vedų kultūrą pristatė bendruomenės dvasinis vadovas, vienas iš judėjimo Lietuvoje pradininkų Bhakti Šaran Šanta Gosvamis ir pirmasis Kėdainių Krišnos sąmonės bendruomenės vadovas Egidijus Pupkevičius.
Įspūdingu renginio akcentu tapo dainininkės Ievos Zasimauskaitės-Kiltinavičienės pasirodymas. Ji – viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos muzikinio pasaulio žvaigždžių, drąsiai liudijančių vaišnavizmo svarbą savo gyvenime.
Vedinių žinių sklaida
Vedinės žinios yra labai senos. Jas sudaro senąja sanskrito kalba sudaryti tekstai, apimantys visas gyvenimo sritis: nuo medicinos, muzikos, architektūros iki dvasinių žinių apie Dievą.
[quote author=“Aut. past.“]Kasdieniniame gyvenime vaišnavizmo kultūros atstovai laikosi aukštų standartų: nevalgo žuvies, mėsos, kiaušinių, taip pat nevartoja jokių svaigalų. Pagrindinis bendravimo su Dievu būdas – Harė Krišna mantros kartojimas.[/quote]
Vedų filosofija žavėjosi Vakarų intelektualai, pavyzdžiui, Artūras Šopenhaueris. Į lietuvių kalbą šventraščius vertė filosofas Vydūnas.
„Plačiau po pasaulį vedų mokymas pasklido tiktai po to, kai pagrindinius vaišnavų filosofijos tekstus į anglų kalbą išvertė A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, Tarptautinės Krišnos Sąmonės judėjimo įkūrėjas (1966 m.). Į kitas kalbas šventraščius išvertė jo pasekėjai. Juose galima rasti atsakymus į svarbiausius žmogaus būties klausimus: kas mes tokie, ką mes šitame pasaulyje veikiame, koks mūsų ryšys su Dievu.
Religija – tai kelias pas Dievą; galimybė sugrįžti pas Jį, į savo dvasinius namus. Jei žmonės taptų religingesni, pasaulis būtų daug geresnis“, – sakė E. Pupkevičius.
Bhakti Šaran Šanta Gosvamis, bendruomenės dvasinis vadovas, papasakojo apie Krišnos sąmonės judėjimo pradžią Lietuvoje, atskleidė svarbiausius vaišnavų religijos aspektus.
Vaišnavizmo tradicijoje teigiama, kad Dievas skirtingomis epochomis apsireiškia šiame pasaulyje įvairiais mums matomais pavidalais, kurių svarbiausias yra Krišna. Jis atskleidžia savo savybes, kurios mus žavi: grožį, žinias, jėgą, turtus, šlovę, asketiškumą ir yra jų šaltinis. Kiekvienas Dievo apsireiškimas šiame pasaulyje turi konkrečius tikslus, kaip: atkurti religijos principus, duoti žinias, apginti teisiuosius, nubausti demonus ir galų gale įkvėpti žmones grįžti pas Jį.
[quote author=“I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė“]Ir nesvarbu, esi katalikas, budistas, musulmonas ar vaišnavas. Būtent šis kelias man labai tiko: ir žmonės, ir aplinka, ir maistas… Kelias: jis apima viską, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą.[/quote]
Svarbiausi vaišnavizmo tradicijos šventraščiai: „Bhagavad-Gita“ ir „Šrimad-Bhagavatham“.
Kasdieniniame gyvenime vaišnavizmo kultūros atstovai laikosi aukštų standartų: nevalgo žuvies, mėsos, kiaušinių, taip pat nevartoja jokių svaigalų. Pagrindinis bendravimo su Dievu būdas – Harė Krišna mantros (maldos) kartojimas.
Apie laimės paieškas
Ilgai lauktu, ryškiu renginio akcentu tapo dainininkės I. Zasimauskaitės-Kiltinavičienės pasirodymas. Vedinės kultūros žinios ir praktika jai suteikė ilgai ieškotą ramybę.
„Atrodo, kad turi viską, tačiau vidinės tuštumos neužpildo nei mėgstama veikla, nei mylimas žmogus. Atradusi šį kelią, atradau laimę.
Kiekvienam žmogui tikėjimas yra labai reikalingas. Ir nesvarbu, esi katalikas, budistas, musulmonas ar vaišnavas. Būtent šis kelias man labai tiko: ir žmonės, ir aplinka, ir maistas… Kelias: jis apima viską, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą. Ir tai yra labai įdomus kelias, nes viską turiu patirti pati, išbandyti, kas tinka ir veikia. Nuolatos savęs klausiu, ieškau. Šioji kelionė vyksta visą gyvenimą, – sakė I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė. – Tai pat šis tikėjimas mane moko nuolankumo ir pagarbos. Pirmiausia – savo tėvams, kurie yra pirmieji mūsų mokytojai“.
I. Zasimauskaitė-Kiltinavičienė susirinkusiems atliko dainas: „Kol myliu“, „Paslėpk mane“ ir vedė kirtaną. Kirtanas – religinės vaišnavų giesmės, šlovinančios Viešpatį.
„Jau nuo pirmų kirtano minučių pajunti širdies ramybę ir tokį jausmą, kokio niekada nesi jautęs. Tai yra malda. Apima nerealus jausmas. Panašiai, kaip ir koncertuose, kai žmonės moka tavo dainą ir dainuoja kartu su manimi“, – pasakojo Lietuvos atstovė 2018 metų Eurovizijos dainų konkurse.
[quote author=“E. Pupkevičius“]Religija – tai kelias pas Dievą; galimybė sugrįžti pas Jį, į savo dvasinius namus. Jei žmonės taptų religingesni, pasaulis būtų daug geresnis.[/quote]
Daugiau tolerancijos
Pagrindiniai renginio „Vedų dienos“ organizatoriai – Kėdainių m. Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės prezidentas Nerijus Linkus ir jo žmona Irena Linkienė.
„Žmonės susirinko ne tik iš Krakių, atvažiavo iš Bokštų, Ažytėnų, Pajieslio. Manau, kad mes visi po šio vakaro išėjome geresni, ir nors truputį daugiau žinantys ir suprantantys“, – sakė Krakių kultūros centro renginių organizatorė Daiva Dubinkienė.
Renginys Krakėse organizuotas neatsitikinai: su Krakių kultūros centru Krišnos sąmonės bendruomenės narius sieja šilta draugystė, o kiekvieną penktadienį Krakėse dalinamas bendruomenės pagamintas vegetarinis maistas – prasadas.
[#gallery=1728#]
