Keturi dešimtmečiai – širdyje ir atminty
„Brandos“ klubas prie Zapyškio bažnyčios./Asmeninio archyvo nuotr.
Lina Kazlauskienė
Šiandien Kėdainiuose pensininkams, vadinamiesiems senjorams, yra ką veikti. Burtis juos kviečia ne vienas klubas ir ne viena nevyriausybinė organizacija. Tačiau taip buvo ne visada. Keturiasdešimtmetį švenčiantis „Brandos“ klubas tuomet Kėdainiuose buvo bene vienintelis, kur rinkdavosi ir laisvalaikį leisdavo garbaus amžiaus mokytojai. Senolių nepakalbinsi, nes liko tik žemės kauburėliai ir per Vėlines uždegama žvakelė kapinėse. Bet klubo atminimas gyvas ir apie tai byloja skirtinga rašysena surašyti klubo metraščiai. Juose – ir nuotraukose užfiksuoti kadrai.
Rinkdavosi padainuoti ir ne tik
„Kaip gerai, kad būdavo daromos nuotraukos. Jas gali pavartyti, įklijuoti į albumą. Tai ne dabartinės, kurios dažnai pasimeta kompiuteriuose ir interneto platybėse“, – sako buvusi klubo pirmininkė Irena Stanislauskienė.
Ji nebuvo pirmoji klubo vadovė, tačiau puikiai žino jo istoriją. 1983-iaisiais klubas net neturėjo pavadinimo. Tai greičiau buvo saviveiklos būrelis, į kurį rinkdavosi garbaus amžiaus mokytojai tiesiog padainuoti.
Būrelio, tapusio klubu, siela buvo mokytojas Jonas Sabaliauskas, o nariai – daugiausia tuomečių mokyklų – pirmosios ir antrosios vidurinių mokytojai J. Viržonis, A. Čipienė, T. ir P. Vidugiriai, tautodailininkė mokytoja V. Klezienė, kuri ne tik kūrė paveikslus iš džiovintų augalų, bet ir saugojo tiems laikams neįprastą turtą – tautinius rūbus, kuriais nevengdavo ir pasipuošti.
Iš kur ji buvo gavusi tautinius rūbus, taip niekas ir nesižinojo. Tačiau gerai suprato viena: be jubiliejų, gimtadienių paminėjimų ir kitų švenčių, reikia siekti kuo daugiau sužinoti, nes tik nuolatinis žinių siekis veda žmogų į priekį, nepaisant jo amžiaus.
Kiek leido tuometinės sąlygos, mokytojai plėtė akiratį – kviesdavo į susitikimus įvairų sričių specialistus, teisininkus, kad šie padėtų nepasimesti įstatymų labirintuose.
Tęsė pirmtakų veiklą
Kai po septynerių J. Sabaliausko vadovavimo metų klubo pirmininke tapo J. Paukštelio memorialinio muziejaus darbuotoja Alfonsa Kuosienė, klubo tradicijos buvo tęsiamos.
Tarybiniais laikais išvažiuoti į užsienį toli gražu ne kiekvienam pasisekdavo, o išgirsti, kaip ten gyvena žmonės, norėdavosi visiems, tad klubo svečiais tapdavo tie, kuriems nusišypsodavo laimė pamatyti kitokį gyvenimą „už sienos“. Iš Amerikos grįžusio mokytojo Nekrašo pasakojimas daug kam įstrigo į atmintį. „Dažnai pasvajodavom, jog laisvė ateis ir pas mus“, – prisimena I. Stanislauskienė.
Šiuo metu asociacijos klubas „Branda“ yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Kėdainių moterų klubu LIONS ir vykdo projektus kaip partneris. Sėkmingai įgyvendintas projektas „Gera psichinė sveikata – stabilumo pagrindas senatvėje“.
Aut. past.
I. Stanislauskienei 1995-aisiais tapus klubo pirmininke, papūtė nauji permainų vėjai.
„Reikėjo sukurti klubo logotipą, o kad gautum paramą – įregistruoti klubą Registrų centre. Daug tuomet padėjo buvęs antrosios vidurinės mokinys verslininkas S. Grinkevičius. 1999-aisiais mes pasivadinome „Brandos“ klubu, o klubo logotipą sukūrė irgi antrosios vidurinės dailės mokytojas Agatonas Radzevičius“, – pasakoja I. Stnislauskienė.
Buvo surasti rėmėjai ne tik iš šalies, jais buvo ir tebėra klubo narių vaikai, giminės, kurie skiria 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio. Būta labai gražių iniciatyvų, rinkta parama skurdžiai gyvenantiems klubo nariams. Laisvai buvo galima pinti Advento vainikus, puošti kalėdinę eglutę, vašku marginti kiaušinius. Viskas keitėsi, pamažu į Lietuvą atėjo informacinės technologijos, kompiuteriai.
Pratinosi prie naujovių
„Pirmieji mūsų kompiuteriai dabar būtų seniena, bet mes jų iš viso nebuvome matę, tad uoliai kibome mokytis. Kompiuteriais leido naudotis Henrikas Vaicekauskas Mokytojų švietimo tarnyboje. Aš buvau gudri, nes jau žinojau kai kurias kompiuterių paslaptis. To mane išmokė dukra Rūta Tiškuvienė, kuri ir vadovavo pirmajai mokytojų kompiuteristų grupei. Kursus baigė 11 mokytojų“, – sako I. Stanislauskienė.
Pasak jos, nors ir išmokę dirbti kompiuteriais, mokytojai, kaip dabartiniai mokiniai, kiaurus vakarus prie jų nesėdėdavo. Jie mokėsi piešti ant šilko, ant stiklo, lipdė iš molio, o mokytojas Petras Pimenovas mokė įvairiausių buities darbų – jis buvo puikus tortų kepėjas.
Laikas vertė tobulėti. Pagal projektą imta mokytis anglų kalbos.
Liko nepailstanti
2017-ųjų vasarą klubui pradėjusi vadovavusi Bronė Aleinikova prisimena, jog senjorus visada žavėjo ekskursijos krašto keliais, o ypač išvykos į spektaklius.
„Su žingeidžiais klubo nariais lankėmės Latvijos smėlio ir ledo skulptūrų parodose, dažnai vykome į Kauno, Panevėžio dramos bei muzikinius teatrus. Organizavome popietes klubo nariams, ypač populiarios buvo Advento talentų popietės, kur kiekvienas galėjo pademonstruoti savo pomėgius. Nepamiršdavome aplankyti Krakių senelių globos namuose gyvenančių sergančių buvusių klubo narių“, – pasakoja B. Aleinikova.
Pasak jos, daug planų sugadino pandemija. Bet ir nebevadovaudama klubui moteris yra gana veikli. Nepraleidžia išvykų po Lietuvą – ir visur su dainomis. Pirmadieniais klubo narės, jau ne vien tik mokytojos, vėl kaip senais laikais, renkasi Kėdainių neįgaliųjų draugijos patalpose senamiestyje padainuoti ir pasikalbėti apie gyvenimą, papasakoti apie perskaitytas knygas.
Neseniai B. Aleinikova sukvietė bendramintes iš „Brandos“ klubo į poezijos popietę M. Daukšos viešojoje bibliotekoje.
Keturiasdešimtmetį švenčiantis „Brandos“ klubas tuomet Kėdainiuose buvo bene vienintelis, kur rinkdavosi ir laisvalaikį leisdavo garbaus amžiaus mokytojai.
Aut. past.
Daug planų ir entuziazmo
„Brandai“ nuo 2021 metų vadovauja Stasė Kupčiūnienė.
Šiuo metu asociacijos klubas „Branda“ yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Kėdainių moterų klubu LIONS ir vykdo projektus kaip partneris. Sėkmingai įgyvendintas projektas „Gera psichinė sveikata – stabilumo pagrindas senatvėje“.
Projektas įgyvendintas savivaldybės sveikatos rėmimo fondo ir LIONS klubo lėšomis. Psichologas Donatas Lučunas vedė 36 valandų streso valdymo kursus. Vyko garsų ir dailės bei regresinės terapijos užsiėmimai.
Šiais metais įgyvendinamas projektas „Teisingas judėjimas ir savalaikė prevencija – sveikatos garantas senatvėje“.
Išvykos į teatrus, gražiausių dvarų ir parkų lankymas – laukiami klubiečių renginiai. Klubo 40-metis paminėtas Zyplių dvare. Klubo vadovė ir visos senjorės dėkingose rajono savivaldybei ir visiems rėmėjams už paramą ir nuoširdų tikėjimą klubo ateitimi.
„Klube aktyviai dalyvauja apie 30 senjorų – ne tik mokytojų, nors sąrašuose jų yra 60. Būkite aktyvūs, ateikite pas mus. Kelionės yra nuostabiai praleistas laikas, bet svarbiausia pasibuvimas, bendravimas, rūpestis savo emocine ir fizine sveikata. Žinant garbingą klubo istoriją, maniau, jog nespėsiu visko aprėpti. Bet dabar ši veikla mane vis labiau įtraukia, noriu būti su jumis ir dalintis mielomis akimirkomis“, – sako klubo pirmininkė.
Svarbiausia yra žmogaus ryšys su žmogumi. Ar ne taip rašė Antuanas de Sent Egziuperi?
