Kėdainiuose labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų

 Kėdainiuose labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų

Sunkvežimis/ Žygimanto Gedvilos nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Neseniai Užimtumo tarnyba (UŽT), siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, pakvietė darbdavius teikti „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje“, 2022–iems metams sąrašą. Kaip sakė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, trūkstamų profesijų sąrašas sudaromas vertinant visos šalies darbo rinkos situaciją, t.y. darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį. Kadangi gyventojai yra mobilūs ir gali gyventi vienoje teritorijoje, o dirbti kitoje, pvz., kaunietis dirba Kėdainiuose, todėl atskirų regionų, vietovių trūkstamų profesijų išskyrimas nėra tikslingas.

Profesijos išliko nepakitusios

Vis tik ji pažymėjo, jog naujų trūkstamų profesijų nėra, registruojamos tos pačios. Per šių metų devynis mėnesius paklausios buvo šios profesijos, kurioms registruota daugiausia pasiūlymų Kėdainių rajono savivaldybėje: „Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas – 610, pagalbinis darbininkas – 393, prekių atsargų krovėjas – 270, logistas – 177, plataus profilio statybininkas – 137, fasuotojas (maisto pramonė) – 106, mėsininkas – 104, sandėlininkas – 102“. 

Kaip sakė M. Jankauskienė, UŽT interneto tinklapyje paviešinus minėtą projektą ateinantiems metams, darbdaviai per 5 darbo dienas nuo sąrašo projekto paskelbimo dienos turėjo teisę pateikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus bei siūlyti jų nurodytas profesijas įtraukti į sąrašo projektą. 

„Dėl paskelbto trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašo projekto 2021 metams nebuvo gauta nė vieno darbdavio pasiūlymo. Tuo metu dėl 2021-10-21 paskelbto trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašo projekto 2022 metams per pirmąsias tris jo paskelbimo dienas buvo gauti 9 darbdavių iš visos Lietuvos pasiūlymai dėl sąrašo projekto papildymo, – apie suaktyvėsusius darbdavius kalbėjo tarnybos atstovė. – 

UŽT, įvertinusi pateiktą motyvuotą  bei pagrįstą informaciją  ir  patikrinusi, ar siūlomos profesijos atitinka teisės aktuose nurodytus kriterijus trūkstamoms profesijoms, priima galutinį sprendimą dėl profesijos įtraukimo į metinį Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.“

Turi galimybę keisti profesiją

Paklausta, ar UŽT turi galimybę kaip nors keisti paklausių profesijų trūkumo problemą, M. Jankauskienė sakė: „Užimtumo tarnyba suteikia galimybes klientams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos ar kompetencijos, bei užimtiems (dirbantiems) žmonėms, norintiems pakeisti savo profesiją bei darbą, mokytis ir įgyti norimą profesiją. 

Darbo ieškantys asmenys profesinio mokymo priemonėje gali dalyvauti, jeigu atitinka Užimtumo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o jei profesinis mokymas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, tai turi atitikti projektų tikslines grupes, prioritetas teikiamas asmenims, pageidaujantiems sudaryti trišales sutartis.

UŽT klientai gali mokytis tik pagal tarnybos internetinėje svetainėje paskelbtas formalaus ar neformalaus profesinio mokymo sąrašuose nurodytas mokymo programas. Prioritetas teikiamas paklausioms profesijoms regioniniu ar nacionaliniu lygiu“.

Šiemet darbo ieškantys žmonės aktyvesni ir noriai renkasi persikvalifikavimo galimybę. Rugsėjį net 116,2 proc. išaugo dalyvavimas UŽT finansuojamose profesinio rengimo programose, palyginti su rugpjūčiu

M. Jankauskienė

Žmonės tapo žymiai aktyvesni

Tarnybos atstovė į klausimą, ar daug žmonių yra linkę galbūt rinkoje nepaklausią specialybę keisti į paklausesnę, pasidžiaugė: „Šiemet darbo ieškantys žmonės aktyvesni ir noriai renkasi persikvalifikavimo galimybę. Rugsėjį net 116,2 proc. išaugo dalyvavimas UŽT finansuojamose profesinio rengimo programose, palyginti su rugpjūčiu. Mokytis pradėjo 802 asmenys (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 161). Šia galimybe pasinaudojo 42,5 proc. ilgalaikių bedarbių. Pagal amžiaus grupes, profesinis mokymas populiariausias buvo tarp vyresnių nei 45 metų klientų (37,1 proc.)“.

Kalbėdama apie pastaruosius devynis mėnesius, M. Jankauskienė skaičiavo, jog per šį laikotarpį parama mokymuisi priemonėse iš viso šalyje pradėjo dalyvauti 4090 asmenų. Tarp jų – 53 kėdainiškiai (52 įgis naują profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją ir 1 dalyvavo kompetencijų pripažinime).

„Populiariausios profesijos, kurias rinkosi Kėdainių gyventojai – siuvėjo (13), apskaitininko (10), socialinio darbuotojo padėjėjo (9), fasadų šiltintojo (7), C ir CE kategorijų kelių transporto priemonių vairuotojo (5)“, – detalizavo tarnybos atstovė. 

Daugiausiai užsieniečių – iš Ukrainos

Dėl nuolat trūkstamų profesijų atstovų darbdaviai nevengia įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius. UŽT duomenimis, nuo šių metų pradžios iki spalio 26 d. pagal Kėdainių rajono savivaldybės darbdavių prašymus UŽT iš viso išdavė 348 dokumentus (iš jų – 228 leidimus dirbti užsieniečiams ir priėmė 120 sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties), leidžiančius užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje.

„Daugiausiai leidimų dirbti išduota ir teigiamų sprendimų dėl darbo atitikties priimta Baltarusijos – 127 (36 proc.), Ukrainos – 110 (32 proc.) ir Kazachstano piliečiams – 46 (13 proc.). Taip pat įsidarbinti Kėdainių regione ketino 23 Kirgizijos, 21 Rusijos Federacijos, 6 Uzbekistano, 5 Tadžikistano, po 4 Moldovos ir Turkijos, po 1 Tadžikistano ir Nigerijos pilietį. Tarp užsieniečių – net 96 proc. (333) – vyrų, ir tik 4 proc. (15) – moterų“, – dėstė M. Jankauskienė.

Anot jos, populiariausia užsieniečių profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (327). 

„Devyniems užsieniečiams buvo suteikta teisė įsidarbinti fasuotojais maisto pramonėje, 2 – finansų direktoriais, po 1 – traktorininku, mechanizatoriumi, automatikos įrangos elektrotechniku, įrenginių techninės priežiūros inžinieriumi, baldžiumi, išgyslintoju, mėsos išpjaustytoju, nekilnojamojo turto agentu, vežimo vadybininku, logistikos specialistu“, – patikslino pašnekovė.

Darbuotojų iš trečiųjų šalių darbo užmokestis

Vis dėlto neretam lietuviui kyla klausimas, ar trečiųjų šalių piliečiai yra įdarbinami iš tiesų dėl to, jog trūksta tam tikros kvalifikacijos darbininkų, o ne dėl galimybės už mažesnį atlygį gauti tos pačios kvalifikacijos darbuotoją. Tačiau M. Jankauskienė į tokią abejonę atsakė: „Atlyginimo dydis, kurį siūlė mokėti užsieniečiams Kėdainių regiono darbdaviai, svyravo nuo 643 iki 2336 eurų per mėnesį. 

Dažniausiai darbdavių siūlomas darbo užmokestis – 1060 eurų per mėnesį, tai sudarė daugiau kaip 80 proc. siūlomų atlyginimų dydžių, 643 eurų atlyginimas – tik 3 proc“. 

Taip pat UŽT atsatovė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai, norintys savo įmonėje įdarbinti užsienietį iš trečiosios šalies, privalo jam mokėti ne mažesnį atlyginimą nei kitiems įmonėje tokį patį darbą dirbantiems Lietuvos gyventojams, o jeigu tokių gyventojų nėra – užsieniečiui siūlomo mokėti atlyginimo dydis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.

Kriterijai, kuriais remiantis profesijos įtraukiamos į trūkstamų Lietuvos Respublikoje profesijų sąrašą:

  • registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus viršija darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus; 
  • profesija įsidarbinimo galimybių barometre priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei; 
  • registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau kaip 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis.

1 Komentaras

  • Tai,kad pastoviai apgaudinėja.Lueka vienas variantas samdyti aziatus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video