Kėdainių šventėje – kvietimas miestą padaryti draugiškesnį augintiniams
Kėdainiuose veikiančios tarptautinės gyvūnų maisto gamybos įmonės „Kormotech“ komanda miesto šventės mugėje lankytojams pristatė naują iniciatyvą „Gyvūnams draugiška aplinka“, apie kurią daugiau sužinoti įdomu buvo ir rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui./ „Kormotech“ nuotr.
Kėdainių miesto šventės mugėje šiemet netrūko spalvų, skonių ir šurmulio. Tarp daugybės prekybininkų bei amatininkų buvo galima sutikti ir tarptautinę gyvūnų maisto gamybos įmonę „Kormotech“. Ji lankytojams pristatė naują iniciatyvą „Gyvūnams draugiška aplinka“.
Idėja, kurios visuomenei reikia
Įmonė šventėje dalyvavo kartu su vietinėmis prieglaudomis „Miesto rainiukai“ ir „Pifas“. Jos lankytojams dalijo informacinę medžiagą, pasakojo apie atsakingą gyvūnų priežiūrą ir kasdienius augintinių poreikius. „Kormotech“ komanda ne tik pristatė savo veiklą ir produktus, bet ir dalijosi žinia apie naują iniciatyvą „Gyvūnams draugiška aplinka“.
„Gyvūnams draugiška aplinka“ – tai kvietimas pasirūpinti, jog tiek žmonės, tiek jų augintiniai jaustųsi gerai kasdien. Nesvarbu, ar tai miesto erdvės, namai ar kavinė – svarbiausia, kad gyvūnai būtų laukiami ir mylimi. „Kormotech“ skatina prisidėti prie šios idėjos tiek bendruomenes, tiek pavienius žmones – juk kiekvienas galime padaryti aplinką draugiškesnę gyvūnams.
„Mums svarbu, kad meilė gyvūnams nesibaigtų ties namų durimis – augintiniai turi jaustis laukiami visur, kur esame mes. Džiaugiamės galėdami šią idėją pristatyti Kėdainiuose ir tikimės bendruomenės palaikymo“, – sako „Kormotech“ direktorius Andrii Bereziukas.
Šventės metu bendrovė dalijo specialius lipdukus, kviesdama Kėdainių kavines, parduotuves ir kitas vietas parodyti, kad jos yra draugiškos gyvūnams. Organizatoriai tikisi, kad ši iniciatyva taps pradžia gražiam įpročiui, kuris padės Kėdainius paversti dar jaukesniu ir atviresniu miestu ne tik žmonėms, bet ir jų augintiniams.
Šeimos pagrandukas

Gimtadienio mugės šurmulyje paskendusiomis senamiesčio gatvelėmis žingsniavo ne tik kėdainiečiai ir miesto svečiai – kai kam iš jų draugiją palaikė ir mylimi keturkojai, kurie kaipmat atrasdavo gaivaus vandens dubenėliu bei gardžiais užkandžiais juos viliojusią „Kormotech“ atokvėpio erdvę.
Prie bendrovės informacinio stendo stabtelėjo mažu šuneliu nešina jauna šeima – Vika Bagdonaitė su Nerijumi Bosu ir judviejų dukrele Milana. Neseniai šeimoje atsiradęs keturkojis pagrandukas Boltas šventinėje žmonių minioje keliavo saugiai įsitaisęs tėčiui ant rankų.
„Tai ne vienintelis mūsų šeimos augintinis. Dar turime katę ir žuvytę, – pristačiusi įdomia trijulę nustebina Vika. – Kai su vyru pradėjome kurti bendrą gyvenimą, užsiminiau jam labai norinti šuniuko, bet Nerijus buvo prieš ir parvežė dovanų katę.
„Kormotech“ skatina prisidėti prie šios idėjos tiek bendruomenes, tiek pavienius žmones – juk kiekvienas galime padaryti aplinką draugiškesnę gyvūnams.
Aut. past.
O neseniai pamačiau, kad žmonės dovanoja šį mažylį. Nuvažiavau pasižiūrėti ir negalėjau jam atsispirti, – meiliai žvelgdama į dukrai skruostą lyžčiojantį Boltą kalbėjo Vika. – Šis šunelis mišrūnas. Veterinaras sakė, kad veislė turėtų būti panaši į pinčerį ar čihuahua. Dabar Boltui keturi mėnesiai.“
Šeima pasakoja, kad šunelis labai meilus, visada stengiasi gauti dar daugiau šilumos ir dėmesio.
„Jei lieka namie vienas nors ir 20 minučių, visada būna mūsų labai išsiilgęs. Grįžus cypia ir puola ant rankų, – dalinasi Vika. – Boltas mūsų šeimoje dar tik kiek ilgiau nei mėnesį, todėl daug viešose vietose su juo lankytis neteko. O kur buvome užsukę, priešiškumo nejautėme – visur priėmė draugiškai.“
Į šventę – motociklu


Kone bėgte senamiesčio gatvėmis skriejo Laimutė Kalvaitytė su savo keturkoje beveik trejų Havanos bišonų veislės Aiša. Ši, kaip tikra dama, į šventę atvyko išsidabinusi – kailyje segėdama aksesuarų. Vis tik dar įdomiau atrodė Aišos ir jos šeimininkės kelionė čia – į Kėdainių senamiestį.
„Atvykome motociklu, – be amo palieka Laimutė. – Kartu su pusės tūkstančio baikerių kolona ir mes sveikinome Kėdainius gimtadienio proga. Namie turiu dar vieną tokios pačios veislės šunytę. Ji bijo važiuoti motociklu, o Aiša ant mano rankų nebijo nieko, – šypsojosi kraštietė, drauge su itin bendrauti mėgstančia augintine keliaujanti visur, kur tik įmanoma. – Kadangi su Aiša po miestą vaikštinėjame daug, todėl galiu pasakyti, jog Kėdainiai patogus ir draugiškas gyvūnams miestas. Daugelyje kavinių lankytojai su gyvūnais sutinkami palankiai.
Žinoma, vis dar yra ir augintiniams nedraugiškų vietų, bet jų – mažuma. Verslui tenka persiorientuoti, nes vis daugiau žmonių turi šuniukus ir nori juos vestis kartu visur.“
Namie – pudelio ir šinšilų bičiulystė

Šventiniame sūkuryje įspūdžių žvalgėsi ir Simonavičių šeima – Ugnė ir Vaidas su atžalomis Matu bei Saule. Priešaky jų smalsiai uostinėdamas beauštančias praeivių pėdas skubėjo vienerių metų amžiaus pudelis Čilis.
„Koks vardas – toks ir charakteris, – juokiasi Ugnė. – Jis mėgsta čilinti, mėgsta jogą.“ „Bet taip pat šios veislės šunys labai protingi, – žmoną papildo Vaidas. – Kai reikia, pasiprašo į lauką, jei nori valgyti ar gerti – padaužo į savo dubenėlį.“
„Mano sesuo turi kūdikį. Jei Čilis išgirsta mažylės verksmą, pats pirmas praneša – cypia prie kambario durų, kad eitume žiūrėti“, – dalijasi Ugnė.
Simonavičių šeimoje Čilis nėra karalius, šeimininkų dėmesiu jam tenka dalintis su dviem šinšilais. „Trijulė sutaria puikiai, – patikina Ugnė. – Apskritai gyvūnai suteikia daug vidinio atsipalaidavimo savo šeimininkams. Sužavėti keturkojai geba ir aplinkinius, – sako kėdainietė. – Vos tik kur pasirodome su Čiliu, žmonės šypsosi.“
Simonavičių augintinis drauge keliauja ne tik į kavines, keliones, bet ir į koncertus ar kitus renginius.
„Keliaujame su Čiliu po Lietuvą, vežėmės jį ir į Lenkiją. Plaukiant laivu Čiliui nemokamai buvo pasiūlyta ne tik vandens, bet ir mėsos. Taigi pasaulis tobulėja, – įsitikinusi Ugnė. – O Kėdainiams dar yra kur pasitempti. Mūsų mieste palankiausiai į lankytojus su gyvūnais žvelgia kavos namai „Kavamanija“. Čia šuneliui visada pasiūloma vandens. O iš vieno prekybos centro su Čiliu kartą buvome išprašyti. Manau, žmonėms reikia laisvesnio požiūrio – jei šuo kavinėje ramiai sėdi ant žemės ar šeimininkui ant kelių, gal reikėtų įleisti tokį lankytoją ir su gyvūnu?“
Vieni išvaro, kiti sutinka draugiškai

Senamiesčio grindiniu kartkartėmis pademonstruodama savo sodrų tembrą išdidžiai eina biglių veislės dama Deira, o paskui ją – ir kėdainietis Vaidas Misevičius su sūnumi. Kol Deira gaivinasi vandeniu, mudu su jos šeimininku trumpai šnektelime apie audringą augintinės būdą. Tiesa, toks jis buvo jaunystėje.
„Dabar Deira jau senjorė – jai aštuoneri, – šypsosi biglių veisle besižavintis Vaidas. – Auginu jau antrą šios veislės šunį. Pirmuosius dvejus metus – jaunystėje, Deira viską tiesiog draskė, o paskui šį įprotį išaugo.“
Vyras atskleidžia su savąja bigliuke mieste vaikštinėjantis dažnai, kartu jie užsuka ir į prekybos vietas bei renginius. Kartais apsilankyti pavyksta, o kartais augintinei tenka likti už durų.
„Ne visos vietos Kėdainiuose yra draugiškos gyvūnams. Kai kada net praeiviai nėra patenkinti už pavadėlio gatvėje vedamu šunimi – bijo, kad puls ir įkąs. Parduotuvėse ar degalinėse vienos pamainos darbuotojai įleidžia su šunimi, o kitos – ne. Iš esmės Kėdainiuose su šunimi gana patogu, bet vis tiek norėtųsi, kad žmonių požiūris imtų keistis ir gyvūnus viešose vietose sutiktų palankiau.“
Trūksta pokyčių

„Kormotech“ skanėstais augintiniams pasivaišinti stabtelėjo ir Jakubonių – Aistės, Pauliaus bei judviejų sūnaus Motiejaus – keturkojis.
„Tai basendži veislės šuo ir vienintelis mūsų šeimos augintinis. Žiemą jam sueis septyneri, – pristato Aistė, o paklausta apie šunelio būdą šyptelėjusi tik atsidūsta. – Oi, charakteris jo patrakęs: ką noriu, tą darau, – juokiasi jauna moteris. – Primena jis labiau katiną: visą dieną miega, o dar saldžiau snaudžia palindęs po antklode.“
Aistė atkreipia dėmesį, jog su šuneliu užsukti į kavinę pasimėgauti kava – ne bėda, gyvūnai čia laukiami – netgi pavaišinami vandeniu. Visai kita situacija atėjus į prekybos centrus.
„Čia labai trūksta pokyčių, – akcentavo kėdainietė. – Būtų išties patogu, jei leistų augintinius vestis į prekybos centrus. Bet girdėjau, kad tvarka dar griežtės: anksčiau leisdavo mažųjų veislių šunis šeimininkams neštis ant rankų, o dabar nebeįleis ir su tokiais.“
Aistė džiaugiasi, kad darbuotojų augintiniams dėmesio skirti pradeda darbovietės – vienur keturkojus į darbą atsivesti galima kada nori, o kitur – bent jau progomis.
„Aš pati dirbu nuotoliniu būdu, tačiau biure kartą per metus skelbiama gyvūnų diena. Tada darbuotojai gali atsivesti savo augintinius. Manau, tai puikus sprendimas“, – sakė Aistė.





























2 Komentarai
Taip ciniška: rūpinasi keliais gyvunais ir tuo pat metu valgo nužudytus kitus gyvūnus: kiaulės, karvės, vištas ir t.t. Kodėl niekas niekad nekalba šia svarbią temą? Kur gi žmonių sąžinė?
Aš irgi esu už tokią gražią iniciatyvą. Šunys ir katės ir taip turi daug kur teisių ir kur pabūti, o visi kiti gyvūnai diskriminuojami. Pritariu, kad taip neturi būti. Jei kažkas gali su šunimi ant rankų ateiti į parduotuvę, kodėl aš su žiurke, gyvate arba voru negaliu? Jau gana nemažai diskriminacijos, kai parduotuvių lentynose prekyba vyksta tik šunims ir katėms skirtu maistu, kraiku. Visiems kitiems tenka ieškoti specializuotų parduotuvių, nes prekybos centre pirkdamas sau maisto negali pasirūpinti ir augintiniui. Graži iniciatyva , bet įtariu, kad niekas nepasikeis, tik kokia kavinė priims su gyvūnais (ir lyg tyčia gyvūnai bus katė ir šuo).