Kėdainių rajone griaunama Kruosto hidroelektrinės užtvanka (VIDEO)
Pastarosiomis dienomis ne vienas kraštietis skuba įamžinti įspūdingo vaizdo – Kėdainių rajone griaunama dar sovietų laikais pastatyta Kruosto hidroelektrinės užtvanka. Nevėžio upėje esantis milžiniškas statinys per pusantrų metų bus nugriautas, o šios vietos kraštovaizdis – atkurtas.
Ardo visą statinį
Pastarosiomis dienomis kasdien hidroelektrinės teritorijoje darbuojasi sunkioji technika. Specialus ekskavatorius dalimis ardo hidroelektrinės elementus: atramines sienas, ledsaugius, pagalbinius pastatus, turbinų sales, perdangas.
Jau demontuotas ir supjaustytas metalinis tiltas, iškelti ir supjaustyti metaliniai užtvarai.
Bus ardomas hidroelektrinės dugno sutvirtinimas, turbinų apatinės dalies sienos.
Kai viskas bus supjaustyta ir susmulkinta, laukia statybinių atliekų pakrovimas, išvežimas ir utilizavimas.
Žiūrovų netrūksta
Vykstant didžiulio statinio griovimo darbams, netrūksta ir žiūrovų. Vykdomų darbų ateina pažiūrėti tiek aplinkinių kaimų gyventojai, tiek atvažiuoja ir kėdainiečiai.
Privažiavimo prie hidroelektrinės nėra – lauko keliai pažliugę, tad smalsuliams tenka nemenką atstumą kulniuoti pėsčiomis. Be guminių batų čia apsieiti neįmanoma.
Hidroelektrinės griovimo darbus atliekantis rangovas prašo gyventojų nesiartinti prie pavojingų statinių.
Jau demontuotas ir supjaustytas metalinis tiltas, iškelti ir supjaustyti metaliniai užtvarai. Bus ardomas hidroelektrinės dugno sutvirtinimas, turbinų apatinės dalies sienos.
Aut. past.
Formuos upės vagą ir šlaitus
Statinių nugriovimas – tik dalis darbo, kurį čia reikia atlikti. Nugriovus statinius ir išvežus atliekas laukia kitas darbų etapas – čia bus nukirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, susmulkinti ir išvežti kelmai.
Bus formuojama upės vaga ir šlaitai, įrengtas pagrindas, vietomis perstumiamas ar nukasamas augalinis sluoksnis. Galiausiai viskas bus padengta juodžemiu ir sužaliuos specialiai pasėta žolytė.
Skyrė lėšų
Kruosto hidroelektrinės griovimo darbai atsieis 358 tūkst. 345 eurus.
Už šias lėšas nupirkti paruošiamieji darbai, Kruosto hidroelektrinės statinių Nevėžio upėje griovimo darbai, natūralios Nevėžio upės vagos formavimo darbai, upės šlaitų abiejuose Nevėžio upės krantuose atkūrimo, tvarkymo, planiravimo darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimo paslaugos.
Visi numatyti darbai turi būti atlikti per 18 mėnesių.
Pinigus hidroelektrinei nugriauti Aplinkos ministerija Kėdainių rajono savivaldybei skyrė pagal projektą „Nevėžio upės vientisumo atkūrimas, nugriaunant neeksploatuojamus hidroelektrinės statinius“.
26 Komentarai
Kruoste anksciau buvo daug zuvies ispudingai ziurejosi…viskas susidevi ir keiciasi
Kas man kroksus ir treninga nupirks?
Kai nebėra rūpesčių dėl orių pensijų ar atlyginimų,tai kur bedėt tuos pinigus,jei ne upėn pasroviui sumetus…
kada prasidės melioratorių ir hidrotechnikų kaip liaudies priešų paieškos ir persekiojimai.Anot drg landsbergio,bus malonu klausytis ant kemsų jį sveikinančias pempes.Klimatas šyla,o po covido gal ir maliarija atgimusiose pelkėse su uodais mus nudžiugins.
Varganas avidvaka, ,,drg.landsbergis“ nei statė Kruosto užtvanką, nei jis ją griauna. Tamsta negali apsieiti neužkabinęs Landsbergio, kaip kad koks šunėkas negali praeiti pro medį nepakėlęs kojos.
kad ne nuo jo prasidėjo Lietuvos gyventojų bėgimas duoneliaut,begalinė korupcija,gamyklų naikinimas,žemių skraidymas ir nepotizmas?
kad jis nieko nestatė apart savo karjeros sovietlaikiu,o Gorbiui pakėlus girnas,griaut ir naikint kas sukurta,pirmas pripuolė.
Užtvankų griovimo iniciatoriai turbūt nežino kodėl jos buvo statomos.
Numelioravus Lietuvos laukus ,užtvankos buvo statomos kad kompensuoti gamtai padarytą žalą,kad pavasarį sumažinti potvynius,kad vasarą upėse nebūtų hidrologinės sausros,kad pakiltų gruntinio vandens lygis.
Užtvanku griauti negalima,reikia įrengti žuvitakius ir statyti naujas! Jeigu rūpi gamta.
Po to, kai nugriaus Krosto užtvanką, tai galėtų žuvitakį įrengti Skongalio užtvankoje. Sutvarkytų žuvų migraciją.
Iki pavasario atsira žuvims takas davaime.Jau prasigriaužė vanduo savaime.
Skongolio uztvanka reikejo pirma nugriauti
Taip užtvankos davė didžiūlę naudą ką ir minėjot,jau vien žuvies kas būdavo pamenu vaikystėj,kai ant Minijos dar buvo kelios baigiamos ardyt užtvankos,malūnų,elektrinės,o paskui kai pasidarė vientisa upės vaga,kuri vasarą beveik išdžiūna,o pavasarį išplūdus ardo krantus isirėždama vis žemiau ,susidaro šlaitai ,kurie griūva,ką bekalbėt apie žuvis,aukštupiuos išvis,kiek žemiau dar kažkiek yra,bet tai nesulyginamai,kas buvo prieš 50metų,gaudė ir tinklais ir žeberklais ir buvo,nes buvo vandens,buvo gylis užtvankose.Kvailos mintys,kvaili ir daug kainuojantys darbai ardyt užtvankas ir kam tai šovė galvon,na,kad kvailų įstatymų Lietuvoj netrūksta nieko naujo.Teko but Švedijoj,stovi užtvankos hidro elektrinės dirba savo darbą,žuvies netrūksta,viskas savo vietoj.
Kur šieno miltų agregatai,kurių dėka po tris-keturiskart šienaujamos buvo pievos?Na gerai,atsirado šienainis.Bet pelkėse sukultūrintų pievų jam tai tikrai nebūtų įveisę…
Najo, tai senoji elektrinė, ki buvau dar pėmenukas ja ststė. Mano brolis, paskui, elektrėnai (sviėce nakti švėce diėna, elektrėnu žiburiai,,)bet jau tai nėkam nebeidomu, lėnka tik prisiminimai..turėjome,laiva kėdainios. Bet pakol sutvarko upeli laivas prakiuro, paskendo, o buvo svajonėe nuplaukt i atlaidus krekenavon,,ar i kauno pili šventėn. Bet svajonės lėka svajonem, prisiminimai prisiminimais. O viėna tik upė lėtuvoja (tai nevėžis)rodos lyg i kalna tekėtu,,smagu prisiminti,
Elektros varikliai buvo iš karą pralošusios Vokietijos atvežti ir rajonams vienetais padalinti,o miesteliuose elektra degdavo iki vidurnakčio.Ant Mūšos Švobiškyje tokia pati buvo,bet ir ten užtvanką Lietuvos ,,kūrėjai“ jau kūso griauti.Dabar žuvims gyvenimą gerint mada atėjo,o kumečiai geresnio čėso gali ir palaukti.
Kada Virvytes upėje sumažės hidroelektriniu
Tai kad tų kumečių jau veik nelikę,beliko paskutinius išgrūsti. Kas buvo sukurta būtina sugriauti,motyvuojant atkurti tipo kraštovaizdžius.Lopas ant lopo ir tas praplyšęs,vat taip gyveno prieškaryje,basi eidavo sekmadieniais į mišias,o tik prie bažnyčios avalynę apsimaudavo, todėl ilgai ir laikydavo.
O kada Skongolio užtvanką griaus? Juk žuvys irgi „nevaikšto“? 😄😄
Mažosios elektrinės yra labai kenksmingos Kreiviui,nes jos atpigina elektros energija.Nebesisuka taip gerai biznis,viskas suprantama,todėl jas reikia naikinti.
O Rinkos Aikštė įkyriems komentatoriams angelskai klausimus su paveikslėliais kiša…
Kada didysis stos į kovą ir pilnatis artės,tuomet mažasis pasimokys ir eiti tuoj pradės.
Tuomet po tvano didysis maras siaus ir vėtroje neradęs vietos minias sukelt gebės.
Bet viso šito ramybės neturės ir šuniui šėko pjauti visi tokie turės.
Užgims tuomet nauja karta kuri jau nieko neardys ir laimėj, santaikoj gyvens…
Pabučiuokit viršaičiui in byby, dabar laisva Lietuva
Kai reikia pinigus pavogt ner geriau, kaip visus galus sukišti į vandenį..
Kiek betono žvyro metalo išvežė į niekas nė patikrins
Kiek žemių sėklos juodžemio atvežė į kiek kuro išdeginai niekas nesuziures nebent firmos savininkas, kad uždirbt dar daugiau.
Atkatus gerus gavo projekto rengėjai ir konkurso organizatoriai 🙂
kuo daugiau pelkių, klaidžių miškų ir nepravažiuojamų kelių, tuo okupantui bus sunkiau mus okupuoti, be to, koks tikslas turėti dar vieną apleistą ir negyvenamą žemės gabalą…
Okupacijos laiku juk jos buvo?Ir miškai neiškirsti.Aha,o kaip juokingai atrodė stribukai miškuose klausdami,,kur jūs ,banditai?“ atsakyman į tai gaudami gegutės ,,pizdyk ku kū“…
ne rinkos aikste, o vatufkiu sueiga. ir aisku kaip be Landsbergio, kuris vatai gyvenima sugriove…