Kėdainių mokyklose ukrainiečiai susikalba rusiškai ir angliškai, bet mokysis lietuviškai

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Vis didėjančios Ukrainos karo pabėgėlių gretos palaipsniui įsilieja į mūsų šalies ir rajono gyvenimą: suaugusieji ieškosi darbo, vaikai keliauja į darželius ar mokyklas. Per pastarąsias porą savaičių, kovo 14 dienos duomenimis, Kėdainių rajone užregistruota 15 vaikų. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas, pagal sulaukiamų skambučių gausą, jų tikrai bus daugiau. Tuo tarpu mokyklas ir darželius pradėję lankyti vaikai, pasak ugdymo įstaigų vadovų, jaučiasi gerai. Regis, lengviausiai adaptuotis kol kas sekasi patiems mažiausiems.

Ukrainiečiai mokysis ne visur

R. Tamašauskas, aiškindamas tvarką ir skaičiuodamas mūsų rajone augantį ukrainiečių vaikų skaičių, sako: „Mokyklos pildo „Google“ diske specialią lentelę. Ketvirtadienį (kovo 10-ąją, –red.) lentelėje buvo bene 9 vaikai, kovo 14-ąją skambučių antplūdis. Tiesiogiai kreipiasi globėjai, priėmusieji šeimas, ar institucijų vadovai“.

Savivaldybės vyr. specialistas pažymi, jog teisiškai mokytis gali būti priimami tie vaikai, kurie registravosi specialiuose centruose, suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.

„Mieste koncentruojamės į Juozo Paukštelio progimnaziją (pradinio ir pagrindinio ugdymo programos) ir „Atžalyno“ gimnaziją (vidurinio ugdymo programa). Tačiau, esant poreikiui, išlyginamosios klasės ar grupės bus steigiamos Akademijos, Krakių ir Šėtos gimnazijose, Dotnuvos, Labūnavos, Miegėnų, Surviliškio, Truskavos pagrindinėse, „Aušros“ progimnazijoje, dar kai kuriuose skyriuose (taigi ne visur), – vardijo R. Tamašauskas. – Bus specialūs rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių ir grupių, vaikų skaičiaus jose bei dėl priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas. Šalies mastu bus keičiami teisės aktai (ne tik švietimo).“

Jau lanko ugdymo įstaigas

Savivaldybės atstovo žiniomis, vyresniųjų mokinių Kėdainių ugdymo įstaigose dar tik keli, daugiausia – 5–8 klasių mokinių.

„Beje, jau derintasi ir dėl galimybės mokytis Profesinio rengimo centre (yra atvykusių ir iš profesinių mokyklų), pagalbos ieškoma ukrainiečiui studentui, kuris nori intensyviai mokytis lietuvių kalbos“, – apie šiandieninę ugdymo situaciją rajone kalbėjo švietimo specialistas ir pridūrė, kad pora vaikų jau lanko lopšelį-darželį „Aviliukas“, J. Paukštelio progimnazijoje, Labūnavos pagrindinėje mokykloje taip pat pratinasi keletas vaikų.

R. Tamašauskas pasidžiaugė, kad ir neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikėjai siūlo savo paslaugas karo pabėgėlių vaikams.

„Be abejonės, kviečia būreliai mokyklose. Iš Valstybės tikslinio finansavimo NVŠ 37 programų atsiliepė 8 programų vadovai, kurie nemokamai priima ugdytis atvykusius iš Ukrainos. Jau kreipėsi kai kurie vaikų globėjai, kad dalis vaikų norėtų lankyti sporto ar šokių būrelius“, – sakė Švietimo skyriaus vyr. specialistas.

Integracija vyksta sklandžiai

J. Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik sako, jog daug laiko skiriama pokalbiams su vaikais, kad ukrainiečiams būtų kuo lengviau adaptuotis.

„Džiaugiamės, kad klasėse, į kurias priėmėme vaikučius iš Ukrainos, atsiranda mokinių, gerai mokančių rusų kalbą ir galinčių bendrauti su ukrainiečiais. Mokytojai taip pat kalba rusiškai.

Kiekvienoje klasėje jų vadovai numatė vaikučius, kurie galėtų atvykėliams, reikalui esant, pagelbėti. Taip pat pagalbą teikia ir mokytojų padėjėjai.

Kadangi ukrainiečių vaikučių dar nėra labai daug, kol kas turime tik penkis, tai viskas gerai, – apie naujus mokinius kalbėjo progimnazijos direktorė. – Mūsų vaikai empatiški, nors dar truputį tiek vieni, tiek kiti jaučiasi nedrąsiai, bet palaipsniui jie jaučiasi laisviau. Manau, kad viskas bus gerai.“

Ji pažymėjo, jog ateityje, jei bus poreikis, bus galvojama ir kitokių vaikų iš Ukrainos integravimo alternatyvų.

„Kai atsiras daugiau vaikų, tada galvosime apie mobilių klasių bei mobilių grupių steigimą ir ugdymo procesą organizuosime šiek tiek kitaip. Dabar vaikai iš tiesų jaučia šiokį tokį diskomfortą, nes ateina į naują aplinką, nesupranta kalbos, tad lūkestis kol kas toks, kad bent minimaliai semtųsi žinių – mokytųsi kalbą, teikiamos konsultacijos, stengiamės kiekvieną nukreipti į neformaliojo užsiėmimo būrelius – tiesiog, kad jie integruotųsi ir kuo geriau jaustųsi“, – supratingai kalbėjo T. Sotnik.

Pasidomėjus, ar daugėjant moksleivių užteks pedagogų, progimnazijos direktorė sakė: „Aišku, galvojame apie tai, turime mokykloje vieną lietuvių kalbos mokytoją, kuri dirba visos dienos grupės auklėtoja ir mokytojo padėjėja. Tad esant poreikiui, skirsime šią mokytoją darbui su užsieniečiais, o patys jau ieškosime mokytojo padėjėjo“.

Direktorė teigė, kad progimnazija papildomai į klases gali priimti iki 80 vaikų.

„Vietų tikrai užteks. Jei bus daugiau vaikučių, nei yra nustatytas maksimalus skaičius, tada galvosime apie išlyginamųjų klasių steigimą – viskas priklauso nuo aplinkybių“, – kalbėjo T. Sotnik.

Susikalba angliškai

„Atžalyno“ progimnazijos direktorius Gintaras Petrulis pažymėjo, kad apie įspūdžius ir savijautą kalbėti dar anksti, nes nuo ukrainiečių atvykimo praėjo per mažai laiko – vos kelios dienos.

„Apie tai, kaip sekasi tarpusavyje vaikams bendrauti ar mokytojams juos mokyti, galima bus pakalbėti po vienos kitos savaitės. Kol kas rūpinamės, kad vaikai būtų pamaitinti, aprengti uniformomis, aprūpinti kuprinėmis, kanceliariniais reikmenimis, – apie situaciją gimnazijoje kalbėjo direktorius. – Ne tik mūsų gimnazijoje, bet ir respublikiniu mastu kalbama, vedamos pamokos apie istoriją, Ukrainos problemas, kadangi vyresni vaikai kitaip reaguoja nei mažieji. Aš tikiu, kad viskas bus gerai.“

Paklaustas, ar kalbos barjeras vaikams netrukdo bendrauti bei mokytis, G. Petrulis sakė: „Nedaug mūsų vaikų moka rusiškai, bet kalba angliškai. Taigi tarpusavyje jų kalba yra anglų.

Dalykai jiems dėstomi lietuvių kalba, kartais rusiškai, nes vaikai yra atvykę iš rusakalbių regionų, todėl rusiškai kalba gerai. Bet jie planšetėje turi savo vadovėlius, mums tai yra labai didelis palengvinimas, o mūsų mokytojai dar tikrai nėra pamiršę rusų kalbos, tad kiek reikės vaikams pagalbos, tikrai sugebės jiems padėti.

Tačiau pagrindinis tikslas yra socializacija, o ne vieno ar kito dalyko išmokymas“.

Jau moka lietuviškai

Kovo 15-ąją, kai kalbėjomės su lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktore Roma Mackevičiene, ji sakė, jog jį nuo praėjusios savaitės lanko vienas ukrainiečių šeimos berniukas ir vos pirmą dieną atėjusi mergaitė.

„Mergaitė drąsi, labai komunikabili, kalba rusiškai. Tikrai kol kas nesimato, kad ji turėtų kokių nors psichologinių traumų ar problemų. Berniukas pirmomis dienomis buvo išsigandęs, bet dabar viskas gerai, – apie mažųjų atvykėlių nuotaikas naujoje ugdymo įstaigoje kalbėjo R. Mackevičienė. – Labai džiaugiamės, kad mūsų pedagogai moka kalbėti rusiškai, dėl to berniukas jaučiasi drąsiau.“

Tiesa, direktorė pastebėjo, jog berniukas nuolat nerimauja, kad jį vaikai apkalba.

„Mama ir pati sakė, kadangi jis nesupranta kalbos ir ką vaikai kalba, nors jis dar mažas, 4 metukų, bet jaučiasi tarsi būtų apkalbinėjamas. Mūsų vaikai nemoka rusiškai. Bet pati stebėjau jo veiklą, jis įsitraukia į žaidimą, vaikai jam kalba lietuviškai, jis jiems atsako rusiškai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikai labai greitai išmoksta kalbas, todėl, manau, kad per mėnesį jam pavyks išmokti lietuviškai, priprasti ir susikalbėti.

O mergaitė, kuri tik šiandien atėjo į grupę, jau net ir keletą lietuviškų žodžių išmokusi: „laba diena“, „viso gero“, „labas vakaras“, „labas rytas“. Kol kas nematome jokių problemų“, – optimizmo nestokojo darželio direktorė.

Jos manymu, ateityje gali būti ir daugiau karo pabėgėlių vaikų.

„Kadangi dabar priėmėme du vaikus, mūsų darželį dar galėtų lankyti 8–10 vaikų“, – skaičiavo R. Mackevičienė.