Kėdainių mokyklose ukrainiečiai susikalba rusiškai ir angliškai, bet mokysis lietuviškai

 Kėdainių mokyklose ukrainiečiai susikalba rusiškai ir angliškai, bet mokysis lietuviškai

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje jau mokosi ukrainiečių vaikai./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Vis didėjančios Ukrainos karo pabėgėlių gretos palaipsniui įsilieja į mūsų šalies ir rajono gyvenimą: suaugusieji ieškosi darbo, vaikai keliauja į darželius ar mokyklas. Per pastarąsias porą savaičių, kovo 14 dienos duomenimis, Kėdainių rajone užregistruota 15 vaikų. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas, pagal sulaukiamų skambučių gausą, jų tikrai bus daugiau. Tuo tarpu mokyklas ir darželius pradėję lankyti vaikai, pasak ugdymo įstaigų vadovų, jaučiasi gerai. Regis, lengviausiai adaptuotis kol kas sekasi patiems mažiausiems.

Ukrainiečiai mokysis ne visur

R. Tamašauskas, aiškindamas tvarką ir skaičiuodamas mūsų rajone augantį ukrainiečių vaikų skaičių, sako: „Mokyklos pildo „Google“ diske specialią lentelę. Ketvirtadienį (kovo 10-ąją, –red.) lentelėje buvo bene 9 vaikai, kovo 14-ąją skambučių antplūdis. Tiesiogiai kreipiasi globėjai, priėmusieji šeimas, ar institucijų vadovai“.

Savivaldybės vyr. specialistas pažymi, jog teisiškai mokytis gali būti priimami tie vaikai, kurie registravosi specialiuose centruose, suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.

„Mieste koncentruojamės į Juozo Paukštelio progimnaziją (pradinio ir pagrindinio ugdymo programos) ir „Atžalyno“ gimnaziją (vidurinio ugdymo programa). Tačiau, esant poreikiui, išlyginamosios klasės ar grupės bus steigiamos Akademijos, Krakių ir Šėtos gimnazijose, Dotnuvos, Labūnavos, Miegėnų, Surviliškio, Truskavos pagrindinėse, „Aušros“ progimnazijoje, dar kai kuriuose skyriuose (taigi ne visur), – vardijo R. Tamašauskas. – Bus specialūs rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl klasių ir grupių, vaikų skaičiaus jose bei dėl priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas. Šalies mastu bus keičiami teisės aktai (ne tik švietimo).“

Mažiausiems ukrainiečiams adaptuotis lengviausia. Jie jau ugdomi lopšelyje-darželyje „Aviliukas“./Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Jau lanko ugdymo įstaigas

Savivaldybės atstovo žiniomis, vyresniųjų mokinių Kėdainių ugdymo įstaigose dar tik keli, daugiausia – 5–8 klasių mokinių.

„Beje, jau derintasi ir dėl galimybės mokytis Profesinio rengimo centre (yra atvykusių ir iš profesinių mokyklų), pagalbos ieškoma ukrainiečiui studentui, kuris nori intensyviai mokytis lietuvių kalbos“, – apie šiandieninę ugdymo situaciją rajone kalbėjo švietimo specialistas ir pridūrė, kad pora vaikų jau lanko lopšelį-darželį „Aviliukas“, J. Paukštelio progimnazijoje, Labūnavos pagrindinėje mokykloje taip pat pratinasi keletas vaikų.

R. Tamašauskas pasidžiaugė, kad ir neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikėjai siūlo savo paslaugas karo pabėgėlių vaikams.

„Be abejonės, kviečia būreliai mokyklose. Iš Valstybės tikslinio finansavimo NVŠ 37 programų atsiliepė 8 programų vadovai, kurie nemokamai priima ugdytis atvykusius iš Ukrainos. Jau kreipėsi kai kurie vaikų globėjai, kad dalis vaikų norėtų lankyti sporto ar šokių būrelius“, – sakė Švietimo skyriaus vyr. specialistas.

Kėdainių rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl ukrainiečių vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas (mokyklas, darželius), vaikų užimtumo po pamokų žmonės turėtų kreiptis tel. +370 347 69 564, el. paštu rytas.tamasauskas@kedainiai.lt

Darbo laikas: pirmadienis–penktadienis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Integracija vyksta sklandžiai

J. Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik sako, jog daug laiko skiriama pokalbiams su vaikais, kad ukrainiečiams būtų kuo lengviau adaptuotis.

„Džiaugiamės, kad klasėse, į kurias priėmėme vaikučius iš Ukrainos, atsiranda mokinių, gerai mokančių rusų kalbą ir galinčių bendrauti su ukrainiečiais. Mokytojai taip pat kalba rusiškai.

Kiekvienoje klasėje jų vadovai numatė vaikučius, kurie galėtų atvykėliams, reikalui esant, pagelbėti. Taip pat pagalbą teikia ir mokytojų padėjėjai.

Kadangi ukrainiečių vaikučių dar nėra labai daug, kol kas turime tik penkis, tai viskas gerai, – apie naujus mokinius kalbėjo progimnazijos direktorė. – Mūsų vaikai empatiški, nors dar truputį tiek vieni, tiek kiti jaučiasi nedrąsiai, bet palaipsniui jie jaučiasi laisviau. Manau, kad viskas bus gerai.“

Ji pažymėjo, jog ateityje, jei bus poreikis, bus galvojama ir kitokių vaikų iš Ukrainos integravimo alternatyvų.

„Kai atsiras daugiau vaikų, tada galvosime apie mobilių klasių bei mobilių grupių steigimą ir ugdymo procesą organizuosime šiek tiek kitaip. Dabar vaikai iš tiesų jaučia šiokį tokį diskomfortą, nes ateina į naują aplinką, nesupranta kalbos, tad lūkestis kol kas toks, kad bent minimaliai semtųsi žinių – mokytųsi kalbą, teikiamos konsultacijos, stengiamės kiekvieną nukreipti į neformaliojo užsiėmimo būrelius – tiesiog, kad jie integruotųsi ir kuo geriau jaustųsi“, – supratingai kalbėjo T. Sotnik.

Pasidomėjus, ar daugėjant moksleivių užteks pedagogų, progimnazijos direktorė sakė: „Aišku, galvojame apie tai, turime mokykloje vieną lietuvių kalbos mokytoją, kuri dirba visos dienos grupės auklėtoja ir mokytojo padėjėja. Tad esant poreikiui, skirsime šią mokytoją darbui su užsieniečiais, o patys jau ieškosime mokytojo padėjėjo“.

Direktorė teigė, kad progimnazija papildomai į klases gali priimti iki 80 vaikų.

„Vietų tikrai užteks. Jei bus daugiau vaikučių, nei yra nustatytas maksimalus skaičius, tada galvosime apie išlyginamųjų klasių steigimą – viskas priklauso nuo aplinkybių“, – kalbėjo T. Sotnik.

Mieste koncentruojamės į Juozo Paukštelio progimnaziją (pradinio ir pagrindinio ugdymo programos) ir „Atžalyno“ gimnaziją (vidurinio ugdymo programa). Tačiau, esant poreikiui, išlyginamosios klasės ar grupės bus steigiamos Akademijos, Krakių ir Šėtos gimnazijose, Dotnuvos, Labūnavos, Miegėnų, Surviliškio, Truskavos pagrindinėse, „Aušros“ progimnazijoje, dar kai kuriuose skyriuose (taigi ne visur).

R. Tamašauskas

Susikalba angliškai

„Atžalyno“ progimnazijos direktorius Gintaras Petrulis pažymėjo, kad apie įspūdžius ir savijautą kalbėti dar anksti, nes nuo ukrainiečių atvykimo praėjo per mažai laiko – vos kelios dienos.

„Apie tai, kaip sekasi tarpusavyje vaikams bendrauti ar mokytojams juos mokyti, galima bus pakalbėti po vienos kitos savaitės. Kol kas rūpinamės, kad vaikai būtų pamaitinti, aprengti uniformomis, aprūpinti kuprinėmis, kanceliariniais reikmenimis, – apie situaciją gimnazijoje kalbėjo direktorius. – Ne tik mūsų gimnazijoje, bet ir respublikiniu mastu kalbama, vedamos pamokos apie istoriją, Ukrainos problemas, kadangi vyresni vaikai kitaip reaguoja nei mažieji. Aš tikiu, kad viskas bus gerai.“

Paklaustas, ar kalbos barjeras vaikams netrukdo bendrauti bei mokytis, G. Petrulis sakė: „Nedaug mūsų vaikų moka rusiškai, bet kalba angliškai. Taigi tarpusavyje jų kalba yra anglų.

Dalykai jiems dėstomi lietuvių kalba, kartais rusiškai, nes vaikai yra atvykę iš rusakalbių regionų, todėl rusiškai kalba gerai. Bet jie planšetėje turi savo vadovėlius, mums tai yra labai didelis palengvinimas, o mūsų mokytojai dar tikrai nėra pamiršę rusų kalbos, tad kiek reikės vaikams pagalbos, tikrai sugebės jiems padėti.

Tačiau pagrindinis tikslas yra socializacija, o ne vieno ar kito dalyko išmokymas“.

„Dalykai jiems dėstomi lietuvių kalba, kartais rusiškai, nes vaikai yra atvykę iš rusakalbių regionų, todėl rusiškai kalba gerai. Bet jie planšetėje turi savo vadovėlius, mums tai yra labai didelis palengvinimas, o mūsų mokytojai dar tikrai nėra pamiršę rusų kalbos, tad kiek reikės vaikams pagalbos, tikrai sugebės jiems padėti.

G. Petrulis

Jau moka lietuviškai

Kovo 15-ąją, kai kalbėjomės su lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktore Roma Mackevičiene, ji sakė, jog jį nuo praėjusios savaitės lanko vienas ukrainiečių šeimos berniukas ir vos pirmą dieną atėjusi mergaitė.

„Mergaitė drąsi, labai komunikabili, kalba rusiškai. Tikrai kol kas nesimato, kad ji turėtų kokių nors psichologinių traumų ar problemų. Berniukas pirmomis dienomis buvo išsigandęs, bet dabar viskas gerai, – apie mažųjų atvykėlių nuotaikas naujoje ugdymo įstaigoje kalbėjo R. Mackevičienė. – Labai džiaugiamės, kad mūsų pedagogai moka kalbėti rusiškai, dėl to berniukas jaučiasi drąsiau.“

Tiesa, direktorė pastebėjo, jog berniukas nuolat nerimauja, kad jį vaikai apkalba.

„Mama ir pati sakė, kadangi jis nesupranta kalbos ir ką vaikai kalba, nors jis dar mažas, 4 metukų, bet jaučiasi tarsi būtų apkalbinėjamas. Mūsų vaikai nemoka rusiškai. Bet pati stebėjau jo veiklą, jis įsitraukia į žaidimą, vaikai jam kalba lietuviškai, jis jiems atsako rusiškai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikai labai greitai išmoksta kalbas, todėl, manau, kad per mėnesį jam pavyks išmokti lietuviškai, priprasti ir susikalbėti.

O mergaitė, kuri tik šiandien atėjo į grupę, jau net ir keletą lietuviškų žodžių išmokusi: „laba diena“, „viso gero“, „labas vakaras“, „labas rytas“. Kol kas nematome jokių problemų“, – optimizmo nestokojo darželio direktorė.

Jos manymu, ateityje gali būti ir daugiau karo pabėgėlių vaikų.

„Kadangi dabar priėmėme du vaikus, mūsų darželį dar galėtų lankyti 8–10 vaikų“, – skaičiavo R. Mackevičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pasidomėjus, ar užteks mokytojų ir kiek jų papildomai gali reikėti į šalį atvykus ir mūsų mokyklose pradėjus mokytis karo pabėgėlių vaikams, pateikė tokį komentarą:

Papildomų mokytojų gali iš viso nereikėti, arba jų reikės labai mažai, nes vaikai, atvykę iš Ukrainos, po individualios trukmės adaptacinio periodo, dažniausiai priimami mokytis į bendras klases kartu su visais kitais mokiniais.

Mokiniams, nemokantiems lietuvių kalbos, jos mokymąsi mokykla gali organizuoti išlyginamosiose klasėse ar grupėse, ar mokiniui besimokant kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje ir teikiant jam pagalbą. Išlyginamąsias klases steigia savivaldybės.

Jeigu reikės pasitelkti papildomų mokytojų, tarkime, naujoje sudarytoje išlyginamojoje klasėje ar grupėje, jų įdarbinimu rūpinasi mokyklos ir mokyklų steigėjai. Kiekvienoje savivaldybėje už ukrainiečių vaikų mokymą paskirtas atsakingas koordinatorius.

Ar yra numatyta papildomai lėšų mokytojams?

ŠMSM kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama skirti papildomų pinigų savivaldybėms vaikų, atvykusių iš Ukrainos, švietimo reikmėms finansuoti.

Mokiniams, atvykusiems iš Ukrainos, suteikiama pagalba mokymuisi, ugdymas individualizuojamas, pritaikomas pagal jo mokymosi poreikius. Be to, kadangi iš Ukrainos atvyko ir mokytojų, jie įdarbinami mokytojų padėjėjais: padeda vaikui greičiau adaptuotis, priprasti prie aplinkos ir kt. Netrukus, pakoregavus teisės aktus, kurie nustato atitikimo kvalifikacijai keliamus reikalavimus, ukrainiečiams mokytojams bus sudaryta galimybė įsidarbinti ir mokytojais pagal savo turimą specialybę.

Lietuvos mokytojams, kurie moko ar ateityje mokys ukrainiečius, Vilniaus lietuvių namai, turintys didelės užsieniečių mokymo patirties, rengia nemokamus kvalifikacijos seminarus. Šios Vilniaus mokyklos mokytojai nuo kovo 14 d. kiekvieną darbo dieną 14.30–16.30 val. nuotoliniu būdu taip pat konsultuoja visus Lietuvos mokytojus, išsamesnė informacija skelbiama Vilniaus lietuvių namų interneto puslapyje.

ŠMSM mokyklų vadovams ir pavaduotojams kovo viduryje rengia nuotolinę vaizdo konferenciją, per kurią bus aptariama, kaip priimti Ukrainos karo pabėgėlius į švietimo įstaigas, kaip sėkmingai užbaigti mokslo metus, kokie gali būti atvykusiųjų vaikų ugdymo organizavimo modeliai, kokie nuo karo pabėgusių vaikų adaptacijos ypatumai, ir pan. Jeigu bus poreikis, konsultacijų, seminarų bus rengiama ir daugiau.

Atvykusiems iš užsienio asmenims mokyti Lietuvos savivaldybėse yra suburtas geriau pasirengusių priimti į Lietuvą atvykstančius ar grįžtančius vaikus mokyklų tinklas. Šiuo metu mokyklų tinklą sudaro daugiau kaip 60 mokyklų, turinčių gerąją patirtį mokant iš užsienio atvykusius mokinius.

Savivaldybių mokyklas, kurios turi mažiau patirties, kaip ugdyti iš užsienio atvykusius ar grįžusius vaikus, ministerija kviečia konsultuotis su šio tinklo mokyklomis.

Lietuvos mokytojai taip pat kviečiami naudotis metodine medžiaga, kuri prieinama Vilniaus lietuvių namų, Nacionalinės švietimo agentūros interneto puslapiuose.

Taip pat ministerija atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis viskas labai greitai kinta, tad pataria sekti viešumoje pasirodančią informaciją. Pavyzdžiui, trečiadienį Vyriausybė pritarė sprendimui, kad iš Ukrainos atvykusiems mokytojams nebūtų taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą. Tikėtina, kad dalis tokių mokytojų, kurie turi atsivežę su savimi diplomus, galės įsidarbinti mokyklose.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video