Kėdainiai turistų akimis: ką pamatyti, kur apsistoti, kur išsinuomoti dviratį?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Vasarai besibaigiant ir vis dar norint bent trumpam pakeisti aplinką, aplankyti nematytas arba iš naujo atrasti pamėgtas vietas, puiki proga pakeliauti po savo apylinkes, o gal į svečius atvykusiems draugams ar giminaičiams parodyti, kokiame gražiame ir istorijos turtingame mieste bei rajone gyvenate. Kėdainiai nėra dideli, todėl kelionės automobiliu – ne pats tinkamiausias miesto apžiūros būdas, o ir ne viską galima tinkamai pamatyti bei patirti turistaujant tokiu būdu. Pėsčiomis atstumai, ypač su vaikais, gali būti taip pat sunkiai įveikiami net ir nedideliame mieste, todėl tokiai ekskursijai puikiai tiks dviračiai. Tiesa, jei esate ne vietinis ir į Kėdainius atvykstate, pavyzdžiui, viešuoju transportu arba kad ir automobiliu, bet neatsivežate savo dviračių, teks šiek tiek pasistengti, kad rastumėte, kur juos išsinuomoti. Rasti nakvynę, tarkim, savaitgaliui Lietuvos širdyje skirtingai nei kituose miestuose, galima nebent viešbučiuose, nes privatūs asmenys tokios paslaugos paprasčiausiai neteikia. Tiek Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC), tiek ir Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras Paulius Aukštikalnis pripažįsta, kad turizmas nėra stiprioji rajono pusė, tačiau situacija palaipsniui gerėja.

Sutinka su problema

Pradėdama pokalbį apie trumpalaikes būsto ir dviračių nuomos paslaugas, TVIC vadybininkė Edita Mongirdaitė trumpai situaciją apibendrino taip: „Sakyčiau, užburtas ratas: nėra pasiūlos, nes nėra paklausos ir nėra paklausos, nes nėra pasiūlos.

Dažniausiai mėgėjai keliauti dviračiais juos atsiveža patys, bet šias transporto priemones taip pat nuomoja verslininkas Ruslanas Linevas ir „Kėdainių prekyba“.

Kėdainių vicemeras P. Aukštikalnis taip pat antrina E. Mongirdaitei, kad dviračių nuoma Kėdainiuose galima, bet ji nėra gerai išvystyta.

„Visi suprantam, kad verslas plečiasi ten, kur mato galimybes. Manau, kai turėsime gerai išvystytą dviračių takų tinklą, tokios nuoma užsiimančios kompanijos kaip, pavyzdžiui, BOLT ir kitos, atveš ir dviračius nuomai. Žinoma, gyventojų yra tiek, kiek yra. Čia jau sudėtinga kažką pakeisti“, – kalbėjo vicemeras.

Tarkim, atvykus iš kito Lietuvos miesto savaitgaliui su šeima aplankyti Kėdainius, labai aktuali yra ir savaitgalio (ar tiesiog poros naktų) nakvynė šeimai. Pavyzdžiui, nuomotis dvi tris nakvynes viešbučiuose penkių asmenų (du suaugę ir trys vaikai) šeimai gali pasirodyti nepigus malonumas. O peržiūrėjus, tarkim, populiariųjų portalų AirB&B ar Booking.com pasiūlą, rasti kažką tinkamo taip pat sudėtinga.

Pasidomėjus, kodėl, jo nuomone, yra tokia situacija, P. Aukštikalnis sakė: „Kėdainiuose viešbučių pasiūla yra nedidelė. Kainos taip pat sąlyginiai nėra užaukštintos. Manyčiau, kad nėra ir kasdienės didesnės paklausos. Kiek teko girdėti, daugiausia čia apsistoja su verslu ar sportu susiję svečiai.

Tačiau vasaros metu Kėdainiuose apsistojimo galimybės prasiplečia, nes galima daugiau kur apsistoti ir su palapinėmis, ir su kemperiais.

Manau, kad pats laikas sudaryti ir turėti trumpalaikės nuomos būsto sąrašus: nauda būtų ir gyventojui, ir svečiui. Tai pas mus kol kas neišplėtota. O kaip parodė ukrainiečių priėmimas, tokių galimybių galėtų būti“.

Reikia spartinti dviračių takų infrastruktūrą

Tęsdamas mintį apie dviračių takus P. Aukštikalnis sakė, kad tai – viena iš prioritetinių temų. Anot jo, tai ypač svarbu šiame laikmetyje, kai madinga ir svarbu gyventi įdomų ir sveiką gyvenimą.

„Važiavimas dviračiu – poilsis ir proto higiena, sportuojant įsikrauni darbui naujų idėjų ir energijos. Čia pagelbėti gali vietoje išplėtota infrastruktūra sportui ir turizmui.

Pagal Darnaus judumo planą dviračių takų rajone numatyta nutiesti daugiau nei 36 km, bet dabar, situacijai pasikeitus ir didėjant gyventojų susidomėjimui dviračiais, takų planuojame tiesti daug daugiau, – žadėjo pašnekovas. – Ieškome galimybių, kaip nutiesti daugiau takų su mažesnėmis sąnaudomis. Neseniai atsirado daugiau linijų, ant pėsčiųjų šaligatvių skiriančių pėsčiuosius ir dviratininkų takus.“

P. Aukštikalnis sakė besidomintis, kaip dviračių takų plėtros klausimas sprendžiamas kitose šalyse ir Lietuvos savivaldybėse: „Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Neringoje vienoje gatvės pusėje šaligatvis atiduotas dviratėms priemonėms, kitoje pusėje – tik pėstiesiems.

Turime ir mes ieškoti savitų tvarkymosi galimybių. Aišku viena: tokiu būdu ar kitokiu, bet ir Kėdainiuose reikia sparčiau plėsti takus. Pinigų galima rasti, jei aiškūs prioritetai“.

Muziejų reikia ir vaikams

Vykstant aplankyti kitą miestą ir jo apylinkes, visada įdomu, ką ten galima pamatyti. Vyrauja nuomonė, kad vaikams reikia pramogų ar bent jau aktyvios ir atraktyvios edukacinės veiklos, o muziejai dažnai suprantami, kaip vaikams nuobodi veikla. Tačiau ekskursijų vadovė su tokia nuomone nesutinka.

„Dėl turtingos istorijos ir paveldo Kėdainių specifika – pažintinis turizmas. Dėl muziejų vaikams drįstu nesutikti – tėvai turi nuo mažens edukuoti, pratinti turistauti ir skatinti domėtis. Muziejus daug investavo, kad būtų patrauklus ir suaugusiems, ir vaikams.

Pati užauginau sūnų, užsakinėdavau muziejuose gidus, kartu keliaudavome, dalyvaudavome. Nepakanka pramogų, nors jų irgi, be abejo, reikia, – įsitikinusi miesto gidė. – Kai išgirstu mamų klausimą ,,Ką pamatyti Kėdainiuose, tik muziejų ir bažnyčių nesiūlykite“, garbės žodis, norisi imtis už galvos. Bažnyčios – ne tik maldos vieta, mes nevedame ten turistų poteriauti, tai sakralinio meno ir istorijos sankaupos, atspindinčios to meto epochą, pasaulėjautą, architektūros tradicijas ir pan.“

E. Mongirdaitė teigė pastebinti, kad tie vaikai, kurie nuo anksti pratinami prie kultūringo turistavimo ir kurių lavinimu tėvai rūpinasi, visai kitaip ekskursijose elgiasi. Ir tampa kitokiais žmonėmis.

„Netgi pas mus turizmo centre būna, kad kol tėvai dairosi, mažamečiai jų vaikai surenka reikalingą turistinę medžiagą, patys viskuo pasirūpina!

Labai labai raginu ir kviečiu tėvus nepatingėti, būti išradingiems, investuoti darbo ir laiko bei stengtis supažindinti su krašto istorija. Sutinku, kad reikia kantrybės ir pastangų ir suprantu, kad tėvams kokiame pramogų komplekse paprasčiau: paleidai vaiką ir ramu“, – kalbėjo TVIC vadybininkė.

Ji taip pat apgailestavo, jog vis dar vyrauja neigiamas muziejaus stereotipas: kad ten guli apdulkėję kauptukai ir snaudžia juos saugantys akiniuoti muziejininkai.

„Juk taip nėra! Muziejininkai neriasi iš kailio, kad taptų kuo įdomesni, patrauklesni, įdeda daug finansinių ir kūrybinių pastangų. Iš patirties žinau, kad kai paimi žmogų už rankos ir nuvedi, būna labai laimingas, blizgančiom akim“, – patirtimi dalijosi ekskursijų vadovė.

Turizmas – tai reiškinys, kurio tobulinimui nėra ribų

Paprašytas pasidalinti savo nuomone, kur derėtų nuvykti ir ką rekomenduotų aplankyti atvykus į Kėdainius, P. Aukštikalnis sakė: „Pirmiausia, atvažiavus į Kėdainius siūlyčiau pradėti nuo Turizmo, verslo ir informacijos centro. Šiame centre gausite naujos ir įdomios informacijos apie lankytinas mūsų krašto vietas, taip pat dviračių mėgėjai galės gauti du žemėlapius: vienas – kelionei po miestą „Dviračiu po Kėdainius“, antras – vaizdingas ir gana lengvas maršrutas kelionei už miesto „Maršrutas Kėdainiai–Krekenava vaikams ir suaugusiems“.

Visus šiuos žemėlapius taip pat rasite ir internetinėje svetainėje https://kedainiutvic.lt/turizmas/lt/naudinga-informacija/leidiniai“.

Pasak pašnekovo, turizmas – tai reiškinys, kurio tobulinimui nėra ribų.

„Iš Kėdainių svečių atsiliepimų žinau, kad mūsų Turizmo, verslo ir informacijos centro kolektyvas dirba tobulai. Žinoma, turime taip pat ir daug idėjų. Viena iš mano pasiūlytų idėjų pagaliau pasiruošti labai aiškų Turizmo strateginį dokumentą su vizijomis ir konkrečiomis priemonėmis, kad jis būtų kaip pagrindinis turizmo plėtros stuburas, – mintimis dalijosi vicemeras. – Gal ir gerai tos paplitusios apžvalgos aikštelės ar medžių lajų takai, ypač vietos žmonėms, bet turistams reikia visada kažko naujo, kažko tokio, kur kitose vietose nerasi.

Ar turime mes tam galimybių? Manau, kad taip. Viena iš unikalių Kėdainiams turizmo formų būtų, mano nuomone, religinis turizmas (Kėdainiai – šešių tautų, šešių konfesijų kraštas), taip pat viskas, kas susiję su kunigaikščiais Radvilomis ar Nobelio premijos laureatu Č. Milošu ir kitais įvykiais, asmenybėmis ar kuriamais objektais.“

Turi daug idėjų turizmo plėtrai

P. Aukštikalnio nuomone, turizmas taip pat reikalauja naujovių: „Jei turistų banga praeina per, pavyzdžiui, Č. Milošo muziejų, tai laikas galvoti, kaip Č. Milošą pateikti naujai. Skaitiniai, festivalis – gerai, bet galima judėti ir toliau.

Aš matau, kad reikia daugiau judrių ir informacinėmis technologijomis grindžiamų veiklų. Tai įtrauktų jaunimą ir svečius. Tarkime, manau, kad galima suformuoti tarptautines pažintines ekskursijas nuotoliniu būdu.

Turime miesto centre Č. Milošo gatvę. Tai – pradžia. Kodėl nesuorganizavus turistinių žygių į Šetenius bei pažintinių stovyklų visos Lietuvos jaunimui? Turiu idėją, kaip Kėdainius paversti jaunimo festivalių miestu. Tikiuosi ją pristatyti bendruomenei ir su jaunimu imtis įgyvendinti netolimoje ateityje“.

Minčių ir idėjų nestokojantis vicemeras taip pat pažymi, kad dar yra ir sporto turizmas.

„Mūsų arenos ir miesto geografinė padėtis labai patraukli šiai veiklai plėtoti. Sportininkams patogu atvažiuoti į Kėdainius iš Lietuvos miestelių, Baltijos šalių.

Kartu su komanda „VeloRatai“ esame sukūrę ir pritraukę į Kėdainius ne vieną didelį dviratininkams įvykį ir čempionatą. Vienas iš jų kaip tik ir vyks rugpjūčio 7 dieną. Tai – Kriteriumo čempionatas, į kurį atvažiuos dalyvauti sportininkai iš visos Lietuvos, kurie nėra buvę Kėdainiuose. Šio čempionato metu jiems teks tarpusavyje varžytis mūsų senamiesčio gatvėse, – apie artėjantį renginį kalbėjo P. Aukštikalnis, kuris taip pat yra ir dviračių entuziastas. – Sporto bei turizmo veiklos plėtra naudinga miestui. Kai kurie sporto turizmo renginiai, pavyzdžiui, bėgimo, šokių, bokso, karatė, dziudo, futbolo, dviračių atskiro starto TT, krepšinio renginiai, kai vyksta dešimtmečiais, įgauna pagreitį ir pritraukia kasmet vis didesnį sportininkų kiekį. O tai didina lankytojų skaičių mieste.“

Grįžta užsienio turistai

E. Mongirdaitė taip pat pažymi, kad, be jau minėtų veiklų, yra įrengta vaikams erdvių Skongalio poilsio erdvėje, miesto parke, taip pat galima pasiplaukioti vytine.

„Visų turistų sumesti į vieną katilą negali: vienam patinka blizgančios, iščiustytos vietos, jie teikia didelę reikšmę estetiniam aspektui, o kitam – įdomu ir apleisti dvarai, jiems svarbu istorija ir autentika, traukia ,,spooky“ (gąsdinančios, baisios) vietos, – mintimis dalijosi gidė. –

Esame turtingi istorinio, kultūrinio paveldo, mūsų specifika – pažintinis turizmas, tačiau trūksta aktyvių pramogų, dviračių takų, dviračių nuomos punktų.“

Anot turizmo specialistės, šiemet į Kėdainius jau sugrįžo užsieniečiai: „Tiesa, kol kas vangokai. Atvykstamojo turizmo agentūros teigia, kad grupės dar nesugrįžo, atvyksta daugiau pavienių užsienio turistų, viena kita grupė. Užsienio grupės, tiesa, nesugrįžo dėl karo Ukrainoje, nesaugumo.

Lietuvių bumas pernai po karantino atlaisvinimo buvo didesnis, tačiau šiemet taip pat džiugina. Ir toliau keliauja šeimos su vaikais, su nakvyne viešbutyje, nori ir mūsų specifinių produktų paragauti. Keliauja šeimų, draugų kolektyvai. Nedidelės draugų grupelės užsisako ekskursijas. Camino Lituano sumanytojų ir įgyvendintojų dėka mūsų krašte apsilanko nemažai piligrimų.

Tiesa, šiemet turėjau įdomų susitikimą centre: pirmą kartą turėjome apsilankiusius paukščių stebėtojus (bird-watchers) iš Danijos, ieškojo juodųjų gandrų lizdų“.

Šiais metais, rugpjūčio 27 d., P. Aukštikalnis teigia neabejojantis, kad miestas sulauks ir daug jau E. Mongirdaitės minėtų pėsčiųjų Camino Lituano takais. Taip pat nemažai turistų apsilankys kituose susitikimuose bei čempionatuose: „Išvada tokia: sparti turizmo plėtra rajone – tai kompleksinis verslo ir savivaldybės darnaus ir bendro darbo rezultatas. Tikrai dar turime, kur pasitempti ir laike, ir veiklose“.