Karpinių parodoje – medžiai ir tai, kas iš jų

 Karpinių parodoje – medžiai ir tai, kas iš jų

Karpinių parodos „Medžio gyvenimas“ autorės Daina Lukošiūnaitė (kairėje) ir Lina Kabelkaitė./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Džestina BORODINAITĖ

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name erdves puošia tautodailininkių iš Druskininkų Dainos Lukošiūnaitės ir Linos Kabelkaitės karpinių paroda „Medžio gyvenimas“. Sertifikuotos amatininkės D. Lukošiūnaitės karpiniuose – medžiai, o tautodailininkė L. Kabelkaitė karpo tai, kas iš medžių – verpstes, kuriose vyrauja augalų ir tautiniai motyvai. Parodos autorių karpiniai yra pabuvoję ne tik įvairiausiuose Lietuvos kraštuose, bet ir užsienio šalyse, taip pat menininkės dažnos projektų, kuriuose kuria karpinius pagal įvairiausius literatūrinius kūrinius, dalyvės.

12 autorinių parodų

D. Lukošiūnaitė tikino, kad nuo mažens buvo žingeidi ir, pamačiusi naują techniką, stengdavosi jos išmokti ar bent ją išbandyti.

Taip ieškojimų keliu ji ėjo ne vienerius metus, kol nepabandė karpinių. Ir nuo 1998 metų iš rankų nepaleidžia žirklučių.

Sertifikuota amatininkė dalyvavo daugiau nei per 100 parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, surengė 12 autorinių parodų.

Medžiai „veža“

Daugiausia medžius karpanti menininkė neslėpė, kad jie ją „veža“: „Per medį galima labai daug ką pasakyti, perteikti žmogų, jo būtį, žmogaus supratimą ir net egzistenciją“.

Pirmieji D. Lukošiūnaitės karpiniai buvo spalvoti. Vėliau kūrėjos darbai tapo vienspalviai, kai kurie siekė net keturių metrų ilgį.

Sudėtingiausia karpant, anot menininkės, perteikti mintį.

„Karpymas – tai ne tas pats, kas tapyba, kur nesunkiai galima išreikšti perspektyvą, kad vaizdas būtų arčiau ar toliau. Karpiniuose tą išreikšti kur kas sudėtingiau.

Taip pat nėra paprasta karpant perteikti jausmus. Norint įtaigaus rezultato, reikia labai gerai apgalvoti kiekvieną detalę ir elementą“, – tikina sertifikuota amatininkė.

„Karpymas – tai ne tas pats, kas tapyba, kur nesunkiai galima išreikšti perspektyvą, kad vaizdas būtų arčiau ar toliau. Karpiniuose tą išreikšti kur kas sudėtingiau. Taip pat nėra paprasta karpant perteikti jausmus. Norint įtaigaus rezultato, reikia labai gerai apgalvoti kiekvieną detalę ir elementą“.

D. Lukošiūnaitė

Karpo verpstes

D. Lukošiūnaitės mokinės L. Kabelkaitės gyvenimas, darbai ir pomėgiai susiję su keturiomis kūrybos kryptimis. Tai – muzika, fotografija, siuvinėjimas ir karpymas.

Dar būdama 6 metų ji pradėjo megzti, siuvinėti ir nerti vąšeliu. Pirmoji mokytoja buvo jos mama Aldona Kabelkienė.

Nuo 2013 metų paskatinta D. Lukošiūnaitės pradėjo karpyti. Pirmiausia L. Kabelkaitė karpydavo atvirukus, ilgainiui tautodailininkės karpiniai didėjo, o kartu su jais augo ir kūrėjos patirtis.

Menininkė tapo tarptautinės velykinės parodos-konkurso Punske laureate, dalyvavo Sankt-Peterburgo Rericho ir Vokietijos Syke muziejuose organizuotose parodose.

Daugiausia L. Kabelkaitė karpo tai, kas iš medžių, – verpstes, kuriose vyrauja augalų ir tautiniai motyvai.

Druskininkiečių, sertifikuotos amatininkės D. Lukošiūnaitės ir tautodailininkės L. Kabelkaitės paroda „Medžio gyvenimas“ Arnetų name veiks iki birželio 20 dienos.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video