Kalnaberžėje varniukus pakeitė putpelės

 Kalnaberžėje varniukus pakeitė putpelės

Kalnaberžę sudrebino tradicinė šio krašto vasaros šventė./Organizatorių nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijos Kalnaberžę sudrebino tradicinė šio krašto vasaros šventė. Buvo visko – ir muzikos, ir šokių, ir sveikinimų, ir dovanų, tačiau viena tradicija visgi pakito: tradicinius ant ugnies keptus varniukus pakeitė putpelės. Renginio organizatoriai sako, kad šie paukščiai yra identiški tiek skoniu, tiek išvaizda.

Tradicinė šventė

Visus susirinkusiuosius pasveikino vyriausiasis Kalnaberžės varnaėdas Andrius Gudžinskas, kuris priminė, kad varnaėdynių puotos šiame krašte vyko prieš šimtus, o gal net ir tūkstančius metų.

„Tai gili tradicija ir seni papročiai. Senieji kalnaberžiškiai mena, kad mūsų kaime varnaėdynes puoselėjo carinės Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas.

Jis čia rengdavo balius, kurių metu buvo valgomi varniukai. Tuomet čia būdavo didžiulės puotos, didžiulės varnų valgymo šventės.

Visus susirinkusiuosius pasveikino vyriausiasis Kalnaberžės varnaėdas Andrius Gudžinskas, kuris priminė, kad varnaėdynių puotos šiame krašte vyko prieš šimtus, o gal net ir tūkstančius metų./Organizatorių nuotr.

Tad šias tradicijas gaiviname ir mes, norime puoselėti jas, perduoti iš kartos į kartą“, – kalbėjo vyriausiasis Kalnaberžės varnaėdas.

Pakeitė putpelės

Pagrindinė renginio organizatorė Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus vadovė Daiva Danauskienė akcentavo, kad tai visų kraštiečių pamėgta šventė.

„Tai ne tik puiki proga susitikti kraštiečiams, kaimynams, bendruomenės nariams, bet tai ir senųjų papročių gaivinimas, šimtamečių tradicijų prisiminimas.
Visų tradiciškai laukia linksmos pramogos, prekeiviai, geras koncertas.

Su šventės organizatoriais bendravo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius./Organizatorių nuotr.

Vaikų valandoje visų laukia netikėtas pasiūlymas: Panevėžio lėlių vežimo teatras su spektakliu „Lėlių cirkas“, įspūdingasis ugnies šou.

Tiesa, šiemet vaišės bus kiek kitokios, vaišinsimės tradiciniu Vytauto Danausko šiupiniu, vaišinsimės keptomis putpelėmis, bet jų skonis ir išvaizda identiški varniukams“, – paaiškino D. Danauskienė.

Pagrindinė renginio organizatorė Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus vadovė Daiva Danauskienė akcentavo, kad tai visų kraštiečių pamėgta šventė.

Aut. past.

Padėkos žodžiai

Tradicinės Kalnaberžės krašto šventės rengėjai dėkoja rėmėjams: Dženetai ir Remigijui Kilams, Aurimui Snarskiui, Dainiui Venckui, Egidijui Mykolaičiui, Andriui Drižiui, Nijolei ir Vytautui Butkevičiams, Surviliškio seniūnei Redai Lukošienei ir darbininkams, „Vilties švyturio“ bendruomenei, Daliai ir Aleksandrui Gutauskams, Augustui Šlamai ir Renatai Raudienei, Arūnui Bobinui, Laimai Bobinaitei, Benui Ambraškai, Andriui Gudžinskui ir visiems prisidėjusiems.

Organizatorių nuotr.

„Už apsilankymą ir dovanas dėkojame Kėdainių rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui, administracijos direktoriui Arūnui Kacevičiui, Seimo nariui Viktorui Fiodorovui.

Už koncertines programas dėkojame mėgėjų meno kolektyvams, o atskirą „ačiū“ norime pasakyti Panevėžio  lėlių vežimo teatrui“, – dėkojo D. Danauskienė.

Iš kur tas vardas

Manoma, kad 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante įsikūrusiam kaimui Kalnaberžės pavadinimas duotas dėl čia ant kalno augusių beržų.

Kaimo centre yra tvenkinys, kuris yra įrengtas ant Pakruostėlės upokšnio, kiek toliau rytuose teka Kruosto upelis. Į vakarus nuo gyvenvietės dunkso Kalnaberžės miškas.

Prie kaimo yra apardytas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Kalnaberžės piliakalnis.
Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. XVI a. minimas Kalnaberžės kaimas, 1562 m. jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai.

Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. XVII–XVIII a. dvaras priklausė Radviloms. XVII a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 m. kaime sudegė 14 namų. Po 1863 m. sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 m. jį pardavė carinės Rusijos imperijos kariuomenės generolui A. Stolypinui, kuris čia dažnai lankydavosi. XIX a. pab. stovėjo medinė katalikų koplyčia.[2]

1901 m. kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla su amatų skyriumi. 1925 m. dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 1949–1959 m. veikė vaikų namai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [3]
Kalnaberžėje gimė Juozas Vidmantis Vaitkus – fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų.

8 Komentarai

  • Gryni šudaėdai.

  • Visi normalus mesa eda, o lepsiai ir kausai zole griauzia. Tokie ir piktinasi.

    • o tai ir tu varnas ėdi?

      • Tai koks skirtumas varna suo ar kiaule. Tai yra kepta mesa ir skanu ir viskas. Prieskoniu geru reikia ir fsio

  • Tai ant sudo uzsibarstyk prieskoniu ir esk apsiputojas maugli

    • Pyby

  • mačiau pakelėje negyvas šeškas guli- gal tiks pokyliui?

  • Išsigimę padugnės, karma jau dabar jus tušina..

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video