„Įtakoti“ ir „dėka“: kaip taisyklingai vartoti?
Kaip vertinamas veiksmažodis „įtakoti“? Veiksmažodis įtakoti kalbininkų vertinamas nevienodai. Vienų vertinimu, įtakoti yra knyginis, nesisteminis darinys, pasidarytas pagal kitų kalbų analogiją (plg. rus. влиять).
Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai paprastai nedaromi. Šį vertinį, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, siūloma keisti žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos.
Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą dar galėtų būti vartojamas knygiškesnis daryti poveikį arba vaizdingesnis palikti pėdsaką.
Žymaus kalbininko Antano Smetonos nuomone, veiksmažodis įtakoti, kaip ir daiktavardis įtaka, yra ne darinys, o vertinys, europeizmas, ir turėtų būti vertinamas kaip bendrinėje kalboje vartotinas žodis. Dar plg. vok. dktv. Der Einfl uss, veiksmaž. beeinfl ussen.
Aš visgi siūlyčiau geriau vengti šio žodžio.
Ar tiesa, kad polinksnis „dėka“ vartojamas tik kalbant apie žmogų?
Taip, tiesa. Dėka vartojama su asmenų pavadinimų kilmininku kaip polinksnis (arba kaip prielinksnis): Tėvų dėka (Dėka tėvų) baigė mokslus. Statybininkų dėka (Dėka statybininkų) mokykla laiku pastatyta. Pirmenybė teikiama polinksninei vartosenai, t. y. geriau rašyti Tėvų dėka baigė mokslus.
Nevartotina veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: Pasiūlymo įgyvendinimo dėka (taisoma Įgyvendinus pasiūlymą) darbas palengvėjo. Didelių pastangų dėka (taisoma Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) darbą baigėme laiku.
Medžiagų dėka taisoma dėl aktyviųjų medžiagų. Gyviau sakyti: Kremas lengvai įsigeria į odą, nes jame yra aktyviųjų medžiagų.
Remtasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informacija.
