Kalbininkės skyrelis: 1-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė
Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo.
Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? – kad autobusas vėluos.) Sakinio dėmuo Vaikai suprato yra pagrindinis (iš jo keliamas klausimas šalutiniam dėmeniui; jam priklauso šalutinis dėmuo), o sakinio priklausomasis dėmuo vadinamas šalutiniu (kad autobusas vėluos).
Taisyklė: šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais.
Pvz.: Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. Atiduok, kas mano. Būk toks, koks nori kitiems rodytis. Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldu. Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo. Vyras, kuris sėdėjo su kunigu pirmoje eilėje, pradėjo ploti. Kaimynas visuomet kalbėdamas lankstydavosi, lyg norėtų įtikti pašnekovui. Pamatęs, kad aš sausas kaip šakalys, milžinas tėškė piktai atgal. Laimė, kad pabėgote. Gatvelėje pilna žmonių, lyg koks turgus būtų. Kosmose yra apsilankę daugiau žmonių, nei nusileidę į didesnį kaip 4 km gylį po vandeniu. Su juo visada būdavo malonu bendrauti, kad ir turėjo šmaikštų liežuvį ir reikalui esant galėjo per dantį patraukti. Tačiau toli gražu čia viskas ne taip, kaip įprasta tokio pobūdžio pasakojimams. Nors ir susidarė gana didelė laukiančiųjų eilė, bet daugiau lėšų socialiniam būstui statyti nebuvo skirta. Kadangi skubant gesinta – išvarytos netvarkingos vagos, vėliau medžių degėsiai pagenėti, mėtosi šakos. Kad stalčiuose nieko nebuvo – tendencingas melas. Jeigu ir išgirstų – ar pasikeistų kas nors?
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Tai syklės, komentarai, patarimai“ (2020).
