Kaip išsirinkti stogo dangą, kuri tarnaus 50 metų?
Stogas – tai ne tik pastato kepurė, bet ir viena svarbiausių jo ilgaamžiškumo, saugumo bei vertės dedamųjų. Jei pamatai statomi dešimtmečiams – tai stogas turi atlaikyti visus orų išbandymus, sezonų kaitą, šalčius, vėjus, kaitrą, sniego svorį ir netgi paukščių tupinėjimą ar medžių šešėlius. Todėl kai kalbame apie stogo dangos pasirinkimą – vien estetikos nepakanka. Tikroji vertė slypi techninėse detalėse, kurios nulemia, ar stogas tarnaus dešimt, dvidešimt ar net penkiasdešimt metų. Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vos prieš dešimtmetį dengtas stogas pradeda rūdyti, luptis, išlinksta arba tampa nesandarus. Priežastys dažniausiai slypi ne vien medžiagoje, bet visoje sprendimų grandinėje – nuo dangos tipo iki montavimo darbų.
Ilgaamžiškumas prasideda nuo medžiagos, bet ne ten baigiasi
Rinkoje šiuo metu populiariausios kelios pagrindinės stogo dangų rūšys: plieninė (skardinė), čerpinė (keraminė arba betoninė), bituminė (šiferio tipo ar lanksti), taip pat – vario ir aliuminio dangos. Nors kiekviena jų turi savo privalumų ir trūkumų, norint pasiekti tikrą 50 metų tarnavimo trukmę, reikia rinktis ne tik rūšį, bet ir aukščiausios kokybės jos variantą.
Pasak statybos inžinieriaus Tomo Jurgelevičiaus, kuris specializuojasi stogo sistemose, vienas dažniausių mitų, kad dangos pavadinimas ar tipas automatiškai lemia jos kokybę. Pavyzdžiui, žmonės dažnai galvoja, kad visos skardinės stogo dangos tarnaus vienodai, tačiau realybėje skirtumai tarp pigių ir premium klasės plieno lakštų – milžiniški.
„Nusipirkti pigų plieninį stogą ir tikėtis, kad jis laikys 50 metų, būtų tas pats, kaip nusipirkti pigiausią automobilį ir tikėtis, kad jis važiuos pusę amžiaus be jokio remonto. Stogo dangos ilgaamžiškumą lemia ne tik plieno tipas, bet ir apsauginiai sluoksniai, dažymo technologija, netgi padengimo storis ir kilmės šalis. O dar svarbiau – kaip visa tai sumontuota ant namo“, – sako Jurgelevičius.
Kokių dangų ieškoti, jei norite ramybės ilgam?
Pirmiausia verta žinoti, kad šiuo metu daugiausia patikimumo siūlo šios stogo dangų rūšys:
1. Plieninė danga su storu apsauginiu sluoksniu. Tai dažniausiai trapecinė skarda arba klasikinio profilio plienas, padengtas poliuretano, poliesterio ar aliuminio-cinko sluoksniu.
Kuo storesnis plienas (geriausia – nuo 0,5 mm) – tuo stabilesnė danga. Reikia žiūrėti ne tik į metalo storį, bet ir į tai, kiek mikronų sudaro apsauginis sluoksnis – rekomenduojamas 50–60 µm, o ne minimalūs 20–30 µm. Tokia stogo danga, tinkamai prižiūrima, gali tarnauti iki 50 metų ar ilgiau.
2. Keraminės čerpės. Natūralus molis, degintas aukštoje temperatūroje, išlieka stabilus šimtmečius. Šio tipo dangos atsparios visiems atmosferos veiksniams, spalva nekinta, paviršius nesidėvi. Nors keraminės čerpės yra sunkios ir reikalauja tvirtos stogo konstrukcijos – jų ilgaamžiškumas dažnai siekia 70–100 metų.
3. Bituminės čerpės (premium klasės). Ne visos bituminės dangos yra trumpalaikės. Rinkoje galima rasti ir aukštos kokybės elastomerinio (SBS) bitumo čerpių, kurios išlieka elastingos net po kelių dešimtmečių.
Tikroji vertė – ne kaina už kvadratinį metrą, o eksploatacijos trukmė
Žmonės dažnai apsigauna skaičiuodami tik pradines išlaidas. Pigus stogas gali kainuoti mažiau šiandien, bet jei po 12 metų teks jį keisti, bendra investicija tampa dviguba. Tuo tarpu aukštos kokybės danga gali tarnauti du, tris ar net keturis kartus ilgiau, o tai reiškia, kad per tą laiką nereikės nė vienos papildomos investicijos į naują stogo konstrukciją ar dangos keitimą.
„Reikia žiūrėti į stogą kaip į visą sistemą. Jei perki tik medžiagą, bet taupai ant montavimo, ant apsauginių kraigų, sandarinimo tarpinių ar ventiliacijos elementų – stogas nelaikys tiek, kiek turėtų. Danga yra tik viena iš penkių dalių, kurios lemia rezultatą,“ – sako Jurgelevičius.
