Kaip ilsisi vaikai?

Dažnai suaugusieji įsitikinę, kad žino, kas geriausia jų vaikams. Jie mano žinantys ir geriausius vaikų poilsio būdus. Žinoma, tokius, kurie būtų patogūs ir patiems tėvams, leistų jiems pailsėti, pabūti tik dviese… Tačiau koks iš tikrųjų turėtų būti kokybiškas vaiko poilsis ir, apskritai, nuo ko vaikai pavargsta?

Nuo ko pavargsta vaikai?

Pagrindinės ir suaugusiųjų, ir vaikų nuovargio priežastys yra tos pačios. Šiais laikais kiekvieną žmogų nuolat supa didžiulis įvairiausios informacijos kiekis. Didžioji šios informacijos dalis yra vienadienė ir nevertinga, nereikalinga žmogui. Tokia informacija, nors ir niekur nepanaudojama, stipriai apkrauna žmogaus mąstymą ir sąmonę, jį slegia. Vaikai, kaip ir suaugusieji, žiūri televizorių, klausosi muzikos, naršo internete, taip juos pasiekia šie žalingi informacijos kiekiai.

Suaugę žmonės jau turi tam tikrą susiformavusią pasaulėžiūrą ir nuomonę, dėl to jie jaučiasi tvirčiau, stabiliau, o vaikas dar auga, sparčiai keičiasi, todėl stabilumo jo kasdienybėje, jo viduje nedaug. Tvirtumą jis gauna iš tėvų ir aplinkos: tam tikrų taisyklių, vaikui tinkamų pareigų, žinojimo, kad artimas žmogus visada šalia ir yra pasiruošęs padėti, paguosti ir paaiškinti tai, kas nesuprantama. Jeigu šio stabilumo vaikas nejaučia arba jo naučia labai mažai, jis nuolat blaškosi, jaučia nerimą, jo būsena nuolat kinta – tai labai vargina. Todėl tėvai turi pasirūpinti vaiko stabilumo ir ramybės jausmu, dovanoti jam jį.

Vėlgi, televizoriaus žiūrėjimas, laiko leidimas žaidžiant kompiuterinius žaidimus, be prasmingo tikslo naršymas internete – veikla, kuri nenaudinga, tačiau labai vargina. Pavyzdžiui, suaugusieji žino, kad net pusvalandis, skirtas interneto portalams, skaitinėjant atsitiktinius, menkaverčius tekstus, naujienas, nesukelia mąstymo gaivumo, o dažniausiai būna priešingai – atsiranda tam tikras nuovargis, persisotinimas. Kompiuteris bei juo atliekami veiksmai skleidžia labai daug prievartos – visapusiškai neigiamos ir labai varginančios, irzlumą sukeliančios energijos.

Pokyčiai, lemiantys nuovargį

Vaikui augti reikia labai daug energijos. Suaugusieji dažnai pamiršta, kaip visapusiškai intensyviai ir greitai auga vaikas. Pokyčių ir naujų dalykų jo gyvenime nepaprastai daug: vaikas išmoksta vaikščioti, kalbėti, suprasti kitus žmones… Kaip vaiko kūnas, lyginant su suaugusiojo kūnu, auga dešimtis kartų greičiau, taip ir jo psichika bei pasaulėžiūra kinta, vystosi didžiuliais tempais. Tam, kad šis augimas vyktų sklandžiai ir sėkmingai, reikia labai daug energijos, kurios vaikas semiasi iš įvairiausių šaltinių: tėvų, veiklos, kuri jam atrodo prasminga (dažniausiai tai yra žaidimai). O nuovargis reiškia tai, kad žmogus prarado energiją. Kai energijos pakanka, jaučiamės gerai, o kai jos pritrūksta, netgi paprastos užduotys gali tapti labai varginančiomis, o vaiko augimas – sudėtingu. Panašiai kaip augalas, kuriam trūksta saulės ir vandens, auga labai lėtai ir sunkiai, taip ir vaikas, kuriam trūksta energijos, susiduria su įvairiais sunkumais mokymosi, augimo procese, tampa pasyvus, abejingas.

Šiandien yra nemažai vaikų, kurie, būdami dešimties ar dvylikos metų, tam tikra prasme elgiasi kaip pavargę suaugusieji: yra abejingi, atrodo tarsi persisotinę gyvenimu. Tai, vėlgi, nuovargio ir buvimo vaiku nenaudingos informacijos erdvėje pasekmė.

Tėveliai, padėkite vaikams

Stipriausią poveikį vaikams daro jų tėvai, prigimtis ir artimiausia aplinka (draugai, mokytojai ir kiti). Vaikai, kurių šeimose jais tinkamai rūpinamasi, kur augti jiems palanku, yra labiau gyvybingi, bet kartu – ir ramūs viduje. Nors visuose vaikuose pasireiškia pozityvi ir aktyvi vaikystės energija ir nuovargis, ypač ankstyvame amžiuje, jų dažniausiai stipriai neveikia, vaikas nematydamas įkvepiančių, sektinų pavyzdžių ir nejausdamas stabilumo, dažnai tampa irzlus ir apatiškas, tampa atspindžiu tos aplinkos, kuri jį supa. Tai susiję ir su šiandien reikšminga mokyklų problema – vaikų patyčiomis. Apskritai, visos auklėjimo problemos yra susijusios, jos – kaip iš vieno kamieno augančios šakos.

Dažnai ir suaugusieji nepadeda vaikams, priversdami juos mokytis to, kas nėra išties svarbu, reikalinga. Kadangi vaikai daug ką jaučia ir intuityviai, jie pajunta prasmės trūkumą ir natūraliai priešinasi tokiam mokymuisi.

Kas atsakingas už gerą vaiko savijautą?

Už vaiko laiko organizavimą, jų poilsį ir gera savijautą didžiausia atsakomybė visada atitenka tėvams. Kartu situacija labai skiriasi ir priklausomai nuo vaikų amžiaus. Pavyzdžiui, šešiolikos ar septyniolikos metų paauglys jau labiau yra suaugęs, nei vaikas. Tačiau mažesnieji visiškai priklauso nuo tėvų. Jeigu tėvai atlieka savo pareigą ir suteikia vaikui tai, kas geriausia, jis auga darniai. Jeigu tėvams tinkamai auklėti savo atžalų nesiseka, dažniausiai dėl to, kad trūksta žinių, ir vaikui augti, ir tėvams su juo sutarti bus sudėtingiau.

Pagrindinis vaikų mokymosi būdas yra mokymasis matant pavyzdį. Pirmiausias ir intensyviausias pavyzdys vaiko gyvenime – jo tėtis ir mama, jų elgesys, darbai, santykiai, emocinės būsenos, poilsis, pareigų šeimoje pasidalinimas. Jeigu visi šie aspektai šeimoje klostosi natūraliai ir darniai, vaikas be papildomų pastangų seks regimu pavyzdžiu. Ir priešingai, jeigu pavyzdys, kurį vaikas mato, yra išbalansuotas, neharmoningas, tai ši netvarka atsispindės ir vaiko sąmonėje: jis perims neigiamus tėvų įpročius, kurie vėliau jam trukdys. Žinoma, visus įpročius įmanoma pakeisti, pagerinti, tačiau tam reikės papildomų pastangų bei asmens, kurio teigiamu pavyzdžiu bus galima sekti. Tačiau ne visiems pasiseka jį sutikti.

Tėvų daromos klaidos

Viena akivaizdžiausių šiandienos tėvų klaidų – per mažai laiko skiriama vaikui, nepakankamai su juo bendraujama. Laikas, praleistas kartu su vaiku, niekuo kitu nekompensuojamas. Dažnai tėvai didžiąją dalį savo laiko skiria darbui ir už uždirbtus pinigus perka vaikui drabužių, žaislų, kitų daiktų, leidžia jam lankyti būrelius ar vežioti į stovyklas, tačiau vaikui dešimtis kartų vertingiau yra būti kartu su šeima, užsiimti bendra veikla su tėvais. Todėl geriau keliomis valandomis trumpiau dirbti ir tą laiką skirti vaikams.

Dažnai ir laisvesniu metu šeima veikia ne tai, kas iš tiesų padeda atgauti jėgas ir kokybiškai pailsėti. Jeigu laisvu laiku keliaujama į karuseles ir kelias valandas sukamasi žemyn galva ar kitais nenatūraliais būdais dirginamas kūnas ir psichika, tai neleis iš tiesų pailsėti, o, atvirkščiai, sukels dar didesnį nuovargį. Vėlgi, jeigu tėvai vaikui rodo netinkamus poilsio būdus, ir augant, ir užaugus jam bus sunkiau kokybiškai pailsėti. Tikrų, ryškių įspūdžių, nuotykių, energijos, judesio ir gyvybės galima įgyti natūraliai, pavyzdžiui, apsilankius prie didelės užtvankos, išsimaudžius po kriokliu ar panašiai. Geriausias pozityvios energijos ir harmonijos šaltinis – gamta, todėl ilsėtis ir atgauti jėgas su vaikais rekomenduojama būtent ten.

Visuomet geriausia, jeigu šeima ilsisi kartu. Bent jau didesnę atostogų dalį verta praleisti su vaikas. Atostogų metu galima skirti laiko visiems šeimos nariams, kokybiškai bendrauti, dalintis patirtimi, vaikai turi turtingą erdvę mokytis iš tėvų pavyzdžio, išminties. Atsotogaudami atskirai nuo tėvų, vaikai mokosi iš kitų žmonių. Gerai, jeigu tie žmonės yra sektini pavyzdžiai, tačiau taip būna ne visada… Gatvėje, mieste, su problemiškai draugais atsotogas leidžiantis vaikas savyje dažnai kaups negatyvią patirtį ir pavyzdžius, kurie formuos jo asmenybę.

Kaip nepritrūkti jėgų?

Pirmoji pagalba ir geros savijautos pagrindas – dienos rėžimo laikymasis. Jeigu tėvai teisingai supranta šį aspektą, jie perteikia tai vaikams, padeda jiems taikyti šias žinias kasdienybėje. Rytas – geriausias paros laikas, todėl be abejonių verta kuo anksčiau keltis ir išnaudoti jį, jo metu tvyrančią ramybę ir energiją geriems tikslams. Vakare gultis į lovą taip pat vertėtų apie 21-22 val. Tuomet nakties poilsis bus kokybiškas ir padės vaikui darniau augti ir vystytis, kadangi miegas jam ypač svarbus. Gyventi nuolatiniu paros ritmu reikėtų ir vaikui, ir jaunuoliui, ir suaugusiam žmogui. Šio suvokimo perdavimas vaikui jau yra didelė pagalba, leidžianti kokybiškai pailsėti.

Tėvai taip pat turėtų apsaugoti vaikus nuo nereikalingos informacijos. Pavyzdžiui, labai geras būdas yra namuose neturėti televizoriaus. Svarbu suprasti, kad augant vaikui, televizorius ir pan. namuose yra priešai, kurie labai trukdys tinkamai išauklėti savo atžalą. Todėl, kokia prasmė nusipirkti, į namus įsileisti priešus ir vėliau su jais kasdien kovoti? Saikingai, prasmingais tikslais naudoti šiuos dalykus paprastai gali tik labai sąmoningi suaugusieji, o vaikui tai beveik neįmanoma. Šie dalykai yra didžiausios pagundos ir vaiko proto, rimties teršėjai. Daug žmonių tai supranta ir yra atsisakę televizorių, griežtai riboja naudojimąsi kompiuteriu. Tai yra akivaizdžiausias ir paprasčiausias sprendimas šioje situacijoje. Vaikai, kurių šeimose nežiūrimas televizorius ir nepiknaudžiaujama kompiuteriu, yra kur kas ramesni, kūrybingesni.

Jeigu kalbėtume apie vyresniųjų klasių moksleivius, kurie privalo įsisavinti labai daug įvairiausios informacijos, tėvai turėtų jiems padėti atrasti, susidėlioti prioritetus ir daugiausiai dėmesio skirti tiems dalykams, disciplinoms, temoms, kurie iš tiesų reikalingi bei svarbūs. Brandus suaugęs žmogus jau supranta, kas gyvenime yra svarbiausia, kas svarbu, o kas tik įdomu, ir vadovaudamasis savo patirtimi, žiniomis, turėtų padėti tai atrasti paaugliui, vaikui.

Mokymosi procese, kurį siūlo švietimo sistema, yra dalykų, kurių iš tiesų verta intensyviai mokytis, tačiau yra ir tokių temų, su kuriomis užtenka tik susipažinti, neskiriant joms daug brangaus laiko ir jėgų. Juk dauguma žmonių kasdienybėje su sinusais ir kosinusais reikalų neturės ir šio dalyko išmanymas gyvenimo prasmės suvokti nepadės.

Nesunkiai įgyvendinamos idėjos

Kaip jau buvo minėta, labai smagu, naudinga tėvams su vaikais kartu leisti laiką gamtoje. Grįžus namo po darbo, visada galima susirasti kamuolį ar pasiimti dviratį ir bent valandą praleisti gryname ore. Savaitgalį visa šeima gali kartu plaukti baidarėmis ar keliauti į nedidelį žygį. Tai suteiks gausybę pozityvių įspūdžių, pripildys ramybės ir energijos, kurių netrūksta gamtoje. Kartu tai ir puiki galimybė pabendrauti, pasikalbėti, drauge įveikti įvairius iššūkius ir mokytis, įgyti patirties. Taip pat suaugusieji turėtų skatinti įgimtą vaikų potencialą ir norą veikti, mokytis labai žlugdo įvairiausi, dažnai, beprasmiai, draudimai. Tėvai nuolat kartoja: „Neik ten, nes pasiklysi“ ir panašiai. Kategoriškas žodis „ne“ reikalingas tik gana retai, dažniausiai jo galima išvengti arba tą pačią mintį išreikšti pozityvia forma, nukreipiant vaiko dėmesį nuo nereikalingos veiklos.

Jeigu kalbėtume apie konkrečius žaidimus, vaikams labai patinka ieškoti lobių. Galima kartu su vaikais kurti lobius, vėliau juos paslėpti, sukurti užuominas apie jų buvimo vietą. Tai – aktyvus žaidimas, po kurio jaučiamas pozityvus, malonus nuovargis, kurio metu patiriama daug džiaugsmo, susipažįstama su nepažintais dalykais. Vaikams beveik nereikia tokio ramaus, pasyvaus poilsio kaip gulėjimas palūdimyje… Jiems reikalingas aktyvus poilsis, kurio metu galima išmokti kažką naujo.

Parengta pagal žurnalą „Raktas“