Iš ko remontuoti PSPC, kai 90 proc. lėšų suvalgo atlyginimai?
Kėdainiuose uždarius ligoninės psichiatrijos stacionarą, visas krūvis teko PSPC Psichikos dienos stacionarui. Nors oficialiai finansuojamos 9 vietos (lovos), realus poreikis yra milžiniškas – susidaro trijų savaičių eilės, o įstaiga priversta priimti daugiau pacientų, nei apmoka ligonių kasos./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Ko gero, niekas nesiginčys, kad gyventojų pasitenkinimas gyvenant viename ar kitame mieste priklauso ne tik nuo bendro miesto vaizdo, sutvarkytų gyvenamųjų namų kvartalų, pramogų, poilsio ir darbo vietų. Nepaprastai svarbu yra pakankama ir kokybiška sveikatos priežiūra. Ir čia neužtenka vien tik gerų medikų – sveikatos priežiūros įstaigos ir pačios, ne tik jų pacientai, nori būti modernios, tvarkingos, malonios akiai, turinčios pakankamą ir geriausią bei naujausią įrangą. Problema, kad tai kainuoja milžiniškus pinigus. O iš kur jų paimti, kai valstybines sveikatos priežiūros įstaigas valstybė apmoka taip varganai, kad kone visi gaunami pinigai nukeliauja medikų atlyginimams?
91 proc. lėšų „suvalgo“ atlyginimai
Dar praėjusių metų pabaigoje įvykusiame susitikime su SAM ministre Marija Jakubauskiene Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Joana Kleivienė atskleidė, kad finansinė Kėdainių PSPC situacija yra ne saldi. Didžioji dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų yra skiriama darbo užmokesčiui, nepaliekant erdvės infrastruktūros gerinimui ar plėtrai.
„Mūsų skaičiavimais pernai 85 proc. visų PSDF lėšų buvo skiriama darbo užmokesčiui. Šiais metais spėjam, kad viršysim 91 proc., nes darbo atlygio kėlimą ir visus įsipareigojimus pagal šakos kolektyvinę sutartį mes atliekame, mes tą privalom padaryti“, – teigė direktorė.
Situaciją komplikuoja tai, kad 98 proc. įstaigos darbuotojų priklauso profesinei sąjungai ir aktyviai naudojasi visomis privilegijomis: pailgintomis atostogomis, sveikatinimo dienomis, savanorystės dienomis. Nors vadovė pabrėžia, kad savanorystė ir darbuotojų gerovė yra skatintina, finansinė našta įstaigai tampa nepakeliama.
„Žinoma, mes labai skatinam tą savanorystę. Bet finansiškai, kai tuo metu išleidžiam šitiek darbuotojų, aš bet kuriuo atveju turiu užtikrinti nenutraukiamą įstaigos veiklą ir dar mokėti vidutinį darbo užmokestį savanoriaujančiam gydytojui ir kartu jį pavaduojančiam darbuotojui ne mažiau kaip 30 proc. – na, tai jau mums finansiškai labai sudėtinga“, – sakė J. Kleivienė.
Aptarta ir ambulatorinė slauga namuose
Kėdainių PSPC gali didžiuotis išplėtota ambulatorinės slaugos paslauga namuose. Komanda išaugo nuo 5 iki 22 darbuotojų, paslaugos teikiamos visame rajone, net ir privačių klinikų pacientams, kuriems pačios klinikos šių paslaugų neteikia dėl neapsimokėjimo.
Tačiau ir čia susiduriama su absurdiškais ribojimais. Nustatyta, kad vienas darbuotojas negali suteikti daugiau nei 10 paslaugų per dieną.
„Šioje vietoje paslaugų poreikis didėja, bet esame riboti reikalavimo, kad darbuotojas gali suteikti ne daugiau kaip 10 paslaugų per dieną už vieną etatą.
Tačiau kartais tos paslaugos yra lengvesnės, nedidelės apimties ir tikrai būna atvejų, kai mes galime suteikti tų paslaugų ir gerokai daugiau. Deja, apmokėjimo už tai negauname“, – piktinosi vadovė. Darbuotojai pajėgūs suteikti 12 ir daugiau paslaugų, tačiau sistema to tiesiog… nenori matyti.
Dar didesnį absurdą įstaiga patyrė per Valstybinės ligonių kasos (VLK) patikrinimą. Kėdainių PSPC grėsė tūkstantinės baudos ne už tai, kad paslaugos nebuvo suteiktos, o už tai, kad darbuotojai mobiliosiose programėlėse netinkamai pažymėjo laiką ar lokaciją.
„Turėjome didelę riziką ir bijojome, kad gausime 15 tūkst. eurų baudą už paslaugas, kurias suteikėme, bet kurias medikai netinkamai pažymėjo savo telefonuose, todėl VLK akyse jos buvo „nesuteiktos“.
Ilgai dirbome, rinkome įrodymus, bet galiausiai pavyko įrodyti ligonių kasoms, kad paslaugas suteikėme ir bauda nebuvo skirta“, – pasakojo J. Kleivienė.
Situaciją komplikuoja tai, kad 98 proc. įstaigos darbuotojų priklauso profesinei sąjungai ir aktyviai naudojasi visomis privilegijomis: pailgintomis atostogomis, sveikatinimo dienomis, savanorystės dienomis. Nors vadovė pabrėžia, kad savanorystė ir darbuotojų gerovė yra skatintina, finansinė našta įstaigai tampa nepakeliama.
Aut. past.
Kėdainius ištiko psichikos sveikatos krizė
Ypatingai aštriai susitikimo metu nuskambėjo psichikos sveikatos paslaugų tema. Kėdainiuose uždarius ligoninės psichiatrijos stacionarą, visas krūvis teko PSPC Psichikos dienos stacionarui. Nors oficialiai finansuojamos 9 vietos (lovos), realus poreikis yra milžiniškas – susidaro trijų savaičių eilės, o įstaiga priversta priimti daugiau pacientų, nei apmoka ligonių kasos.
„Šias paslaugas nuo 2023-iųjų teikiame didele apimtimi, nes šitų paslaugų poreikis ir pacientų skaičius yra labai didelis.
Deja, apmokėjimo mes už trečią ketvirtį suteiktas paslaugas gavome tik 50 proc.“, – finansinę neteisybę atskleidė direktorė. Įstaiga, nenorėdama palikti pacientų be pagalbos, dirba nuostolingai.
Dar blogesnė situacija su agresyviais, ūmios psichozės ištiktais pacientais. Regioninės specializuotos ligoninės, esančios Kaune, dažnai atsisako priimti sunkius ligonius iš Kėdainių priėmimo skyriaus arba greitai juos išleidžia atgal.
„Išveža greitoji pacientus tikrai su didelėmis problemomis, su agresija ir po trijų valandų vėl pas mus į priėmimą jie grįžta“, – pridūrė ir Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė. Ji pabrėžė, kad suicidinių minčių ir depresijos atvejų daugėja, todėl būtina ne tik formaliai žiūrėti į lovų skaičių, bet realiai vertinti regiono poreikį.
Dar didesnį absurdą įstaiga patyrė per Valstybinės ligonių kasos (VLK) patikrinimą. Kėdainių PSPC grėsė tūkstantinės baudos ne už tai, kad paslaugos nebuvo suteiktos, o už tai, kad darbuotojai mobiliosiose programėlėse netinkamai pažymėjo laiką ar lokaciją.
Aut. past.
Pažadėta kompensacija vėluos dvejus metus
Paskutinis akmuo į sisteminių problemų daržą – Sveikatos centro kūrimo peripetijos. Kėdainiuose Sveikatos centras (funkcinis darinys) įkurtas dar 2023 m. lapkritį. Prie jo prisijungė kone visos – tiek valstybinės, tiek privačios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos Kėdainių rajone.
Ministerija buvo pažadėjusi penkerius metus kompensuoti koordinatoriaus darbo užmokestį nuo pat centro įkūrimo. Tačiau realybė pasirodė kitokia – koordinatoriaus darbo užmokestis kompensuojamas tik nuo 2025 metų kovo. Tai reiškia, kad apie dvejus metus įstaiga koordinatoriaus algą turėjo dengti iš savo vidinių resursų – tų pačių PSDF lėšų, kurios turėtų būti skirtos pacientų gydymui.
Laikas atsisukti į pacientą
Savo pokalbį su SAM ministre Kėdainių PSPC direktorė baigė prašymu, kuris apibendrino visą susitikimo esmę. Nepaisant finansinių, biurokratinių ir konkurencinių iššūkių, sistema turi veikti žmogui, o ne ataskaitoms.
„Gal tikrai valstybė nepajėgi visų paslaugų padėti išspręsti, visų problemų išspręsti ir skatinti žmones sveikiau gyventi, bet čia jau yra pasekmė, su kuria mes turime tvarkytis“, – kalbėjo J. Kleivienė pridurdama, kad visoje šioje situacijoje itin sunku suprasti Ligonių kasų požiūrį, kai atrodo, kad sukurti mechanizmai tik kenkia ir patiems pacientams, ir medikams, ir gydymo įstaigų vadovams.
„Kai susipykstame, visi atsisukam į pacientą ir galvojame, ką daryti, kad jam būtų geriau. Tada ir susitariam“, – sakė PSPC vadovė, leisdama suprasti, kad atsisukti į pacientą laikas ir Vilniuje sėdintiems biurokratams.
6 Komentarai
Didybės nauseda, Dabar pirks 44 tankelius už 2 MILIJARDUS. 1 tankelio kaina- 40 MILIJONŲ. Tai Kauno stadiono kaina!!! KAS TAI ??? PARAMAI JAUNOMS ŠEIMOMS Būstui PINIGŲ kelių Eurų NĖRA, BET GELEŽIUKAMS UŽ 2 MILIJARDUS YRA? Eilė paramai 6 metai !!! KAS tai?? Kokios varganos Žmonių Pensijos, 30% Europos lygio. Ar Jie blogiau dirbo už vokietį ar švedą??? Pensijas gali sutvarkyti per DIENĄ!!! Kaip ir nulėkt į Ukrainą. Sodroje pinigų yra, 3 MIlijardai. Kas užbūrė nausėdą, kad ištisai varo karo psichozę?
Dabar įvarys Mums 6%, 15 Milijardu nori iš Mūsų atimti.
Pensijos eurais :
Prancūzija – 2012
Ispanija – 1829
Estija- 820
Lietuva – 650
Infoclaud. lt
kai prezidentas savo vizitų metu kai kur ir kai kam išveža miijonus.
Taip jau atsitiko kad Tauragės rajono gyventojui sutriko sveikata beviešint KėdainiuoseJis nušoko nuo aukšto pastato ir buvo sugipsuotas traumatologiniame skyriuje.Kadangi pati pradžia buvo susijusi su neuro,tai jis turėjo būti paguldytas į neurobalneologinį skyrių.Kadangi ligonis buvo labai neramus,tai nežiūrint į sugipsuotą visą liemenį,jis ėmė labai triukšmauti ir kibint kitus traumuotus kolegas.Daktarai išleido jį iš palatos ir žmogelis ėmė blūdyt po teritoriją.Pamatęs mano mašiną jis nebeatsitraukė nuo jos.Aš nuėjau pas vyr.gydytoją.Tai buvo tarybų laiku.Jo kabinetas buvo pirmame aukšte.Viską išklausęs pasakė kad niekuo padėt negali.Tada iš vaikų poliklinikos registratūros paskambinau Povilauskui.Po kiek laiko prie vyr kabineto stovint girdžiu jo balsą surast tą psichą,kuris skambino partsekretoriui.Tai yra mane.Davė greitąją ligonį nuvežt į Švėkšną.Aha,tada greitoji užreikalavo kad būtų milicininkas.Važiavau milicijon,o ten matyt jau žinojo kad reikalą turi su nemažesniu psichu kaip tikrasis ligonis.Davė tokį menkutį vyruką ir išvažiavom.Švėkšna nepriėmė motyvuodama į paciento stuburą.Nuvažiavo į Tauragę kur registruotas ligonis.Nepriėmė.Kaunas.Kokioje ten gatvėje dispanseris irgi nepriėmė.Regis Kuzmos gatvė.Klinikose gal keturias valandas tampėmės tuneliais iki pagaliau ligonį pridavėme.Po to įvyko kelis metus bijojau nueit į Kėdainių polikliniką kad manęs ten nesupakuotų.Kur ir kam dabar skambintumėte atsitikus tokiai bėdai?
Kiti rajonai susitvarko,poliklinikos ir ligoninės renovuotos,o Kėdainiai tai tik skundžiasi ,nes vadovė neturi vadybiniu gebėjimu.Audronė Rimkevičienė buvo žymiai geresnė vadovė.
Direktorė turbūt norėtų ,kad darbuotojai už dyką dirbtų ir nesinaudotų privilegijomis , kurios jiems priklauso pagal įstatymą…Na trūksta žodžių…
Ateis V.Putino pasiuntiniai ir išgydys tuos Lietuvos pasipūtėlius nuosėdas,oi kaip jie to prašosi ir laukia…