Imkitės iniciatyvos ir nugalėkite vienatvę

Norime to ar nenorime, tačiau visi kartais pasijuntame vieniši. Vienus šis jausmas aplanko dažniau, kitus – rečiau. Vienatvė mus aplanko, kai liekame įskaudinti, atstumti, palikti arba įžeisti. Atsitinka ir taip, kad šis nemalonus jausmas mūsų širdis užplūsta net tada, kai esame draugų, artimųjų apsuptyje. O kartais išties esami vieniši, tačiau dažnai to nenorime pripažinti nei sau, nei kitiems.

Sakoma, jog vienatvė gali būti spalvinga kaip vaivorykštė. Tikra tiesa. Ji turi visą paletę spalvų: kartais vienatvė mus vilioja ramybe, poilsiu, susikaupimu ir apmąstymais, kartais ji tokia skaudi, gąsdinanti ir nepakeliama, bauginanti mus bejėgiškumu. O, kad žmogui būtų leista ja mėgautis tik tuomet, kai jis pats nori…

Skaudus susvetimėjimas

Psichologas C. Moustakas rašė, jog vienatvė žmogų lydi visą gyvenimą. Jis teigė, jog žmogus pats, be niekieno pagalbos, renkasi tai, kas jam geriausia. Mes patys be niekieno pagalbos išgyvename tai, kas įvyksta malonaus arba skausmingo mūsų gyvenime. Kiekvienas žmogus atstikus nelaimei arba džiugiam įvykiui norėtų, kad ir kitas pajaustų, kaip jam gera arba sunku. Deja, tai neįmanoma. Ir ką gi žmogui daryti su vienatve? Kaip ją įveikti?

„Turbūt atėjo laikas, kada žmonės labai susvetimėjo, užsidarė savyje, savo namuose ir nieko nebeprisileidžia artyn. Anksčiau žmonės dažniau lankydavosi svečiuose, buvo linkę ir patys į savo jaukius namus skaniai vakarienei pasikviesti draugus, giminaičius, kaimynus. Tuomet žmonės buvo labiau linkę bendrauti, džiaugtis vienas kito draugija, nuoširdžia šypsena, pokalbiais prie arbatos puodelio, gardžios vakarienės ar šventinio stalo“, – prisimena Ona Šulciene. O paklausta, kaip mananti, kodėl viskas taip neatpažįstamai pasikeitė, teigia, jog dėl visko kalti materialiniai skirtumai.

„Anksčiau dirbdavome ir gaudavome panašų atlyginimą, visi rengdavomės vienodai. Šiandieninis žmogus turi galimybę susikurti geresnį gyvenimą. Tokie žmonės gyvena prabangiau, neretai pasikeičia ir jų vertybės, todėl ima vengti į savo namus ir širdis įsileisti naujus draugus“, – svarsto pašnekovė.

Kai siekiame įkvėpimo

Tačiau visai kitomis vaivorykštėmis spalvomis vienatvė nusidažo, kai žmogus paprasčiausiai nori pabūti vienas. Tai ta vienatvė, kuria mes džiaugiamės. Tik būdamas vienas žmogus gali pabūti su savimi, susikaupti, pagalvoti. Juk tik tada, kai niekas neblaško, mes galime sudėlioti savo mintis, apgalvoti ateities planus, pasinerti į kūrybą.

Kartais ramybės ir vienatvės norisi, kai esame gamtoje, klausomės muzikos, meldžiamės ar mėgaujamės meno kūriniais. Būtent tokią vienatvę mes vertiname, jos ieškome ir siekiame.

„Tai absoliučiai natūrali žmogaus būsena, natūralus poreikis, to reikia kiekvienam žmogui. Tačiau visai kas kita, kai žmogų pradeda kankinti vienišumas. Pastebiu, kaip žmonės patys eina į tą vienatvę, atsiskyrimą, nerodo jokių pastangų, kad neliktų vieniši. Tokiais momentais mes turime dirbti su savimi, kad jaustumėmės gerai, kad nebūtume vieni“, – sako O. Šulcienė.

Pašnekovė teigia, jog tam, kad žmogus jaustųsi gerai, jis turi būti iniciatyvus.

„Kartais atsitinka, kad neturi nė vieno draugo, tokiu atveju reikia parodyti iniciatyvą. Galbūt kažkada buvo žmogus, su kuriuo bendravote, tačiau santykiai nutrūko? Nereikėtų į tai numoti ranka. Kartais reikia perlipti per save, nugalėti išdidumą ir būti pirmam, kuris surinks telefono numerį, pabels į draugo duris ir pakvies jį kavos puodeliui“, – įsitikinusi pašnekovė.

Įkvepiantys pavyzdžiai

„Tačiau aplinkui nėra viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti. Esu mačiusi ir labai gražių, įkvėpiančių pavyzdžių. Vienas iš jų – Trečiojo amžiaus universitetai. Tiesiog puiku, kad yra vieta, kurioje žmonės gali susiburti bendram tikslui. Čia jie susitinka, bendrauja, dalijasi gyvenimiška patirtimi, keliauja, klausosi įvairiausių paskaitų. Ir tai yra nuostabu! Juk žmogui ir senatvėje reikia jaustis gerai.

O štai kartą besisvečiuodama Škotijos sostinėje Edinburge pamačiau klegantį senjorų būrelį. Galvoju: „Kas čia dabar bus?“ Susėdo jie visi kartu, vienas iš jų nulėkė nupirkti visiems ledų, skanaudami juos šnekučiuojasi, juokiasi. Po to visi kartu keliauja į parduotuvę matuoti vienai draugei megztinio. Tai buvo fantastika! Kaip jie džiaugėsi vienas kitu, bendravimu, vieninga veikla. Tai puikus pavyzdys, kad žmonės gali ir moka bendrauti net ne po vieną, o būreliais. Tokie pavyzdžiai rodo, jog taip paprasta su savimi pasiimti patiesalą, į krepšelį įsidėti šiek tiek skanėstų, nueiti į parką ir pasimėgauti grynu oru bei maloniu žmonių tarpusavio bendravimu, pasižiūrėti praėjusių dienų nuotraukas, pasijuokti“, – įspūdžiais dalijasi O. Šulcienė.

Mėgaukitės gamta

Kartais žmonės sako, neva, jiems trūksta laiko bendrauti, aplankyti seną pažįstamą, pakalbinti kaimyną. Greičiau tai ne laiko stoka, o noro ir iniciatyvos trūkumas.

„O tai nėra gerai, tuomet rinkitės įvairius renginius: paskaitas, seminarus, koncertus, spektaklius. Išėjimas į visuomenę turi daug naudos norintiems atsikratyti vienatvės jausmo“, – tikina pašnekovė.

Kitas ne mažiau reikšmingas sprendimas – mėgavimasis grynu oru ir gamta. Tai bene svarbiausias dalykas, padedantis žmogui pasijausti geriau.

„Atsiminkite senąjį Lietuvos kaimą. Šalia kiekvienos trobos būdavo suolelis. Ir ne veltui. Jis buvo reikalingi vyresniojo amžiaus žmonėms, kad pabūtų lauke, pasigrožėtų savo sodu, kiemu, pasidžiaugtų vasaros dienomis, žaluma, medžių žydėjimu. Grynas oras – neatsiejama kasdienybės dalis. Tai yra būtina kiekvienam žmogui“, – įsitikinusi O. Šulcienė.

Kaip šauksi, taip atsilieps

Pajausti vienišumo jausmą žmogus gali ir tuomet, kai ieško savo gyvenimo kelio, savo paskirties, kai pakeičia gyvenamąją vietą, darbą. Tai tam tikras laikas, kai žmogus adaptuojasi, kol prisitaiko prie naujos aplinkos, kol susiranda naujų draugų.

„Ir tai natūralus procesas, nes žmogus kažko ieško, o tas kažkas ieško tavęs, kol vienas kitą atranda. Tačiau jei pajuntame bejėgiškumą ar susivokiame, kad vienatvės laikotarpis tęsiasi per ilgai, turime imtis iniciatyvos ir kažką keisti. Žinoma, būna ir taip, kad žmogui pasijutus blogai neretai prireikia ir gydytojų psichologų pagalbos. Bet visgi žmogus turi pats stengtis judėti, veikti, dirbti ir negalvoti, kaip jis jaučiasi blogai.

Kartais žmogus sako: „Aš niekam nerūpiu, jaučiuosi atstumtas“. Yra tokia patarlė – kaip šauksi, taip ir atsilieps. Būtent todėl reikia eiti pirmyn, bendrauti, gyventi, tyrinėti, džiaugtis. Tuomet ir gyvenimas nušvinta visai kitomis spalvomis“, – svarsto pašnekovė.

Susikurkite darbų sąrašą

O jei iš tiesų esi vienas ar toks jautiesi, puikus variantas susikurti darbų sąrašą. Juk po sunkios darbo savaitės kartais norime ilgiau pasivartyti lovoje, ilgiau pamiegoti. Tačiau žinome, kad šeštadienį norėsime nuvykti į turgų nusipirkti gėlių, kuriomis džiaugsimės visą vasarą, arba sekmadienį nueiti į bažnyčią. Tad savaitgalio darbų planavimas padės įgyvendinti planus ir pasijusti geriau.

„Nepamirškite ir namų aplinkoje susikurti jaukią, įkvėpiančią atmosferą. Praskleiskite užuolaidas, kad pamatytumėte žaliuojančios žolės, sprogstančių medžių grožį, kambaryje ant stalo pasimerkite gėlių. Kartais ir tokios smulkmenos suteikia žmogui daug gerų emocijų. Nes jei užsisėdėsime vienoje vietoje ir nieko nekeisime, neturėsime nei fizinės, nei psichologinės sveikatos“, – tikina O. Šulcienė.

Taigi, jei aplankė negatyvios mintys ar vienišumo jausmas, vykite juos lauk ir išbandykite tai, ko anksčiau nedarėte – pamėkite gamtą, paskambinkite draugui, ilgiau pažaiskite su savo augintiniu, daugiau šypsokitės, bendraukite, kurkite. Taip pasijausite ne tik pozityviau, bet ir nesijausite vienišas.

Jeigu jus apninka vienatvės jausmas:

Medituokite arba užsiimkite joga. Jūsų dėmesys bus sutelktas į kvėpavimą ir atsipalaidavimą, todėl nebus laiko galvoti apie nemalonumus.

Šypsokitės. Esant gerai nuotaikai šypsomės, o šypsena savo ruožtu gali pagerinti nuotaiką. Pabandykite nusišypsoti atsistoję priešais veidrodį, nors galbūt tai reikės daryti ir per prievartą.

Keiskite savo minčių kryptį. Kai atsiduri nemalonioje situacijoje, gali pagalvoti, kad gyvenimas baigtas, kad vienatvė ar nesėkmių virtinė niekada nesibaigs. O galima pagalvoti ir taip: tai – tik laikini sunkumai, laikinas jausmas, kuris grūdina mane ir bus man naudinga pamoka.

Nebūkite auka. Jūs patys kuriate savo gyvenimą ir patys priimate sprendimus. Iš bet kokios situacijos galima rasti išeitį, ir tik jūs nuspręsite, kokia jis bus.

Padėkite kitiems. Yra daug variantų, kaip galite padėti ir prasiblaškyti: galite paaukoti pinigų gyvūnų prieglaudai, nupirkti sauskelnių slaugos namų gyventojams arba nereikalingus drabužius atiduoti daugiavaikei šeimai.

Apsupkite save pozityviais žmonėmis. Paniurę tipai neištrauks jūsų iš depresijos, o štai linksmi žmonės gali lengvai tai padaryti.

Atminkite, kad niekas nėra tobulas. Įstrigti savo klaidose – paprasčiausia, bet taip tik veltui eikvosite savo laiką. Vienintelis dalykas, kurį galite padaryti – mokytis iš savo klaidų ir judėkit į priekį.

Dainuokite. Ar pamenate, kad einant per gyvenimą su daina, gyventi lengviau. Tai tiesa. Pusbalsiu padainuokite keletą posmelių, ir nuotaika pagerės.

Sakykite „ačiū“. Pirmiausia – likimui. Tiesiog dabar įvardinkite penkis dalykus, už kuriuos esate dėkingi jam.

Skaitykite pozityvius išsireiškimus. Peržiūrėkite citatas, ant popieriaus lapo užrašykite jus labiausiai įkvėpiančius posakius ir iškabinkite visame bute.