Į priklausomybes nesąmoningai pastūmėja ir patys tėvai

 Į priklausomybes nesąmoningai pastūmėja ir patys tėvai

Spalio gale Kėdainiuose vyko pirmas tokio masto tarpinstitucinis forumas „Kartu mes galime daug“, kuriame dalyvavo per 80 dalyvių iš krašto ugdymo įstaigų, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, Kėdainių r. policijos komisariato bei Kėdainių r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos./Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Jau įsibėgėję mokslo metai atnešė ne vieną sukrečiančią žinią – parūkę elektroninių cigarečių gydymo įstaigose atsidūrė keli paaugliai. Nors tai nutiko kituose Lietuvos miestuose, panašių atvejų būta ir Kėdainiuose. Elektroninės cigaretės, alkoholis – pirmieji žingsniai svaiginimosi kelyje. Gaila, tačiau kai kurie šiuo keliu pasukę šiais žingsniais neapsiriboja. Apie tai, ką daryti, kad svaiginimasis būtų vertinamas skeptiškai nuo pat jaunumės, specialistai, jaunuoliai, tėvai ir mokytojai kalbėjosi pirmame tokio masto tarpinstituciniame forume „Kartu mes galime daug“.

Iš visų mokyklų

Forumas, kurį organizavo Visuomenės sveikatos biuras bei Švietimo pagalbos tarnyba, sukvietė per 80 dalyvių iš Kėdainių r. švietimo įstaigų, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, Kėdainių r. policijos komisariato bei Kėdainių r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos.

Dalyviams apie tai, iš ko kyla priklausomybės, kodėl paauglystė yra tokia sudėtinga tiek paaugliui, tiek jo tėvams, pasakojo Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, psichologė-psichoterapeutė Aina Adomaitytė.

„Iš kiekvienos mokyklos buvo atvykę atstovai – dažniausiai iš mokinių tarybos. Taip pat buvo mokiniai ir iš Profesinio rengimo centro.

Labai smagu buvo matyti ne tik darbuotojus, specialistus, bet ir jaunuolius, kurie labai drąsiai išreikšdavo savo poziciją, o ji mums iš tiesų ir buvo kone svarbiausia“, – pasakojo Kėdainių VSB vadovė Danguolė Avižiuvienė.

Forumą organizavo Visuomenės sveikatos biuro
direktorė Danguolė Avižiuvienė (dešinėje) kartu su
savo komanda. Vadovė pristatė ir renginio svečius.

Nėra per mažos priklausomybės

„Daugiausia forume kalbėjome ir akcentavomės į aktualiausias problemas – elektronines cigaretes, naujas narkotines medžiagas“, – sakė D. Avižiuvienė.

Ir iš tiesų, tiek nikotinas, tiek alkoholis yra tokios pačios psichiką veikiančios medžiagos, tik visuomenėje ilgą laiką buvusios pateisinamos ir legalios, kaip ne tokios kaltos kaip kitos.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė Aušra Želvienė sako, kad jaunuoliai Lietuvoje yra itin prielankūs svaiginimuisi.

„Mes Lietuvoje esame pirmaujantys pagal elektroninių cigarečių vartojimą tarp 15–16 metų paauglių. Šis skaičius augo ir toliau auga.

2019 metų duomenimis, 65 proc. 15–16 metų vaikai yra bandę elektronines cigaretes.

„Mokyklose, kuriose galioja aiškios taisyklės, kai nei mokytojai, nei mokiniai negali rūkyti, rūkymo paplitimas tarp mokinių siekia 9,5 proc. Tuo tarpu mokyklose, kuriose tokių taisyklių nėra, rūko 30,1 proc. mokinių“.

A. Adomaitytė

Be to, 19 proc. vaikų iki 13 metų yra bandę elektronines cigaretes. Tai yra didžiulis skaičius. Tai reiškia, kas penktas mažas vaikas iki 13 metų pabando parūkyti ar pasisvaiginti elektroninėmis cigaretėmis ir kažkaip bando nikotiną, t. y. medžiagą, prie kurios priprantama“, – niūrią statistiką pabrėžia specialistė.

„Kėdainių rajone situacija taipogi nėra džiuginanti – pagal Kėdainių rajono moksleivių gyvensenos ir savijautos daugiamečius tyrimus, kuriuos atlieka Kėdainių rajono savivaldybės VSB kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, daugiau mokinių nurodo, kad rūko elektronines cigaretes ar naudoja kitus elektroninius prietaisus, skirtus rūkyti, lyginant su šalies vidurkiu“, – teigė direktorė D. Avižiuvienė.

Kaip sakė forume pranešimą skaičiusi A. Adomaitytė, ugdymo įstaigos, kurios norėtų vykdyti

narkomanijos prevenciją, ją turėtų pradėti nuo rūkymo ir alkoholio kontrolės, nes tai yra vartus atveriantys narkotikai. O svarbiausia, suaugusieji turi pirmiausia kontroliuoti savo elgesį ir tik tada kontroliuoti vaikus.

„Mokyklose, kuriose galioja aiškios taisyklės, kai nei mokytojai, nei mokiniai negali rūkyti, rūkymo paplitimas tarp mokinių siekia 9,5 proc. Tuo tarpu mokyklose, kuriose tokių taisyklių nėra, rūko 30,1 proc. mokinių“, – sakė psichologė.

Kunigas Kęstutis Dvareckas, priklausomybes turinčių asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas, akcentavo tėvų ir vaikų santykių svarbą./Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos nuotr.

Prasideda šeimoje

Ir nors nutikus nelaimei prie mokyklos vartų daug kas ima pirštu baksnoti į mokytojus, kurie esą nesužiūri vaikų, tiesa gali daug kam nepatikti – ne mokykla ir ne mokytojai, net ne draugai vaidina pagrindinį vaidmenį bet kokio tipo priklausomybės atsiradime ir vystymesi.

Namai, tėvai ir jų elgesys yra tas dalykas, kuris suformuoja priklausomybės užuomazgą vaiko galvoje.

Apie tai kalbėjo ir kitas forumo svečias – kunigas Kęstutis Dvareckas, priklausomybes turinčių asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas.

„Jis akcentavo tėvų ir vaikų santykių svarbą, pasakojo, kiek svarbūs yra tėvai, jų elgesio pavyzdys vaikams ir vaikų ateičiai.

Pagrindinis dalykas tas, kad tėvų bendravimas su vaikais formuoja vaiko elgseną tolimesniame laikotarpyje. Socialinis, emocinis ryšys yra būtinas. Vaikai turi jaustis saugūs, laukiami, mylimi.

Jei su vaikais nebendraujama arba jiems sakoma, kad rūkyti, gerti negalima, bet jie mato kitą pavyzdį artimoje aplinkoje, naivu tikėtis gero rezultato.

O jei namuose yra smurtas, tai tokiu atveju vaikai ieško saugumo kitur.

Manau, mokiniai išgirdo kunigo pasakytus žodžius apie bendravimo, kalbėjimosi, drąsos išsakyti nuogąstavimus ir problemas svarbą“, – sakė D. Avižiuvienė.

„Tėvai – pirmoji grandis, kuri turi ugdyti savo vaikus ir mokyti juos sveikai gyventi, parengti vaikus suaugusiųjų gyvenimui, mokant juos prisitaikyti kintančioje visuomenėje, kritiškai mąstyti, save pažinti ir teisingai priimti sprendimą, įveikti stresą ir atsispirti bendraamžių spaudimui.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gyvenimo įgūdžių mokymas sumažina narkotikų vartojimą iki 75 proc., alkoholio vartojimas sumažėja iki 60 proc., smurtas, patyčios ir nusikalstamumas sumažėja iki 50 proc., tabako vartojimas sumažėja iki 87 proc.“, – sakė psichologė A. Adomaitytė.

„Tėvai – pirmoji grandis, kuri turi ugdyti savo vaikus ir mokyti juos sveikai gyventi, parengti vaikus suaugusiųjų gyvenimui, mokant juos prisitaikyti kintančioje visuomenėje, kritiškai mąstyti, save pažinti ir teisingai priimti sprendimą, įveikti stresą ir atsispirti bendraamžių spaudimui.

A. Adomaitytė

Reikia visa apimančios programos

Narkotikų prevencijos, priklausomybių valdymo programos Kėdainių rajono savivaldybėje kol kas vykdomos pačių ugdymo įstaigų ar Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva.

Visgi, sako D. Avižiuvienė, reikia, kad ir savivaldybė pamatytų prasmę investuoti į tokio tipo programas.

„Šis forumas – tik pirmas žingsnis, o eiti mes turime toliau. Manau, kad savivaldybės lygiu turi atsirasti tam tikras finansavimas visa apimančiai programai, kuri spręstų ir prevencijos, ir intervencijos, reabilitacijos ir gydymo paslaugų prieinamumą – tokio dalyko tikrai reikia mūsų savivaldybei.

Tai, kaip dirbome prieš 10 metų, jau praeitis, dabar turime žengti su nauju požiūriu, asmenybės ugdymo linkme, kad jaunimas mokėtų atsispirti pagundoms, o jei jau paslydo – nebijotų kreiptis, ieškoti pagalbos.

Mūsų visuomenėje yra taip, kad iškėlus problemą žmogus dažnai turi atsakinėti į daugybę nepatogių klausimų, o taip prarandamas saugumo jausmas.

Anoniminės ir konfidencialios pagalbos paaugliams šiandien rasti sunku. O kai nežinia, kur kreiptis, jaučiantis saugiai, pasirenkama slėpti, ignoruoti, apsimesti – žmonės bijo viešumo, bijo būti pasmerkti“, – kalbėjo Kėdainių VSB vadovė.

Forumas buvo baigtas jo dalyviams dirbant darbo grupėse. Grupelės, sudarytos iš ugdymo specialistų, mokinių, tėvų, policijos ar gaisrinės pareigūnų, analizavo skirtingas problemas, teikė idėjas ir siūlymus, kurie bus naudingi ateityje kuriant platesnio masto prevencines programas.

5 Komentarai

  • Atsimenu tarnybą kariuomenėje 69-71-ais metais.Mus versdavo plauti raketų tech.aptarnavimo arkas uait spiritu.Ten grindys būdavo dažytos vadinamu gudronu,tai karts nuo karto jo spalvą atnaujindavome vadinamu plovimu.Kiek tos smarvės išeidavo pro atvirus vartus nežinia,bet mes tiek prisikvėpuodavome,kad vemdavome ir it girti griuvinėdavome .Kas ten žino kiek tokių,,plovėjų“vėliau gal uostė klijus ar tapo girtuokliais.O mūsų vaikus ar anūkus dabar tik dabok ir žiūrėk,kad nepaslystų jie per užplūdusią ,,vertybių“gausą.

  • Turbūt geriausia specialistė Kėdainiuose savo srities tai Avižiunienė, kuri neišgydo Tamulio nuo priklausomybių turbūt mato kad paima ant veido, bet nesako tiesiai į akis, kad neišmestų lauk, juk iki pensijos turbūt koks 10 metų belikę. Ir Rinkos aikštės žurnalistai tą mato. Priklausomybes reikia gydyt nuo mažų dienų, kurios išsivysto dar tik kūdikiui atėjus į pasaulį. Gerai, kad mes nepriklausomos atkurtos kartos vaikai atsispyrėm alkoholiui, narkotikams ir tabakui. Gal keli buduliai baigė savo kelią kalėjime, nes prieš tai vartojo alkoholį ir narkotikus. Ereliai, kurie geria ir rūko nemėgsta stiprių žmonių be alkoholio ir tabako, tai yra l.o.p.a.i. amžinai nusiminę ir nepatenkinti.

  • Jeigu kas galėtų kėdainiečius išgydyti nuo priklausomybės Darbo partijai, tai rajonas suklestėtų kaip niekada.

    • Sutinku 100000%%% tai prakeiksmas Kedainiams ta Darbo partija..

  • Konservai dudziausias Lietuvos prakeiksmas!

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video