Ir per šventes pasirūpinkite savo augintiniais

Net ir kai daugelis užsiėmę šventiniais rūpesčiais, nereikėtų pamiršti ir savo mylimų augintinių. Svarbiausiais patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti jų saugumu, dalijasi jau aštuonerius metus veterinarijos srityje dirbantys kraštiečiai Sandra ir Vytas Narbutai.

Sulaukdavo skambučių

„Iki šiol, praūžus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems, kaskart sulaukdavome gausybės skambučių apie pasimetusius augintinius, ypatingai šunis.

Tačiau šiemet šventės dėl karantino bus ramesnės nei įprastai, tad tikėtina, kad nemalonių, gąsdinančių garsų pasiseks išvengti ir mūsų mylimiems augintiniams“, – viliasi pašnekovė. 

Bendraukite ir mylėkite

Trankios šventės mūsų augintiniams, skirtingai nei mums, anot S. Narbutienės, sukelia didžiulį stresą.

„Todėl atsižvelgiant į tai, jog, pavyzdžiui, šunys turi net keturis kartus jautresnę klausą nei mūsų, patarčiau augintinių į lauką nesivesti, taip pat jokiu būdu nepaleisti jų vienų be pavadėlio.

Pasivaikščioti su augintiniu derėtų iki šventės kulminacijos, t. y. fejerverkų sproginėjimo, likus 4–5 valandoms. Šventinį laiką leisdami namuose, galite pasinaudoti muzika. Pažįstamos melodijos per radiją ar televizorių sukurs ramią, įprastą namų atmosferą ir nuramins gyvūną.

Dar vienas puikus augintinio nuraminimo būdas – nuolatinis bendravimas su juo. Glostykite ir mylėkite, išlaikykite ryšį su augintiniu. Jei gyvūną namuose tenka palikti vieną, pasirūpinkite, kad šalio jo netrūktų jus jam primenančių daiktų, pavyzdžiui, drabužių. 

Jausdamas jūsų kvapą gyvūnas taps kur kas ramesnis.

Nepamirškite pasirūpinti ir augintinių, laikomų lauke ar voljeruose, saugumu. Norėdami išvengti ar sumažinti triukšmo ir ryškių šviesų jiems keliamą baimę, įveskite juos į uždarą patalpą (garažą ar namus)“, – rekomendacijomis dalijasi S. Narbutienė.

„Tellington Ttouch“

Ilgalaikė veterinarinės klinikos darbuotoja ir savininkė, kalbėdama apie augintinių streso suvaldymą, užsimena ir apie kiek keistokai atrodantį, tačiau vis plačiau veterinarijos srityje naudojamą terapijos metodą „Tellington Ttouch“. 

„Šis metodas, dar kitaip vadinamas šaliko ar elastinio binto pagal tam tikrą instrukciją vyniojimas, padeda augintiniui kur kas greičiau atsipalaiduoti po netikėtų garsų ir triukšmo sukeltos baimės, gerokai sumažina įsistresavusio augintinio nerimą“, – teigia S. Narbutienė.

Reaguoja skirtingai

Kiekvienas augintinis yra labai skirtingas, todėl ir į sukeliamą triukšmą ar garsus reaguoja skirtingai, teigia S. Narbutienės vyras Vytas.

„Praktika rodo, jog keistų, naujų ir negirdėtų garsų ypatingai išsigąsta vyresnio amžiaus, paimti iš prieglaudų, anksčiau patyrę smurtą, nuo mažens jautresni augintiniai, taip pat netikėtus garsus nevienodai priima ir skirtingo temperamento šunys“, – akcentuoja veterinaras.

Skiria vaistus

„Pasitarus su specialistu, labai jautriai reaguojantiems į naujametinius fejerverkus ar kitokį triukšmą šunims galima skirti raminamuosius, atpalaiduojamuosius vaistus (juos būtina pradėti naudoti likus bent 1–2 savaitėms iki švenčių)“, – pataria specialistas.

Nelepinkite maistu

Šventiniu laikotarpiu V. Narbutas pataria atkreipti dėmesį ir į augintinio mitybą.

„Labai smagu savo augintinį palepinti neįprastu maistu, tačiau nepamirškite, jog dažnai patiekalai ar maisto produktai, kuriuos valgo žmogus, gyvūnams gali būti netinkami ar netgi nuodingi.

Venkite duoti augintiniui šokolado, kuris gali sukelti diarėją (viduriavimą), vėmimą, širdies ritmo sutrikimus, hiperaktyvumą, troškulį, drebulį ir net gali baigtis gyvūno mirtimi.

Taip pat rekomenduojama vengti avokadų, vynuogių, razinų, svogūnų, alkoholio, žuvies ir jos ašakų, o geriausia išvis nešerti gyvūno maistu nuo jūsų stalo, nes tai padidina tikimybę susargdinti gyvūną.

Be to, noriu pabrėžti, jog šunys yra mėsaėdžiai, o ne kaulaėdžiai. Pats šuo neatsisakys kaulų, nes jie gyvūnui gardžiai kvepia, tačiau gausus šėrimas kaulais gali sukelti ypač skausmingą tuštinimąsi ir žarnyno nepraeinamumą.

Labai pavojingi trapūs paukštienos kaulai, kurie, skildami į aštrias atplaišas, gali pažeisti gyvūno gerklas ar virškinamąjį traktą, proliferuoti žarnyną, sukelti kaprostazę (žarnyno nepraeinamumą). Kaulai taip pat gadina gyvūno dantis.

Tokiu atveju geriau rinktis specialius „sausgyslinius“ kaulus, skirtus šunims, kitokius skanėstus arba didesnius (pvz., virtus galvijų) kaulus, bet neturime pamiršti stebėti, kad gyvūnai neprisiėstų aštrių kaulų atplaišų“, – patarimais dalijasi pašnekovas.

Draudžiami skanėstai

Tuo tarpu S. Narbutienė pataria stebėti vaikus, kurie dažnai norėdami prisipratinti ir pažaisti su augintiniu, duoda jiems draudžiamų skanėstų.

„Šalindami svetimkūnius iš organizmo, esame radę kojinių, siūlų, teniso kamuoliuką, lego kaladėlių, nuo dešros galiukų pasilikusių metaliukų, medicininę guminę pirštinę.

Kadangi gyvūnai nėra labai išrankūs, todėl dažnai jaunėliai ryja viską, ką randa padėta ne vietoje. Pastebėjus, jog gyvūnas prarijo tokį kenksmingą „skanuką“ būtina augintinį nedelsiant vimdyti“, – teigia veterinarė.

Kokie vaistai tinkami?

Svarbiausia, anot specialistės, ištikus bėdai, jokiu būdu negydyti augintinio vaistais, kurie skirti žmogui.

„Atminkite, jog gyvūnų ir žmonių organizmai skiriasi, todėl dauguma vaistų, kurie skirti mums, yra kenksmingi ar net nuodingi augintinio organizmui. Dažniausiai klinikoje atsiduria nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nuo skausmo apsinuodiję gyvūnai.

„Tai ibuprofenas („Ibumetin“, „Ibuprofen“, „Ibuprom“), diklofenakas, naproksenas („Nalgesin“, „Epromul“), indometacinas („Metindol“), meloksikamas („Meloxicam-ratiopharm“), nimesulidas („Nimesil“), acetilsalicilio rūgštis („Aspirin“)“.

Tačiau ne visi žmonių vaistai tokie pavojingi augintiniams. Pavyzdžiui, aktyvinta anglis, „No-spa“, „Espumisan“, „Tavegyl“, „Analginas“ yra naudojami, bet prieš skubant padėti savo sunegalavusiam augintiniui rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju“, – tikina S. Narbutienė.

Dekoracijas rinktis atsakingai

Turbūt kiekvienas, laikantis namuose augintinį, yra susidūręs su gyvūnų išdaigomis – nuversta eglute, nuo jos numestais žaisliukais ar nutrauktomis žibančiomis girliandomis.

„Renkantis papuošimus eglutei, geriau pasirinkti nedūžtančius žaisliukus ir dekoracijas, nekabinti labai smulkių žaisliukų, kuriuos augintiniai galėtų lengvai praryti. Graužikai gali nukentėti nuo elektros iškrovos, pažeidę girliandų ar kitų elektros laidų izoliaciją, todėl dekoruoti namus elektrinėmis lemputėmis reikia taip pat itin atsakingai.

Šventiniu laikotarpiu namuose atsiranda tokių gėlių kaip puansetijos, amariliai, lelijos. Ši Kalėdų puošmena yra nuodinga katėms, kurios yra smalsios ir gali jų paragauti. Tokių gėlių geriau apskritai atsisakyti, jei namuose turite gyvūnų.

Norėdami, pamaloninti savo katę parūpinkite specialiai katėms skirtos žolės arba nupirkite džiovintą katžolę, dėl kurios visos katės eina iš proto“, – dėmesį atkreipia veterinarė.

„Gyvūnas – dovana“

Na, o iki šiol dar neturintiems savo namuose augintinio S. Narbutienė pataria būti atsakingiems.

„Švenčių proga tėvai stengiasi pildyti savo atžalų norus, tačiau prieš dovanojant bet kokį naminį gyvūnėlį reiktų susimąstyti. „Gyvūnas – dovana“ iki šiol yra itin didelė ir skaudi problema mūsų visuomenėje.

Mūsų praktikoje yra pasitaikę tik keli tokie atvejai, kada dovanotų gyvūnų po kurio laiko yra tiesiog atsikratoma, tačiau gyvūnų prieglaudos su tuo susiduria labai dažnai, ypač pošventiniu laikotarpiu.

Turime suprasti, jog gyvūnas – ne dovana, o atsakomybė ir įsipareigojimas. Nesvarbu, esame jauni ar vyresnio amžiaus, tačiau turime žinoti, jog augintinis nėra žaislas, tai – gyvas sutvėrimas, reikalaujantis ne vienadienio rūpesčio, nesvarbu, ar tai šuo, katė, mažas graužikas ar paukštis.

Nuolat prisimenu, dažnai primenu ir kitiems, garsaus rašytojo Antuanas de Sent Egziuperi citatą: „Žmonės pamiršo šią tiesą, bet tu nepamiršk: tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai“ („Mažasis princas“)“, –  būti atsakingais ragina S. Narbutienė.

[#gallery=2526#]