Farmtopia – ne utopija! Didelėmis inovacijomis jau gali pasinaudoti ir mažieji ūkiai
„Farmtopia“ projektas gavo Europos Sąjungos „Horizon Europe“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą.
Skaitmeninės inovacijos žemės ūkyje jau seniai nebestebina. Traktoriai, kurių nebereikia vairuoti, agronomija, paremta iš palydovų gautais duomenimis, robotizuotas melžimas ar bepiločių orlaivių vykdomas tręšimas yra daugelio šalių kaimo kasdienybė. Didžiausias iššūkis – kaip brangias technologijas padaryti prieinamas mažiems ūkiams. Šį uždavinį sprendžia Europos Horizonto programos finansuojamas projektas „Farmtopia“.
Projektas „Farmtopia“ suvienijo 22 partnerius iš 12 šalių, kad agroinovacijos taptų pigesnės ir prieinamesnės smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Tikimasi, kad tai leis 64 tūkstančiams Europos Sąjungos ūkių įdiegti modernias technologijas ir tapti draugiškesniais aplinkai, pelningesniais ir sėkmingesniais.
Projekto mokslininkai bendradarbiauja su 9 atrinktais smulkiais ūkiais, kur išbandomas agroinovacijų poreikis, prieinamumas ir pritaikomumas.
Vienas iš naujausių XXI amžiaus agronomijos išradimų – hiperspektriniai bepiločiai orlaiviai (dronai). Ši technologija leidžia greitai ir tiksliai stebėti dirvožemio bei augalų būklės pokyčius visame lauke, ne tik pavienėse mėginių ėmimo vietose. Kiekvienas pikselis tokiame vaizde turi šimtus spektrinių kanalų, todėl galima aptikti net labai subtilius augalų fiziologinius pokyčius. Naudojant hiperspektrinius dronus galima fiksuoti mikro- ir makroelementų koncentracijas, jų dinamiką, vandens kiekį, be perteklinių tyrimų. Juos jau gali išbandyti Lietuvos ūkininkai.
Prie dronų pritvirtintos hiperspektrinės kameros fiksuoja šimtus siaurų spektrinių juostų augaluose, leidžiančių aptikti net menkiausius fiziologinius pokyčius. Taip ūkininkai gali įvertinti fotosintezės efektyvumą, augalų streso lygį ar azoto trūkumą ir pastebėti ligų ar kenkėjų židinius, dar prieš pasirodant vizualiems simptomams,. Tai leidžia tiksliai taikyti augalų apsaugos priemones tik ten, kur reikia. Taip mąžta sąnaudos ir saugoma aplinka.
Hiperspektrinės kameros ypatingai pasitarnauja, kai svarbu ne tik stebėti pasėlius, optimizuoti tręšimą, purškimą ir laistymą, bet ir užkirsti kelią neigiamiems padariniams. Dronai gali greitai ir tiksliai surinkti duomenis iš didelių teritorijų, o dirbtinis intelektas išanalizuoja ir vizualizuoja rezultatus. Remiantis spektriniais žemėlapiais, galima tiksliai nustatyti, kur ir kiek reikia trąšų ar pesticidų, taip sumažinant sąnaudas ir poveikį aplinkai. Tokie sprendimai ypač vertingi kalvotose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse, kur tradicinė technika neefektyvi.
Integravus hiperspektrinius duomenis su GIS sistemomis ir dirbtinio intelekto algoritmais, ūkininkai gali kurti interaktyvius žemėlapius, kurie atsinaujina realiu laiku ir atspindi ne tik tai, kas matoma paviršiuje, bet ir tai, kas vyksta dirvožemyje bei augaluose. Tokie žemėlapiai leidžia tiksliai planuoti darbus, prognozuoti derlių, stebėti dirvožemio pokyčius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.
„Hiperspektrinė analizė leidžia mums matyti augalų būklę molekuliniu lygmeniu. Mūsų tikslas – sukurti sprendimą, kuris ne tik matuoja, bet ir pataria. Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą“, – teigia projekto Farmtopia technologijų vadovė dr. Sonata Adomavičiūtė-Grabusovė.
Tikslusis ūkininkavimas su hiperspektriniais dronais – tai ne tik technologinis šuolis, bet ir nauja ūkininkavimo filosofija, kurioje kiekvienas augalas stebimas, kiekvienas resursas naudojamas atsakingai, o kiekvienas sprendimas – pagrįstas duomenimis.
Lietuvai projekte „Farmtopia“ atstovauja VšĮ AgriFood Lithuania DIH ir UAB Betavia. Ūkininkai, kurie nori išbandyti arba daugiau sužinoti apie naująją pasėlių būklės stebėjimo technologiją, paremtą hiperspektrinių dronų naudojimu, gali kreiptis į šias organizacijas..
„Farmtopia“ projektas gavo Europos Sąjungos „Horizon Europe“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą.
