Dotnuvos ženklai reprezentuoja miestelį

 Dotnuvos ženklai reprezentuoja miestelį

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Rytas Tamašauskas

Dotnuvos herbo rangą suteikė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos birželio 15 d. pasirašytas dekretas. Istorinio herbo Dotnuva neturėjo, todėl pasaulietinius, religinius ir heraldinius simbolius reikėjo atrasti.

Iniciatyvos

Dėl Dotnuvos vardo paminėjimo 650-mečio, taigi drauge ir dėl šventės bei krašto atributikos, tarp dotnuvių kalbos viešai pradėtos 2021 m. rugsėjo vidury. Atsakomybės ėmėsi iniciatyvinė grupė: Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius, Dotnuvos bendruomenės centro pirmininkas Andrius Balandis ir kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas. Neoficialus narys ir konsultantas nuolat buvo Jonas Balandis.

Apskričių, savivaldybių, etnografinių regionų, miestų, miestelių ir kaimų herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Pirmasis mūsų konsultantas ir žvalgas Heraldikos komisijoje buvo dotnuvių bičiulis Darius Žeruolis iš Vilniaus.

Pasiūlymai

Elektroniniu paštu susirašinėjant herbų piešinius pasiūlė Egidijus Augutavičius ir Marija Burneikienė iš Kėdainių, Jonas Balandis iš Dotnuvos, akademiškis Algirdas Bučas, Enzo Parrino iš Italijos (dėl to talkino dotnuvis Mindaugas Puidokas iš Vilniaus).

Svarstančiųjų buvo daugiau: diskutavo (neviešinta) dotnuviai, neabejingieji iš Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Akmenės, Briuselio (Belgija), dalis nuomonių buvo perduota dailininkui Arvydui Každailiui, kai kurie asmenys svarstydami tiesiogiai laiškais bendravo su menininku.

Herbinės figūros

Dotnuviai Heraldikos komisijai pristatė kelias herbo ženklų atmainas. Šių metų vasario 3 d. Heraldikos komisijos susirinkime (penktajame) buvo sutarta dėl galutinio herbinės figūros vaizdo – segės ir pranciškoniškosios virvės junginio bei kryžiaus. Šie ženklai nukeliavo ne tik į Dotnuvos miestelio herbą, bet ir herbinę vėliavą bei herbinį antspaudą.

Dotnuvos herbo, vėliavos ir herbinio antspaudo autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Pagal dailininko projektus patvirtinta ne viena dešimtis herbų. Pagal vėliavos projektą vėliavą dotnuviams sukūrė tekstilininkė Regina Každailienė.

Herbinio skydo forma atitinka norminį Lietuvos herbų skydą, taigi ir Dotnuvos herbo yra tradicinis skydas.

Spalvų prasmės

Ką galėtų žymėti herbo ir vėliavos spalvos? Mėlyna – dangaus, erdvės ir pastovumo, pamaldumo ir nuoširdumo, sąžiningumo ir tikrumo, ištikimybės ir Švč. Mergelės Marijos spalva (Dotnuvos bažnyčia tituluota Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vardu).

Geltona – Saulės ir šviesos, garbės ir lojalumo, dorumo ir kilmingumo spalva.

Balta – tikėjimo ir tobulumo, gėrio ir sėkmės, tiesos ir švaros, nekaltumo ir džiaugsmo spalva.

Tai Dotnuvą ir kraštą globojančios spalvos.

Dotnuvos ženklai reprezentuoja miestelį, skelbia istorijos raidos vyksmą, gamtos ir žmogaus santarvę, kultūrinės krašto atminties gyvastį ir šiandienos tapatybės tvermę.

Aut. past.

Segės simbolis

Kokie ženklai atsiveria herbe?

Įvijinės žalvario segės originalas rastas Dotnuvos apylinkėse, Dotnuvėlės ir Kruosto upių baseine; originalo lankelis rankomis susuktas iš kelių lietinių įvijų (įvijų neliko herbe); segės viduryje yra įsegamasis smeigtukas, sujungiantis segės šonus (ryškus elementas herbe) – tai XIV–XV a. pavyzdys, atspindintis skandinaviškąją tradiciją, kuri paliudyta ir kitais archeologiniais Dotnuvos, Kėdainių krašto radiniais.

Žalvarinis papuošalas yra su zoomorfinėmis galvutėmis. Jose įžvelgtini gyvūnų – žirgo, žalčio ar slibino – galvos pavidalai. Tai gali būti senųjų, ikikrikščioniškųjų, tikėjimų atošaukos. Žirgo ženklas esti Dotnuvėlės ir Kruosto pakrantėse įsikūrusių gyvulių augintojų, žemdirbių ir karių (raitelių) kultūros liudininkas. Tokios segės kelis amžius buvo įprastos tarp lietuvių laidosenos atributikos.

Pasaginės zoomorfinės segės laikmetis sutampa su istoriniais rašytiniais šaltiniais, kai pirmą kartą 1372 m. dokumentuose paminėta Dotnuva (Datinen). Beje, šią datą primena prieš dešimtmetį pastatytas paminklinis akmuo. Segė esti dotnuvių tapatybės iliustracija. Segės motyvą pasiūlė dotnuviai Balandžiai – tėvas Jonas ir sūnus Andrius.

Kryžiaus ženklu

Iš priešistorinių laikų išauga krikščionybė, pažymėta kryžiaus ženklu. Kryžius yra vienas Bažnyčios kanonų simbolių. Kryžius paženklina tikėjimą, keturias gamtos stichijas ir keturias pasaulio šalis.

Panciškoniškoji trimazgė virvė

Su segės apačia persikloja virvė su trimis mazgais. Trimazgės virvės ženklą pasiūlė Dotnuvos marti dailininkė Marija Burneikienė. Pranciškoniškąją tradiciją paliudijantis trimazgės virvės motyvas yra netikėtas, naujas Lietuvos heraldikoje.

Virvė su trimis sumegztais mazgais paliudiją senesnę ir naujesnę vienuolių pranciškonų atšakų – bernardinų ir kapucinų – tarnystės istoriją Dotnuvos parapijoje ir krašte. Sumegzti mazgai išreiškia vienuoliškąjį neturtą, skaistumą ir paklusnumą. Observantai bernardinai, į Dotnuvą pakviesti ir čia įkurdinti 1701 m., per beveik 165-erius metus vadovavę dotnuvių sielovadai, švietimui, karitatyvinei veiklai, iš dalies – kultūrai. Vienuoliai buvo neabejingi Lietuvos laisvės kovoms, dėl to vienuolynas ir buvo prievarta uždarytas. Nuo 1702 m. iki šiol Dotnuvoje gyva Šv. Antano atlaidų tradicija. Atlaidai 320 kartą vyko šiemet birželio 19 d.

Šiandienos dotnuviams trimazgė virvė yra ir Tėvo Stanislovo (1918–2005) žymuo, primenantis ir antkapinį trimazgį kryžių Paberžėje. Tėvas Stanislovas – Kėdainių krašto garbės pilietis, buvęs Dotnuvos parapijos klebonas, ganytojas, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio tvarkytojas, kapucinų vienuolyno įkūrėjas ir vadovas Dotnuvoje 1990–2002 metais.

Dotnuvių istorijos dalis

Kokia Dotnuvos herbo, vėliavos paskirtis? Šiandienos dotnuviams segė žadina protėvių socialinio ir kultūrinio gyvenimo, laisvės kovų nuojautas ir tęstinumą. Nedaloma krašto praeities, dabarties ir ateities vienovė išreiškiama pranciškoniškąja trimazge virve. Kryžiuje atpažįstame dieviškumą ir gamtos galias.

Dotnuvos ženklai reprezentuoja miestelį, skelbia istorijos raidos vyksmą, gamtos ir žmogaus santarvę, kultūrinės krašto atminties gyvastį ir šiandienos tapatybės tvermę.

Taigi, prisimindami pirmąjį Dotnuvos vardo paminėjimą istorijos šaltiniuose prieš 650 metų, turime skiriamuosius Dotnuvos miestelio, jo bendruomenės ir krašto ženklus. Jie jau irgi tampa dotnuvių istorijos dalimi.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Rekomenduojami video