Dėl kokio klausytojo iš kailio neriasi Neda Malūnavičiūtė?

Kultūros centro renginių ciklo „(At)rask meną“ perliukai miesto turgaus aikštėse

Agota SPIEČIŪTĖ

Kėdainių Knypavos Rinkos aikštėje, po senosiomis liepomis, kiek kitokiu amplua išvydome  muzikantę (kaip ji pati save mieliausiai vadina) Nedą Malūnavičiūtę. Savo balsu ir fleita vėlyvą vakarą muzikai sutverta atlikėja publiką ir virkdė, ir jaudino, ir juokino. Kartu su grupe „U’Elements“ Nedą į Kėdainius pakvietė Kultūros centras, ne pirmus metus rengiantis unikalesnio meno renginių ciklą „(At)rask meną“.

Buvo daug jausmo

Dar prieš koncertą žadėjusi, kad bus daug emocijų, daug jausmų, daug dinamikos, atlikėja su grupe nenuvylė. Programoje „Šiltai balta“ nauji, skirtingi kūriniai ir senos, laiko patikrintos dainos skambėjo jautriai ir giliai paliesdamos klausančius žmones. Daug susiklausymo tarp muzikantų pareikalavo ilgos netikėtos improvizacijos ir naujos kūrinių versijos.

„Tai ne šou ir ne blizgučiai. Tai autorinė muzika. Labai išjausta muzika. Klausytojas turi pajausti tai, o nelaukti vizualinio šoko, fejerverkų ar sprogimo“, – apie projektą su grupe ,,U’Elements“ pasakojo Neda.

Kėdainiškiai pirmą kartą išgirdo maždaug prieš trejus metus kartu su grupe, jungiančia Lietuvos, Latvijos ir Armėnijos muzikantus, sudėtą koncertinę programą.

„Mes pabandėme kartu dirbti ir mums pasiteisino. Su mano atėjimui grupės programa truputį pasikeitė. Aš įpyniau savo improvizacijų ir kadangi tarp mūsų įvyko chemija – tai dabar turime šitą programą. Svarbiausia, kad mums patiems labai įdomu tai daryti“, – paprastai sako Neda.

Pasak atlikėjos, dabar žmonės dažniausiai „maitinami“ pigiais dalykais. Jų yra labai daug. Ir todėl tampa problema, kaip atskirti, kur yra tikras menas, o kur tiktai šou.

A. Kulikausko kūrinį „Į tave“ Neda Malūnavičiūtė atlieka visuose savo koncertuose. Šį kartą jis skambėjo tango ritmu.

Aut. past.

Atlikėja nenusivilia

„Visada atsiranda žmonės, ypatingai mažuose miesteliuose, mažuose kaimeliuose. Visada atsiranda tas klausytojas, kuriam reikia ir jausmo. Nuvažiuoju į tą mažą miestelį ir aš labai labai dažnai nenusiviliu. Visada atsiranda žmonių, kuriems reikia tos muzikos, kurią reikia gebėti suprasti“, – sako Neda ir priduria, kad muzikos supratimas ir poreikiai keičiasi.

,,Labai pasikeitė viskas. Anksčiau būdavo įprasta, kad per Jonines turi kapela koncertuoti. Dabar į Jonines pradėjo kviesti ir su rimta muzika. Intelektualai keliasi iš miestų į kaimus gyventi ir daro ten įdomius verslus, bet jie išlieka intelektualais. Tai jiems būtų nuobodu, jei pas juos į kaimą važiuotų tik tie komerciniai dalykai. Jiems gi reikia meno, reikia kažko kito. Anksčiau juk nebūdavo džiazo festivalių, pavyzdžiui, Linkuvoje, Žiežmariuose. Dabar atsiranda labai daug mažų miestelių, mažų kaimelių, kurie kviečia atlikėjus į parkelius, sodybas, netradicines, gražias vietas. Ypatingai vasarą daug tokių renginių vyksta. Ir nors nišiniai dalykai niekada nesulauks tūkstantinių žmonių būrių, bet vis tiek reikia lavinti žmonių muzikinį skonį“, – teigia atlikėja.

Žinoma atlikėja įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo žmonių, kurie dirba kultūros skyriuose įvairiuose kaimeliuose ar miestuose. Ir situacija Lietuvoje tikrai gerėja, bet ji labai priklauso nuo tų žmonių, kurie mažose periferijose organizuoja festivalius ir koncertus. Jeigu jie galvos, kad žmonės paprasti, jiems tereikia alaus ir kapelos, tai kapelas ir pakvies, bet kiti kultūros žmonės mąsto kitaip – kad reikia įvairovės ir reikia žmogų ugdyti, ir tada parenka intelektualesnės muzikos.

Lengvos, komercinės muzikos yra dabar labai daug. O tos kitos, nišinės muzikos, anot atlikėjos, net per televizorių negali dažnai išgirsti. Ten dažniausiai rodo tik populiariąją muziką. Tai kaip jis sužinos, kad yra kitokia muzika? Todėl ją reikia skleisti. 

„Ne šitam klausytojui aš noriu dainuoti“

,,Aš esu tas kareivis, kuris neša vėliavą geros, intelektualios muzikos, bet nešti vėliavą reikia ne tik miestuose, kad žmogus būtų išprusęs, reikia važiuoti su rimta muzika į periferiją“, – įsitikinusi Neda.

Daug žmonių dar vis galvoja, kad jie atėjo į renginį ir juos turi linksminti.

,,Ne šitam klausytojui aš noriu dainuoti, – drąsiai sako viena jausmingiausių atlikėjų. – Kultūra neturi tik linksminti. Aš nenoriu, kad žmogus būtų vien linksmas, nes gyvenimas yra ne tik apie tai. Klausytis galima daug, ramiai ir blaiviai. Bandyti suprasti, įsijausti ir bandyti girdėti prasmingus dalykus. Kultūra turi būti visokia. Ir tokia, kuri tave priverčia susimąstyti ir netgi apsiverkti. Ir jei žmogus apsiverkia išklausęs kokią nors skaudžią baladę, vadinasi, viskas, aš jį paliečiau! Tai yra mano kaip muzikantės misija.“

Dainuodama žiūrovui, kurio laukia ir kuriuo tiki, Neda Malūnavičiūtė atlieka savo misiją. 

Aut. past.

Gerai žino Kėdainius

Kėdainiuose Neda gana dažnas svečias. N. Malūnavičiūtei miestas pirmiausia asocijuojasi su nuostabiu dainuojamosios poezijos festivaliu „Ant Nevėžio kranto“, kuris vyksta  bibliotekoje,  nuostabiame jos kieme, šalia upės. Ir ten, anot atlikėjos, ,,vyksta gražūs dalykai“. Jai ne kartą teko čia dalyvauti. Taip pat pamini ir Džiazo festivalį ,,Broma jazz“.

,,Svarbiausia, kad kviestumėte gerus atlikėjus“, – sako Neda ir dar kartą pabrėžia, kad nuo kultūros žmonių supratimo daug kas priklauso.

Dar negali pamiršti savo koncerto 2021 metais Paberžėje, Tėvui Stanislovui atminti skirtame tarptautiniame muzikos festivalyje, pirmame po visų pandeminių suvaržymų, kuris buvo kaip laisvės gurkšnis atlikėjai.

,,Aš tiesiog labai myliu muziką ir man kartais sekasi joje būti… Nemėgstu šitų žodžių: „talentinga“, „žvaigždė“. Aš esu muzikantė, kuri dievina savo profesiją!!!“ – sakydama šiuos žodžius Neda tai demonstruoja visu kūnu: labai stipriai palinksta į priekį, jos skaisčios ir tyros akys pasidaro didelės, su meile spinduliuojančios jėgą bei energiją. Sakinyje intonacija ji aiškiai pabrėžia ir reikšmingai nutęsia žodį ,,dievinu“.

Nedai meilės užtenka visiems: kolegoms, muzikai, klausytojams ir žiūrovams. Iki gali atsiduodanti, iki galo išbūnanti savo kūrinius. Neda sako, kad ji nepuola prie naujų kūrinių, o vis dar ,,šlifuoja“ senas, laiko patikrintas dainas, kad jos skambėtų ypatingiau ir atvertų mums savo paslėptus lobius. Beje, pastaruoju metu kone visuose koncertuose atlikdama improvizacijas ji tiesiog skraido po sceną ir džiugina žiūrovus ne tik savo balsu, bet ir grakščiais, plastiškais kūno judesiais. Jos aktorinį talentą pastebi ir žiūrovai. Moteris visomis savo kūno ląstelėmis išgyvena kiekvieną garsą ir kiekvieną dainos sakinį, teksto autoriaus mintį. Tuo žavėdama ir užburdama savo gerbėjus ir klausytojus.

Prisipažinusi, kad gyvenime būti atlikėja, džiazo dainininke ir fleitininke jai sekėsi savaime:   lengvai ir natūraliai, Neda sako, kad gimusi muzikantų šeimoje, dar vaikas nesiekdama ,,klepo“ kojomis iš klausos jau grojo kažkokias melodijas. Neda, dainuodama žiūrovui, kurio laukia ir kuriuo tiki, atlieka savo misiją. 

„Mano fokusas visai kitur. Mano fokusas į dvasinius dalykus: man reikia, kad žmonės dvasiškai išprustų. Tai yra mano misija. Aš kaip kareivis nešu tą vėliavą. Mano misija – muzikantė-kareivis, ir būtent tam žiūrovui ir tam klausytojui aš važiuoju dainuoti!“ – apie gilius ir meną jaučiančius klausytojus sako N. Malūnavičiūtė.

Tokie išskirtiniai Kėdainių kultūros centro rengiami koncertai ne tik ugdo muzikinį žmonių skonį, didina profesionalaus meno suvokimą, skatina kultūrinį turizmą, bet ir stiprina vietos bendruomenės identitetą, formuoja mūsų tapatybę, neleidžia užsiliūliuoti kasdienybės reiškiniuose.