Daugiakultūris centras tapo magiška judesio erdve (FOTOGALERIJA)

Daugiakultūrio centro erdvė tokia dar niekad nebuvo – įstaigos renginių salė vieną dieną skendėjo girmėtės, rozmarino, čiobrelio ir kitų kvapnių augalų aromatuose. Vis tik ši maloniai jusles žadinusi atmosfera tebuvo simbolinė kraštiečiams puikiai pažįstamos trenerės Simonos Skorupskienės užuomina – ji pakvietė į penkias valandas trukusį fizinio aktyvumo skatinimo renginį, kuriuo norėjo perduoti gilią potekstę turinčią žinutę.

Viskas susiję: kūnas, siela, aplinka

S. Skorupskienė, subūrusi dar tris treneres – kraštietę Ugnę Simonavičienę, kaunietę Simoną Teres bei jonavietę Jūratę Gutauskienę, kėdainiečius ir ne vien juos pakvietė į visos dienos užsiėmimų maratoną „Mind over mat(ter)“ – liet. „Protas aukščiau kilimėlio/materijos“. Tiesa, įžvalgiai sudėliotos jogos bei pilateso filosofija paremtos treniruotės ne sekino kūną, o leido pajusti judėjimo malonumą ir naudą ne tik fizinei, bet ir dvasinei savijautai.

„Tai yra Europos judumo savaitei skirtas fizinio aktyvumo skatinimo renginys, – pristatė Šėtoje gyvenanti kraštietė S. Skorupskienė. – Europos judumo savaitė orientuojasi į transporto mažinimą, bet jeigu mes išlipame iš automobilių, tada turime gebėti judėti – eiti ar važiuoti dviračiu. Kad galėtum judėti, turi būti fiziškai tam pasirengęs, pakankamai stiprus. Taigi dirbame su savo kūnu, raumenynu, bet taip pat ir su protu, nes judėjimui reikia ir disciplinos, valios, o galiausiai – ir žinių.“

Lauko aplinka svarbi sveikatai

Aktyviam fiziniam judėjimui, kaip pabrėžia pašnekovė, dar reikalingos ir sąlygos bei pritaikyta aplinka. Jeigu tai lauko erdvė – miesto infrastruktūra: takai, parkai, sporto klubai, fizinio aktyvumo erdvės.

„Vargu ar daug žmonių mėgaujasi vaikščiodami asfalto takeliais, kur nėra medžių, krūmų, kitos augmenijos. Ypač jei pėsčiųjų takai šalia gatvės, neatskirti želdynų. Turėkim omeny, kad gerai suplanuotas želdinimas saugo nuo triukšmo, fizualo (maloniau matyti augalus nei mašinas), sukuria filtrą išmetamosioms dujoms, – dėmesį atkreipia trenerė. – Fizinio aktyvumo lauke skatinimui labai svarbu apželdinimas – įvairiausia augmenija: nuo žolės iki aukštų medžių, kuriančių pavėsį. Tai ypač aktualu miestuose vasarą – iš ten kur plika, svilina karštis, norisi pabėgti.

Šiais metais Lietuvoje lankėsi Anna María Pálsdóttir iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto. Ji VU Filosofijos fakultete dalinosi žiniomis apie sodininkystės terapiją ir kraštovaizdžio planavimą. Mokslininkė tiria, kaip lauko aplinka gali būti pasitelkiama žmonių sveikatai ir gerovei stiprinti, ypač taikant terapinius sodus ir gamtoje vykdomą reabilitaciją.

Mokslininkė vadovavo keliems tyrimams Alnarpo reabilitacijos sode (Švedija), taip pat tyrimams, kuriuose taikyta miško terapija („miško maudynės“, angl. forest bathing) ir gamtoje vykdoma reabilitacija. Ji yra viena iš SLU magistro programos „Lauko aplinka sveikatai ir gerovei“ kūrėjų.

Apie gamtos naudą tiek fizinei, tiek emocinei, psichologinei sveikatai kalbama ir Dr. Qing Li knygoje „Miško maudynės“ bei M. Amos Clifford knygoje „Miško terapija. Gydanti gamtos galia. Praktinis miško maudynių vadovas“, – dalijasi S. Skorupskienė. – Nebėra galimybės ignoruoti natūralios gamtos ir žmogaus sukurtos gyvos aplinkos įtakos žmonių sveikatai. Mano nuomone, mes turime naudotis žiniomis kaip įrankiu, leidžiančiu keisti mūsų aplinką, patirtis joje ir sveikatą.

Taigi renginio tematikoje abi sritys – fizinio aktyvumo ir gamtos – labai susijusios. Savivaldybėje už Judumo savaitę atsakingi du skyriai – Švietimo, kultūros ir sporto bei Aplinkos. Dėkoju savivaldybės administracijai, kad palaiko šią idėją ir antrus metus iš eilės prisideda prie šios temos aktualumo viešinimo.“

Per fizines praktikas žmogus įgalinamas

S. Skorupskienė kviečia įžvelgti ir metaforiškąją augalo reikšmę.

„Augalas – organizmų grupė, kuriai būdingas augimas, ir aš su juo einu į žmogų, skatindama taip pat augti visomis prasmėmis: stiprėti fiziškai, emociškai, dvasiškai, psichologiškai, po truputį keisti požiūrį, matyti plačiau – toliau savo asmeninių poreikių, – mintimis dalijosi pašnekovė. – Kai tvarkomės savo namuose, kieme, vėliau norisi puoselėti ir savo miestą. Ima rūpėti, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia aplinką, kaip apskritai mes elgiamės su gamta – savo namais.

Skaudu matyti elgseną, kuri šaukia – gamta mūsų ir mes ją vartojame, kaip mums patogu. Mano nuomone, mes turime didelę privilegiją ir atsakomybę galėdami gyventi Žemės planetoje, todėl joje ir su ja reiktų elgtis mandagiai, pagarbiai, – savo požiūriu dalijosi S. Skorupskienė. – Tarkime, šio renginio scenografija iš augalų nesukūrė šiukšlių. Nieko nepirkome ir nieko neišmesime. Turėjome renginį, jį pasipuošėme, sukūrėme atmosferą, idėją, bet po savęs nepalikome šalutinių produktų.

Taip pat sukūrėme pavyzdinę augalų kompoziciją, kurią kiekvienas dalyvis gali persikelti į savo kiemą ir taip sukurti namus vabzdžiams. O pasodinę medžių sukurtume namus paukščiams. Pridėję krūmų – smulkiems žinduoliams.

Štai ir visa ekosistema mūsų kieme. Taip po truputį galime keisti pasaulį.“

Skatina matyti plačiau

S. Skorupskienė pabrėžė, jog renginio metu asmeniniam augimui žadinti pasirinktos tokios disciplinos kaip joga, pilatesas, skatinančios didesnį sąmoningumą, besiorientuojančios ne į vizualinę kūno transformaciją, bet į žmogaus gebėjimą judėti ir taip išlaikyti kūno funkcijas.

„Taigi augalus šiandien pasirinkau kaip augimo metaforą. Renginio pavadinimas „Protas aukščiau kilimėlio/materijos“ irgi byloja apie tai: mes turime savo zoną, savo sporto kilimėlį – pavadinkime, savo kiemą, bet aš noriu skatinti žmones galvoti truputėlį plačiau – ne vien apie savo poreikius, bet ir apie tai, kas naudinga visuomenei, planetai, – sako pašnekovė ir nusijuokia užsiminusi, kad nejučia tokią savo pasaulėžiūrą bando perteikti ir pas ją treniruotis ateinantiems žmonėms. – Išties – galbūt kai kurie ateina siekti tik vizualinės kūno transformacijos, fizinių ypatybių pokyčio, – šypteli pašnekovė. – Todėl aš bandžiau save pristabdyti, tramdyti – pasilikti savo požiūrį sau, tačiau jei žmonės ateina sportuoti pas mane (o šiandien atvyko ir mano treniruotėse Ukmergėje bei Jonavoje dalyvaujantys žmonės), vadinasi, tokia mano gyvenimo filosofija bei noras ja dalintis artima yra ir jiems, ar bent jau netrukdo.“

Dėkoja už palaikymą ir supratimą

Atskirų eilučių šiame pasakojime nusipelno ir magišką aromatų bei vaizdo aurą sukūrę keli šimtai augalų vazonų.

„Esu labai dėkinga renginį parėmusiai krašto įmonei „Josvainių gėlės“, – tarė S. Skorupskienė. – Jos direktorei Linai pristačiau šio renginio idėją ir ji geranoriškai įsileido mane į savo „dirbtuves“ – vietą, kur viskas gimsta. Leido man rinktis, kiek noriu ir kokių tik noriu augalų, skyrė transportą ir vairuotoją. Dviejų nepažįstamų moterų susitikimas virto gražiu bendru kūriniu.

Žinoma, Daugiakultūrio centro erdvė labai graži, bet man svarbu renginį kurti taip, kad jis turėtų potekstę, simboliką.“

S. Skorupskienė atskleidė, kokie gi augalai ypatingo aromato simfonijos partijoje grojo pagrindines natas.

„Daugiausia rinkausi smulkiais žiedeliais besipuošiančias gėles girmėtes, labai elegantiškas, trapias, grakščias, mėgstamas bičių ir kamanių, taip pat rozmarinus, čiobrelius, žolinius augalus, – vardija pašnekovė. – Siekiau, kad augalai tiek savo išvaizda, tiek aromatais ne konkuruotų, o susilietų į darnią visumą, kurtų natūralios aplinkos vaizdą. Tokia filosofija vadovaujuosi ir kalbėdama apie žmogaus kūną – mūsų sielos namus. Susitelkime į visa apimančios harmonijos, taikos ir darnos siekį.“