Babėnų miškas „kvepia“ visai ne mišku
Babėnų šile prieš kelis dešimtmečius įrengtos lauko būdelės ten riogso iki šiol. Nors ir su nuplėštomis durimis, jie, panašu, dar pasitarnauja reikalo prispirtiems Babėnų šilo lankytojams./N. Naujokienės nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Jau eina trečias mėnuo, kai unikalus gamtos intarpas miesto viduryje – Babėnų šilas – priklauso Kėdainių rajono savivaldybei. Jau ilgą laiką iki tol vykę biurokratiniai reikalai šilui kainavo – kraštiečiai su liūdesiu stebėjo, kaip visą vasarą šilas buvo apleistas ir niekieno neprižiūrimas. Tačiau ir šilą perėmus jame mažai kas pasikeitė.
Kvapelis visai ne miško
Babėnų šile prieš kelis dešimtmečius įrengtos lauko būdelės ten riogso iki šiol. Jos ne tik iš esmės yra tie patys lauko tualetai, kurių pagal ES direktyvas iki metų galo turi nelikti niekur. Jų vaizdas, tiesa, dažnu atveju gerokai blogesnis nei kokiame kaimelyje esančių lauko būdelių.
Nors ir su nuplėštomis durimis, jie, panašu, dar pasitarnauja reikalo prispirtiems Babėnų šilo lankytojams.
Tiesa, pastarieji turi turėti geležinį skrandį ir būti ypatingai nejautrūs viduje pasitiksiančiam vaizdui arba, veikiausiai, tiesiog ne patys blaiviausi.
O gamtos mylėtojai, norintys pasivaikščioti miške, tokį vaizdą pamatę, dažnai verčiau jau patraukia už krūmo, nei naudojasi tokiu visuomenės civilizacijos simboliu.
„Kvapas tai siaubingas. Reikia apeiti ratu arba tiesiog žengti greitu žingsniu nosį užsikišus, nes kitaip neįmanoma. Situacija apskritai tiesiog gėdinga“, – sako dažnai gamtoje laisvą laiką leidžianti Nijolė Naujokienė.
Babėnų šilas jai, kaip ir daugeliui kėdainiečių, yra itin mėgstama vieta.
Dabar Babėnų šilo lankytojus pasitinka prie pat kelio nulūžusios storiausios medžių šakos, virtuoliai.
Atrodo pavojingi
Vos perėmus šilą savo žinion, meras Valentinas Tamulis sakė radikalių pokyčių nesitikėti – miškas ir liks mišku, tik, aišku, bus tvarkingesnis.
„Noriu pabrėžti, kad niekas nieko ten nepjaus ir radikaliai nieko nekeisime. Miškas liks mišku, tik norisi, kad žmonėms nereikėtų per dilgėles bristi ir kad šakos plaukų nepeštų einant. O toliau viską paliksime natūraliai gamtos eigai“, – patikino meras.
Tačiau dabar lankytojus pasitinka prie pat kelio nulūžusios storiausios medžių šakos, virtuoliai.
„Įdomu, ar tai tikrai saugu – kokie ten tie medžiai, kokios būklės. Baisu, kad nesužalotų kažko, nes jau dabar ten tiek virtuolių, ir pavojingų, ant ribos, vos vos besilaikančių didžiulių medžių šakų“, – svarstė N. Naujokienė.
V. Tamulis komentavo, kad iš tiesų dalis medžių ar jų šakų bus šalinama.
„Babėnų šilas turi būti saugi, jauki, atvira vieta kėdainiečių aktyviam poilsiui.
Dėl išvirtusių medžių – jie pirmiausia šalinami tose vietose, kur žmonėms kyla grėsmė“, – sakė meras.
Perka projektą
Tuo tarpu miesto seniūnija, kuri ir bus atsakinga už Babėnų šilo priežiūrą, informuoja, kad šiuo metu perkamas miškotvarkos projektas.
„Jau yra parengta techninė specifikacija ir bus organizuojamas viešasis pirkimas miškotvarkos projektui įsigyti. Minėtame projekte bus nurodytos medžių kirtimo normos.
Seniūnija viena negali spręsti ir priimti sprendimų, ką daryti. Veiksmai turi būti suderinti“, – aiškino seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė-Palubinskienė.
Tualetus naikins
„Gyventojams keliami reikalavimai naikinti lauko tualetus ir grasinama baudomis, o mes miesto centre turime tokių objektų.
Tai ar ne savivaldybė pirma turi pavyzdį rodyti žmonėms ir atsikratyti tokių estetinį vaizdą gadinančių ir jokių gamtosauginių normų neatitinkančių objektų?“ – svarstė N. Naujokienė.
Paaiškėjo, kad jau dabar imami statyti biotualetai ir jų bus dar daugiau.
Senuosius tualetus reikės panaikinti, tiesa, kiek šitai kainuos, dar neaišku.
„Iki 2023 m. Europos Sąjungos direktyva įpareigoja panaikinti senuosius lauko tualetus, neatitinkančius higienos normų. Todėl senieji tualetai bus pakeičiami į biotualetus.
Su Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriumi buvo kalbamasi dėl tualetų, ir minėtas skyrius pritaria, kad tie tualetai būtų pašalinti.
Dėl finansinių išteklių dar nėra galutinai nuspręsta, kiek tai gali kainuoti“, – sakė seniūno pavaduotoja.
